TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kuklus žmogus, lėmęs didelius pokyčius

2011 04 19 0:00
Prof. A.Marcinkevičius operacinėje.
Algimanto Marcinkevičiaus šeimos archyvo nuotrauka

"Širdis yra graži." Taip vadinasi knyga, kurią savo mokytojui, išskirtinei asmenybei, moderniosios kardiochirurgijos Lietuvoje pradininkui, profesoriui Algimantui Marcinkevičiui skyrė bendražygiai.

Balandžio 15-ąją A.Marcinkevičiui sukako devyniasdešimt. Žmona Danutė, taip pat - gydytoja, jau 55 metus - nepakeičiama gyvenimo palydovė, saugo vyro ramybę. Kaip ir daugelis tokio amžiaus žmonių, profesorius taip pat turi sveikatos problemų. Kasdienybę jis paįvairina pasivaikščiojimais netoli namų esančiuose miškeliuose ar parkuose. A.Marcinkevičius mėgsta užsukti ir į bažnyčią. Knyga visada buvo ištikima garsaus mediko draugė, skaitymo malonumo jis neatsisakė ir dabar. O vasarop, matyt, vėl trauks prie jūros, į Palangą. Dar labai senais laikais už skolintus rublius Akademikų namuose Marcinkevičiai įsigijo dviejų kambarių butuką.

Bet kur kas artimesnis įvykis - balandžio 29-oji. Tądien bičiuliai, buvę kolegos ir bendražygiai lauks A.Marcinkevičiaus Vilniaus universiteto Teatro salėje. Čia vyks profesoriaus jubiliejui skirta mokslinė konferencija, bus pristatyta leidyklos "Tyto alba" išleista knyga "Širdis yra graži". Joje surinkti A.Marcinkevičiaus mokinių ir bendradarbių prisiminimai apie darbus, dabar jau tapusius Lietuvos medicinos istorija.

Daug kur - pirmasis

Iš aktyvios kardiochirurgo veiklos A.Marcinkevičius pasitraukė 1996-aisiais, būdamas 75-erių. Vadovavimą Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų širdies chirurgijai tuomet jau buvo perėmęs prof. Vytautas Sirvydis. Jis Mokytojo buvo pastebėtas dar būdamas studentas. V.Sirvydis - vienas tų, kurių likimą pakreipė profesoriaus keliamos idėjos ir siekiai.

Šiandien, peržvelgdamas chirurgijos raidą Lietuvoje, V.Sirvydis pabrėžia: prof. A.Marcinkevičiaus gyvenimas ir darbai ypač svarbūs XX a. Lietuvos medicinos pažangai. "Pats svarbiausias iš jų - naujos medicinos srities Lietuvoje - modernios širdies chirurgijos sukūrimas, jos tobulinimas ir iškėlimas į pasaulinį lygmenį. Visa tai buvo padaryta sunkiomis sąlygomis - tuo metu, kai Lietuva buvo okupuota ir izoliuota nuo pasaulio. Ir ne tik tai. Profesoriaus darbu ir pastangomis Lietuvoje buvo sukurta moderni kraujagyslių chirurgija, jis pirmasis Lietuvoje atliko inksto ir širdies persodinimo operacijas, taigi tapo dar vienos labai modernios srities - transplantologijos - pradininku. Greita ir audringa širdies chirurgijos plėtra buvo didelė paskata kardiologijos ir anesteziologijos pažangai", - vardija prof. V.Sirvydis.

Mokėjo atrasti lyderius

Anot V.Sirvydžio, daugelio šių darbų sėkmę prišaukė profesoriaus įžvalga ir gebėjimas parinkti talentingus jaunus žmones bei jų tikėjimas iškeltomis idėjomis. Kitas kardiochirurgijos autoritetas prof. Giedrius Uždavinys pabrėžia, kad prof. A.Marcinkevičiui buvo artimas kolektyvinės lyderystės principas, kai atsakomybę dalijasi keletas žmonių. "Jis vienintelis iš man pažįstamų vadovų drąsiai perleisdavo iniciatyvą ir atsakomybę tam, kurį jautė esant pajėgų įvykdyti jo keliamus tikslus. Stebėjo ir skatino nebijodamas konkurencijos. Turėjo magišką galią valdyti naujus lyderius ir kartu pripažinti jų lyderystę. Toks lyderių branduolys - stipri pažangos jėga: kiekvienas stengiasi įgyvendinti jam patikėtus uždavinius. Todėl posakis "Parodyk man savo pagalbininkus ir aš tau pasakysiu, koks tu vadovas" - ne iš piršto laužtas. Nėra ko stebėtis gausiu tokio valdymo derliumi - net septynių klinikų vadovai yra buvę prof. A.Marcinkevičiaus mokiniai", - primena G.Uždavinys.

Traukė paprastumu

A.Marcinkevičiaus bendražygiai pabrėžia, kad visus medicinos pažangai reikšmingus darbus nuveikė labai paprastas, kuklus žmogus. Tačiau tasai paprastumas, žmogiškas dėmesys ir pagarba kitiems, klinikoje dirbantiems net patį paprasčiausią darbą, tik didino pagarbą jam ir traukė.

