TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Krizę įveikti padėtų česnakai

2009 06 16 0:00
Prof. D.Mikalauskaitė ragina geriau pasinaudoti tuo, ką turi mūsų šalis, sutelkus mokslą ir praktiką.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Lietuvoje neauga žalioji arbata nei kakava ar kai kurios kitos daug antioksidantų turinčios augalų rūšys, bet mūsų žalias kraštas turtingas uogų ir vaisių, tik reikėtų pasinaudoti tuo, ko gausu, sutelkus mokslą ir praktiką", - įsitikinusi prof. Domicelė Mikalauskaitė.

Mokslininkė taip pat siūlo Lietuvai imtis česnakų vaistinių preparatų gamybos, kol ji nėra išplėtota Europoje. Juo labiau kad tokie naudingi antioksidantų sudėtimi česnakai puikiai dera mūsų šalyje.

Prieš ardomąjį poveikį.

Apie antioksidantus sužinota dar ne taip seniai, pastaraisiais dešimtmečiais. Atsirado kaip ir atskira mitybos mokslo šaka, tačiau pačių antioksidantų paieškos, kaip pažymėjo prof. D.Mikalauskaitė, prasidėjo tik tada, kai buvo suprastas žmogaus organizme vykstant medžiagų apykaitai atsirandantis oksidacinis stresas.

Priminsime, jog žmogaus organizmas naudoja deguonį, kad oksiduotų, paprastai tariant, sudegintų, maistą ir iš jo pagamintų energiją. Per šį procesą atsiranda žalingų deguonies darinių, vadinamų laisvaisiais radikalais. Jie nekelia grėsmės organizmui, kol neviršija ribinio kiekio. Tabako dūmai, užterštas oras ir vanduo, pesticidai, nitratai, psichologinis stresas taip pat skatina laisvųjų radikalų susidarymą. Organizmas nebesugeba su jais visais susidoroti ir patiria oksidacinį stresą. Nuo ardomojo jo poveikio organizmą saugo antioksidantai. Jau žinoma, kad kai kuriuos antioksidantus gamina pats organizmas, tačiau tai tik menka dalelė. Kitus būtina gauti su maistu. Būtent dėl to šiuo metu tokios plačios ir reikalingos jų paieškos.

Kas jau ištirta

"Žmogus su augaliniu maistu gauna polifenolių, natūralių ir būtinų veikliųjų medžiagų. Šie antioksidantai yra labai svarbūs profilaktikos tikslais, nes sumažina reaktyvių deguonies radikalų, skatinančių lėtinių ligų atsiradimą ir eigą, susidarymą, - pasakojo mokslininkė. - Didžiausią polifenolių grupę sudaro flavonoliai, paplitę įvairiuose vaisiuose, uogose, daržovėse, grūduose. Atradus antioksidantus bei polifenolius ir supratus jų fiziologinį veikimą žmogaus organizme, flavonolių reikšmė vis didėja."

Kai kurių antioksidantų veikimas yra jau gana gerai ištirtas, tačiau polifenolių rekomendacinės dienos normos kol kas oficialiai nėra patvirtintos. Jas, pasak profesorės, lems plačiai vykdomų mokslo darbų rezultatai įvairiose šalyse ir naujų jų struktūrų pažinimas molekuliniu lygiu.

Kaip skelbiama mokslinėje literatūroje, polifenoliai pasižymi ypač naudingu fiziologiniu veikimu, nes mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda susilpninti Alzheimerio ligos požymius, slopinti vėžinių ligų atsiradimą. Teigiama, kad polifenoliai saugo nuo smegenyse atsirandančių kenksmingų beta-amiloidinių baltymų. Sergant Alzheimeriu dėl to netenkama atminties ir intelektinių gebėjimų.

Šiuo metu jau gana gerai ištirtas toks polifenolis kaip resveratrolis. Jis ypač paplitęs vynuogėse. Kaip pasakojo prof. D.Mikalauskaitė, tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais ir vidutinio bei senyvo amžiaus žmonėmis parodė jo profilaktinį poveikį širdies ir kraujagyslių funkcijoms. Išskirtas grynas resveratrolis bus skiriamas kaip vaistas.

Antocianinai, spanguolėse esantys polifenoliai, naudingi žmogaus sveikatai kaip antioksidantai, slopinantys širdies ir kraujagyslių bei vėžinių ligų riziką. Jie gerina kraujagyslių endotelį. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad spanguolių polifenolių ekstraktas slopina krūties, žarnyno, prostatos, plaučių ir kitų organų vėžinių ląstelių dauginimąsi bei skatina jų žūtį, taip pat pasižymi uždegimo slopinamosiomis savybėmis. Spanguolėse aptinkamiems natūraliems gamtiniams antioksidantams proanticianidinams būdingas adhezinis (sulipimą mažinantis) veikimas. Iš spanguolių sėklų pagamintas aliejus turi ypač daug polifenolių.

Mėlynėse esančios veikliosios medžiagos yra siejamos su žmogaus pažinimo funkcijomis bei regėjimu. Kaip rodo eksperimentai, mėlynėse aptinkami polifenoliai geba sumažinti uždegiminius procesus smegenyse. Pasak prof. D.Mikalauskaitės, dieta, kurios 2 proc. sudaro mėlynės, dėl polifenolių poveikio per aštuonias savaites pagerina pažinimo procesus, sustiprina smegenų veiklą neurotoksinio insulto atveju bei pasižymi antitoksiniu veikimu. Nustatyta, kad mėlynių ekstraktas smarkiai slopina angiotenzino (kraujospūdį keliančio fermento) aktyvumą.

