TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Krūtis grąžina Santariškių mikrochirurgai

2013 05 25 6:00
Rekonstruojant įvairias kūno struktūras mikrochirurgams padeda operacinis mikroskopas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje tik labai mažai daliai moterų atliekamos krūtų rekonstrukcijos po krūties vėžio operacijų. Nors jų poreikis išties didelis, galintys jas atlikti specialistai paprasčiausiai nesulaukia pacienčių.

Vakarų valstybėse net apie 80 proc. moterų, kurioms dėl vėžio buvo pašalintos krūtys, jos vėliau rekonstruojamos ir taip sugrąžinama visavertė išvaizda. Tuo metu mūsų moterys priverstos gyventi be dalelės savęs, o tai, kas liko iš buvusios krūties, - slėpti po drabužiais.

Krūtų atkūrimo operacijos Vakarų šalių universitetų ligoninių rekonstrukcinės chirurgijos klinikose jau tapusios kasdienybe. Per dieną jose atliekama po 2-3 tokias operacijas. Buvusi išvaizda grąžinama ir jaunoms pacientėms, ir 60-70 metų moterims.

Lietuvos mikrochirurgai pašalintų dėl vėžio krūtų rekonstrukcijas atlieka jau 25-erius metus, bet lig šiol jos buvo pavienės, atliekamos tik 1-2 kartus per metus, o kai kuriais metais jų išvis nepasitaikydavo.

Tačiau dabar situacija turėtų keistis. Iš Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo (buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės) į Vilniaus universiteto ligoninę Santariškių klinikas (VUL SK) persikėlę mikrochirurgai naujose patalpose jau atliko pirmąsias dvi krūtų rekonstrukcijos operacijas, netrukus žada atlikti dar dvi. Medikų pacientėmis tapo 30-40 metų moterys. Jos pačios susirado Santariškių klinikų plastikos chirurgus, ne tik visuomenėje, bet ir medikų dažniau vadinamus mikrochirurgais.

VUL SK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Nerijus Jakutis tikisi, kad ateityje tokių rekonstrukcijų bus daroma vis daugiau. Galimybės tam yra jau šiandien, bet atrodo, kad apie jas trūksta informacijos.

Išgelbėta gyvybė - dar ne viskas

Regis, šios informacijos moterys negauna ir iš savo onkologų. Mat jie nelabai nori perleisti pacienčių, laikosi nuomonės, kad savo ligones turi gydyti nuo pradžios iki pabaigos. Atlikę operaciją dėl vėžio ir pašalinę krūtį jie teigia, kad moteriai išgelbėjo gyvybę, ir dabar ji turi būti viskuo patenkinta.

Esant tam tikrų formų ir stadijų vėžiui, atliekamos krūtį tausojančios operacijos, kai pašalinama tik dalis jos. Tokias operacijas onkologai vadina onkoplastinėmis. Jų nuomone, daugiau pagalbos nė nereikia. Vis dėlto tokios operacijos iš esmės nėra plastinės, nes jomis neatkuriama nei visa, nei dalis krūties.

Tiesa, ir onkologai bando atlikti rekonstrukcijas. Tam dažniausiai naudojamas nugaros plačiojo raumens arba tiesiojo pilvo raumens lopas, jį pasukant į rekonstruojamos krūties vietą. Tačiau onkologai dažniausiai nėra perpratę mikrochirurgijos metodo, todėl, anot N.Jakučio, negali atlikti rekonstrukcijų moderniais, visame pasaulyje pripažintais metodais, kaip tai daro plastikos chirurgai.

Panaudojant nugaros srities audinius, paprastai pritrūksta jų tūrio, reikalingo krūčiai atkurti, tad po jais tenka papildomai dėti silikono implantą.

Nors krūties rekonstrukciją, atliktą po operacijos dėl vėžio, apmoka ligonių kasos, implantas nekompensuojamas. Kompensuoti įprasta Vakarų pasaulyje, bet Lietuvoje tai niekaip neįgyvendinama. Mat sveikatos valdininkai nenori suprasti, kad implanto reikia ne kosmetinėms reikmėms, o onkologinės ligos pasekmėms šalinti. Tačiau realybė tokia, kad norinčios geriau atrodyti ir jaustis moterys implantui turi sukrapštyti kelis tūkstančius litų.

Geriausiai - iš savų audinių

Anot N.Jakučio, geriausia rekonstrukcija yra tokia, kai jai panaudojami paties žmogaus audiniai.

"Pirma, vien tik iš pačios moters audinių mikrochirurgų atkurta krūtis atrodo natūraliau. Be to, toks rekonstrukcijos būdas, nors ir gerokai sudėtingesnis, nesukelia problemų, susijusių su implantu, rizikos", - teigė N.Jakutis.