Alis Baublys, vienas moderniosios anesteziologijos ir reanimatologijos Lietuvoje kūrėjų, savo mokytojo portretą papildo taip: "Ypatinga prof. A.Marcinkevičiaus žmogiška šiluma, išoriškai ramus, inteligentiškas charakteris sudaro švelnaus, gal net nedrąsaus žmogaus įspūdį. Tačiau tai apgaulinga. Jo vadovaujamame kolektyve tais gūdžiais sovietiniais laikais darbą rasdavo savo disidentinėmis pažiūromis pagarsėję žmonės", - pasakojo A.Baublys. Anot jo, prof. A.Marcinkevičius Lietuvos visuomenėje turėjo nepaprastą autoritetą, dariusį įspūdį ir aukščiausiems sovietų pareigūnams. Jis mokėjo ne tik suprasti, bet ir pats kalbėti tuo metu inteligentams įprasta Ezopo kalba. Valdžios verčiamas iš darbo atleisti jai neįtinkančius asmenis, vis gebėdavo nepaklusti.

Nesiekė karjeros

Prof. A.Marcinkevičiaus sūnus, taip pat Algimantas, irgi pasirinkęs širdies chirurgo kelią, sako: "Tėtis gerbė savo ir kitų žmonių įsitikinimus. Visada šventė visas religines ir tautines šventes, net kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Niekam nepataikavo ir netarnavo, nesielgė prieš savo įsitikinimus: nestojo į partiją, nors buvo labai spaudžiamas, verčiamas ir terorizuojamas. Nesiekė karjeros, lipdamas per kitų galvas. Dirbo sunkiai ir sąžiningai, už tai buvo kitų gerbiamas, vertinamas ir mylimas."

Tėvas sūnui visada buvo pavyzdys ir autoritetas. Jis dažnai sakydavo: "Ką pamatysi ir išmoksi gyvenime, ant pečių nereikės nešioti, visa kita gali labai lengvai prarasti."

Sugebėdavo išlikti ramus

Prof. G.Uždavinys prisimena tokius savo mokytojo žodžius: "Dirbk sukandęs dantis, tada ir Dievas padės."

Čia tiktų ir vieno Lietuvos anesteziologijos bei reanimatologijos autoritetų prof. Juozo Ivaškevičiaus pastebėjimas. Anot jo, A.Marcinkevičius net ir sunkiausiomis, sudėtingiausiomis akimirkomis išlikdavo ramus. "Niekada negirdėjau jo šaukiant, barantis. Siūlydavo pasvarstyti, ką galima padaryti kitaip, geriau, bet padėties nedramatizuodavo. Suvokiau: pakelsi balsą - pralaimėsi. Dabar labai propaguojama lyčių lygybė, bet tuo metu profesorius buvo atlaidesnis gydytojoms moterims. Jei kas, ramindavo: "Na, širdele, nesijaudink", - pasakoja J.Ivaškevičius.

Meilės tėvynei daina

Per 85-ąjį prof. A.Marcinkevičiaus gimtadienį G.Uždavinys į sukaktuvininką kreipėsi taip: "Mielas Mokytojau! Per 40 metų Jūs mus išmokėte daug daugiau - ne vien su meile liesti širdį. Per Jus mes atradome, ką gali ir ką reiškia tobulas tikėjimas, vidinė taika ir harmonija, įžvalgumas ir idealų darna, žmogaus vertybės, savikontrolė ir disciplina, aukšti moralės standartai, sielos skaidrumas, profesinis altruizmas, puikybės neigimas ir daugelis kitų širdin įrašytų ir mus pakeitusių stebuklų."

Knygoje "Širdis yra graži" prof. G.Uždavinys aprašė epizodą iš kelionės po Armėniją, aplankius genocido aukų memorialą. Padėjęs gėlių ir nusilenkęs prof. A.Marcinkevičius paprašė nuvežti į armėnų katalikų bažnyčią, aukštai kalnuose iškaltą didžiulėje uoloje.

"Sėdėjome lyg pakerėti. Toje spengiančioje tyloje degant vos vienai žvakei staiga pasigirdo švelnus, gražus baritonas. Sulėtintai plaukė "Lietuva, Tėvyne mūsų..." melodija, lyg kviesdama ir mus prisidėti. Mes taip ir padarėme abu su Gediminu (Martinkėnu - aut.), pirmu ir antru tenorais. Uždaroje akustinėje erdvėje skliautų sustiprinta melodija skambėjo įspūdingai. Paskui ėjo "Lietuva brangi...", gerai Gedimino žinomos partizanų dainos. Taip be žodžių kalno gelmėje, tarytum partizanų žeminėje, iš mūsų mielo Profesoriaus krūtinės skambėjo meilės Tėvynei dainos", - prisiminė prof. G.Uždavinys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"