Vyšniose aptinkami polifenoliai antocianinai pasižymi gana specifišku veikimu. Kaip pasakojo mokslininkė, eksperimentai su gyvūnais ir žmonių tyrimai parodė, kad antocianinai teigiamai veikia lipidų ir angliavandenių apykaitą bei mažina metabolinį sindromą skatinančią patologiją. Su ja siejamas centrinis nutukimas bei tokios ligos kaip aterosklerozė, padidėjęs kraujospūdis, antrojo tipo cukrinis diabetas. Metabolinio sindromo atsiradimo rizikai mažinti tinka ir pačios vyšnios bei atitinkami jų produktai.

Iš uogų - vaistai

Pasak prof. D.Mikalauskaitės, turint galvoje atskirų polifenolių specifinį antioksidacinį veikimą, jų mišiniai iš įvairių skirtingų vaisių ir uogų bei atitinkami ekstraktai laukia tolesnio pritaikymo. Nustatyta, kad tokie flavonai kaip hesperidinas ir neohesperidinas mažina oksidacinio streso atsiradimą organizmo ląstelėse neurodegeneracinių ligų atvejais, saugo ląstelių gyvybingumą bei jų membranas nuo pažeidimo. Pastarojo laikotarpio tyrimai parodė, kad panašiu veikimu pasižymi ir mėlynių, bruknių, gervuogių antioksidantai.

"Polifenolių ypač turtingi įvairūs vaisiai ir uogos, todėl pasaulyje bręsta idėja specifiškai veikiančius polifenolius panaudoti atskiroms ligoms gydyti bei jų profilaktikai, - sakė mitybos žinovė. - Tai kas gi trukdytų Lietuvai, turinčiai ekologiškai švarių uogų, pavyzdžiui, spanguolių, vyšnių, žemuogių, braškių, mėlynių, gervuogių, juodųjų ir raudonųjų serbentų, taip pat soduose derančių vėlyvųjų aviečių, šaltalankių ir šermukšnių, panaudoti savo krašto gamtos išteklius? Jų panaudojimas Lietuvoje bei eksportas į kitas šalis padėtų sukurti naujų darbo vietų ir prisidėtų prie dabartinės finansinės būklės palengvinimo."

Česnakų verslo planas

Mokslinėje literatūroje jau kuris laikas diskutuojama apie česnakų antioksidacinį, aterosklerozę bei uždegimą slopinantį poveikį. Pasak prof. D.Mikalauskaitės, yra duomenų, kad česnakuose esantys organiniai ir neorganiniai junginiai pasižymi veiksmingu antioksidaciniu veikimu. Aktyviosios medžiagos, randamos ir vandenyje, ir riebaluose tirpstančiose česnakų ekstrakto dalyse, slopina trombocitų sulipimą, veikia fermentų aktyvumą, be to, teigiamai veikia arterijų endotelio ląstelių funkcijas. Apskritai česnakų veikliųjų medžiagų poveikis platus ir pastaruoju metu daug dėmesio skiriama jų veikimo mechanizmui pažinti. Česnakų veikliosios medžiagos ir toliau tiriamos kaip sudėtingas antioksidantų šaltinis.

"Tačiau būtina žinoti, - pabrėžė mokslininkė, - kad tiek česnakų preparatai, tiek patys česnakai kaip profilaktikos ar gydomoji priemonė gali būti naudojami tik visiškai prinokę. Šiems augalams bręstant oksiduojamos toksiškos medžiagos. Jų gausu nesubrendusiuose česnakuose. Gaminant vaistinius česnakų preparatus toksiškos medžiagos pašalinamos. Vartojant maistui natūralius česnakus, toksinių medžiagų likučius lengvai pašalina pienas, daržovių mišrainės, vynas. Kartais neprinokę česnakai gali sukelti alerginių reakcijų. Vaistiniuose česnakų preparatuose alergiją sukeliančių medžiagų nebūna."

Tyrimais atskleista, kad prinokę česnakai padeda apsisaugoti nuo lėtinių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Jų vartojant padidėja kraujagyslių elastingumas, pagerėja periferinė kraujotaka, sumažėja vainikinių kraujagyslių kalkėjimas. Taip pat tiriamas vaistinių česnakų preparatų taikymas vėžinių ligų profilaktikai ir gydymui.

Kol kas nėra griežtų česnako suvartojimo normų. Manoma, kad jų miltelių per dieną reikėtų suvartoti apie 900 mg, prinokusių česnakų - 1-7 g, atsižvelgiant į cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Imuninei sistemai stiprinti labiau tinka mažesnės česnako dozės.

"Dėl česnakų poveikio žmogaus sveikatai kai kuriose šalyse jų pastaraisiais metais suvartojama keletą kartų daugiau nei anksčiau, - sakė prof. D.Mikalauskaitė. - Europoje česnakų vaistinių preparatų gamyba kol kas nėra populiari. Tokios iniciatyvos galėtų imtis Lietuva ir kartu išplėtoti pačios žaliavos auginimą."

Mokslininkė prisiminė, kad prieš kelerius metus Ūkio ministerija jau buvo pritarusi šiai minčiai ir net numačiusi pirmuosius veiksmus. Deja, ir toliau importuojami jau veik dygstantys kiniški, tikriausiai vasariniai, česnakai, kurie vargu ar yra tokie naudingi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"