TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Krūties vėžio atsiradimui įtakos gali turėti net liemenėlės pasirinkimas

2014 10 01 9:40
AFP/Scanpix nuotrauka

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų – tai dažniausiai moterims nustatoma onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, todėl spalis skelbiamas kovos prieš krūties vėžį mėnesiu. 

Apmaudu, bet pastaruoju metu moterys, sergančios krūties vėžiu, jaunėja. Kaip teigia Kauno klinikų Onkologijos ligoninės Paliatyviosios onkologijos skyriaus vadovė docentė Dalia Skorupskienė, dažniausiai šį susirgimą lemia genetika, bet gyvenimo būdas ar net netinkamai pasirinkta liemenėlė taip pat gali šią ligą išprovokuoti.

„Net jeigu ir nėra genetinio pagrindo, krūties vėžio vystymąsi gali paskatinti ankstyva mėnesinių pradžia, vėlyva menopauzė, vėlyvas pirmasis gimdymas, nutrauktas nėštumas ir fibroadenomų (gerybinių navikų) susidarymas krūtyse. Netinkamas gyvenimo būdas ar mityba taip pat vaidina svarbų vaidmenį, todėl rekomenduojama į racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, vartoti mažiau riebalų, saikingai vartoti alkoholį, nerūkyti, vengti antsvorio, kadangi jis turi įtakos postmenopauzėje besivystančiam krūties vėžiui. Stresas taip pat kenkia organizmui ir gali provokuoti jei ne pačią ligą, tai bent pagreitinti jos išsivystymą“, – įspėja docentė D. Skorupskienė.

Įtakos atsirasti krūties vėžiui gali turėti ir iš pirmo žvilgsnio nesusiję veiksniai: pavyzdžiui, krūties trauma, sumušimas, ypač jeigu buvo stiprus, su po to išsivysčiusiu uždegimu ar pūliavimu, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Anot onkologijos docentės, net nuolat krūtis spaudžianti liemenėlė, kai kartais lieka net nubrozdinimai, neigiamai veikia krūties audinį. Taip pat neigiamai veikia ir elektromagnetinis spinduliavimas, kurį skleidžia mobilieji telefonai, televizoriai ar kompiuteriai, ne į naudą moters organizmui ir jų vartojami hormoniniai kontraceptikai. Tiesa, šiuolaikiniai preparatai daro daug mažiau žalos negu pirmosios kartos medikamentai, tačiau ilgalaikės (daugiau nei 10 metų trunkančios) hormoninės kontracepcijos metu, o vėliau – ir pakaitinės estrogenų terapijos, kuri yra taikoma moterims po menopauzės, metu būtina mamografiją kartoti kasmet.

„Jei mamai, seseriai ar močiutei krūties vėžio diagnozė nustatyta premenopauzėje, tai padidina riziką susirgti krūties vėžiu tris kartus, po menopauzės – pusantro karto. Jei joms buvo nustatytas abiejų krūtų vėžys – rizika padidėja penkis kartus, jei abiejų krūtų vėžys premenopauzėje – net devynis kartus. Tokiu atveju padėti galėtų nebent genetiniai tyrimai, kuriuose ieškoma BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų. Mutavusį BRCA geną paveldėjusios moterys turi dešimt kartų didesnę tikimybę susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu, todėl BRCA genai dar yra vadinami paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio genais. Aptikus mutacijų, moterims nuo 35 metų gydytojas gali rekomenduoti mastektomiją – krūtų pašalinimą“, – sako doc. dr. D. Skorupskienė.

Anot jos, jeigu šeimoje yra krūties vėžio atvejų, krūties tyrimas mamografu profilaktiškai turi būti atliekamas nuo 35 metų amžiaus. Jeigu krūties vėžys moteriai jau buvo nustatytas, patikra vyksta kasmet. Jaunesnėms moterims, ypač esant skausmingoms krūtims ciklo metu, tikslingas krūtų ultragarsinis tyrimas bent kartą per metus. 50-69 metų amžiaus moterims vieną kartą per 2 metus profilaktinė mamografija atliekama nemokamai.

Kartą per mėnesį moterys savarankiškai gali atlikti krūtų savityrą – krūtų apžiūrą ir apčiuopą, kurią galima atlikti prieš veidrodį ar duše, įvertinant krūtų formą, dydį, galimas deformacijas, čiuopti sukietėjimus. Tai vienodai svarbu visoms moterims, nepriklausomai nuo jų krūtinės dydžio ar krūtų formos, nes praktiškai visų moterų krūtys asimetriškos. Dėmesį atkreipti reikėtų tik tada, kai krūtis staiga padidėja ar sumažėja be aiškios priežasties. Ankstyvoje stadijoje diagnozavus ligą, išgyja 9 iš 10 pacienčių.

Šiuo metu taikomi pagrindiniai vėžio gydymo metodai – chemoterapija ir radioterapija – tiesiogiai slopina vėžinių ląstelių augimą ir jų plitimą, bet, praėjus intensyvų gydymą, organizmui pasireiškia šalutiniai požymiai, turintys įtakos pacientės gyvenimo kokybei. 60 proc. sergančiųjų onkologinėmis ligomis kenčia dėl mažakraujystės, joms ima slinkti plaukai, dingsta apetitas, taip pat silpnėja imuninė sistema, progresuoja depresija. Pasak onkologės D. Skorupskienės, šių laikų mokslininkus ypač domina klausimai, kaip valdyti minėtuosius šalutinius reiškinius ir pagerinti onkologinio ligonio gyvenimo kokybę gydymo metu, todėl alternatyvų imta ieškoti natūraliose gamtos medžiagose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"