Jo teigimu, būtų idealu, jei onkologai dirbtų vienoje komandoje su plastikos chirurgais. Pirminės krūties rekonstrukcijos atveju onkologai pašalintų visą ar dalį krūties su naviku ir tos pačios operacijos metu plastikos chirurgai ją atkurtų.

Tačiau tokia taktika nerekomenduojama, jei po onkologinės operacijos pacientei dar turi būti taikomas spindulinis gydymas. Šiuo atveju įvykdžius visą onkologų skirto gydymo planą, esant gerai pacientės būklei bei nenustačius jokių vėžio atsinaujinimo požymių, po kelerių metų atliekama vadinamoji antrinė krūties rekonstrukcija.

Vienos operacijos nepakanka

Naują krūtį plastikos chirurgai gali formuoti, pavyzdžiui, iš priekinės pilvo sienos audinių. Taip gali būti gaunama dviguba nauda. Mat kai paėmus pilvo sienos audinius užsiuvama pilvo sienoje likusi žaizda, yra įtempiama oda, tad dingsta po keleto gimdymų nukaręs pilvukas.

Krūtis gali būti formuojama ir iš šlaunies priekinio vidinio paviršiaus arba sėdmens viršutinės dalies minkštųjų audinių, bet tokios operacijos pasaulyje atliekamos rečiau.

Jei onkologai pašalina tik dalį krūties, susidariusį jos kontūro defektą galima užpildyti ir nuo moters šlaunų arba pilvo paimtais riebalais. Didžioji dalis jų prigyja, bet šiek tiek vis dėlto rezorbuojasi. Todėl defekto užpildymo operaciją gali tekti kartoti.

N.Jakutis pažymėjo, kad krūties rekonstrukcijai nepakanka vienos operacijos - tai daugelio etapų procesas. Be to, galintis apimti abi krūtis - ir rekonstruotąją, ir sveikąją.

Po pirmosios krūties atkūrimo operacijos - lopo persodinimo, bėgant laikui, kinta naujai suformuotos krūties dydis ir forma. Tarkim, jei iš pradžių rekonstruotoji krūtis yra didesnė nei sveikoji, po pusmečio ji jau gali būti tokio paties dydžio ar net mažesnė.

"Todėl krūties rekonstrukcija niekada nedaroma mechaniškai - uždėjai tarsi mėsos gabalą, ir baigta. Norint gero rezultato, krūtys turi būti formuojamos bei modeliuojamos, tam naudojant ir specialias liemenėles", - pasakojo N.Jakutis.

Jei praėjus pusmečiui išlieka ryški krūtų asimetrija, tada atliekamos operacijos abiejų krūtų dydžiui ir formai suvienodinti. Pavyzdžiui, jei sveika krūtis yra nukarusi ar mažesnė už atkurtąją, sveikoji krūtis pakeliama, jei mažesnė - padidinama implantu, jei didesnė - sumažinama.

Per vėlesnes operacijas iš naujai atkurtos krūties odos suformuojamas spenelis, dar po keleto mėnesių - tatuiruotės būdu arba persodinus odą atkuriamas didesnės pigmentacijos plotas apie spenelį, vadinamoji areola. Taip ir suformuojama į sveiką krūtį labai panaši krūtis.

Daro naujoviškai

Mikrochirurginės krūtų rekonstrukcijos gali būti atliekamos tik universiteto ligoninėje. Tokia operacija turi daug etapų, tad joje paprastai dalyvauja 3-4 chirurgai. Iš pradžių paimamas lopas, vėliau, padedant operaciniam mikroskopui, už žmogaus plauką plonesniais siūlais įsiuvamos naujosios krūties kraujagyslės. Vėliau tuo pat metu formuojama naujoji krūtis ir užsiuvamas pilvas. Dirbant patyrusių medikų komandai tokios operacijos vis dėlto netrunka labai ilgai. Santariškių mikrochirurgai savo darbą atlieka per 4-6 valandas.

"Dabar rekonstrukcijoms naudojame priekinės pilvo sienos poodžio lopą su kraujagyslėmis, bet be raumens. Anksčiau naudojome lopą, kurio pagrindas buvo tiesusis pilvo raumuo. Tokia operacija buvo labiau traumuojanti, kildavo didesnė pilvo sienos išvaržų tikimybė. Operuojant naujuoju būdu išsaugomas pilvo sienos vientisumas", - pasakojo N.Jakutis.

VUL SK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro medikai ketina ir toliau kelti kvalifikaciją šioje srityje, ruošiasi stažuotis Vokietijoje pas garsius plastinės rekonstrukcijos chirurgus.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"