TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Labiausiai paplitęs virusas – moterų žudikas

2013 07 26 6:00

Pasaulyje nuo gimdos kaklelio vėžio kas 2 minutes miršta moteris. Kasmet ši liga diagnozuojama 500 tūkst. moterų, iš kurių daugiau nei pusė miršta. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 500 naujų atvejų, kasdien miršta 1 – 2 moterys. Pagal šiuos rodiklius mūsų šalis ilgus metus pirmavo ES. Tik įstojus Rumunijai, per vieną poziciją pakilo... Suomijoje, turinčioje per 5 mln. gyventojų, šia onkologine liga sergama beveik penkiskart mažiau.

„Anksčiau gimdos kaklelio vėžiu dažniausiai sirgdavo keturiasdešimtmetės, dabar ši liga paliečia vis jaunesnes moteris. Žinoma ir dažnėjančio bei jaunėjančio moterų onkologinio susirgimo pagrindinė priežastis – žmogaus papilomos virusas (ŽPV),“ – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Biobanko vadovė med. dr. Živilė Gudlevičienė. – Dažniausiai sergama plokščialąsteliniu vėžiu, apie 10 proc. – liaukiniu, taip vadinamąja adenokarcinoma.“

Kas jis - žmogaus papilomos virusas?

ŽPV - labiausia paplitusi pasaulyje infekcija. Specialistai sako, jog jeigu tirtume jaunus, maždaug 18 – 20 metų asmenis, retas kuris iš jų neturėtų ŽPV. Virusu užsikrečiama ne tik per lytinius santykius, jis aptinkamas ant odos ir visose organizmo gleivinėse. Vadinais, plitimo keliai labai įvairūs, ir tokios apsaugos priemonės kaip prezervatyvai gali apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau ne nuo užsikrėtimo ŽPV. Palankiausias virusui veikimo laukas - jauni ir seksualiai aktyvūs žmonės. Jeigu nusilpus imunitetui ant odos arba lytinių organų atsirado karpų, vadinasi, organizme gali gyventi ir ŽPV, ateityje galintis tapti gimdos kaklelio vėžio priežastimi. ŽPV yra apie 100 tipų, jie yra skirstomi į aukštos, galimai aukštos ir žemos rizikos. Nepaisant to jog visi ŽPV tipai gali savaime pasišalinti iš organizmo, žemos rizikos tipo virusai pasišalina daug dažniau. Aukštos rizikos tipai, iš kurių svarbiausi – 16, 18, 31, 35, ir naujai atrastasis 66 – reiškia, kad jie linkę integruotis į ląsteles ir priversi jas piktybėti. Be abejo, tai nutinka tuomet, kai prie viruso prisideda ir kiti šį procesą provokuojantys faktoriai: daug lytinių partnerių, ydinga mityba, kenksmingi įpročiai, rūkymas, hormoninių priemonių naudojimas, įgimtas polinkis sirgti onkologine liga. „Mes ilgą laiką tyrėme ŽPV ir žmogaus organizmo genus. Labai nedideli genų pažeidimai, taip vadinamieji polimorfizmai, lemia dažnesnes ir aktyvesnes virusinės infekcijos atakas, ir sėkmingesnę ŽPV integraciją į silpnesnes, turinčias genetinių trūkumų, ląsteles, - sako med. dr. Ž.Gudlevičienė. - Įrodyta, kad tai gali nulemti netgi ir visai nedideli P53 geno, vadinamo pagrindiniu organizmo saugu nuo onkologinių susirgimų, pakitimai.“

Kaip ŽPV veikia ląstelę, kad ji pradeda piktybiškai daugintis, kol sukelia lemtingus gimdos kaklelio gleivinės pakitimus? „Virusas infekuoja ląstelę ir integruojasi į žmogaus genomą. Viruso genetinė dalis įsijungia į žmogaus ląstelės genetinę dalį, dėl to ląstelės pakinta, tampa ikivėžinėmis. Tolesni pakitimai vystosi gana ilgai, gali užtrukti 10 – 15 metų. Jokių ankstyvų klinikinių požymių nėra: nei uždegimų, nei paraudimų, nei skausmo... Pakitimus įmanoma aptikti tik ląsteles tiriant mikroskopu. Vaistų nuo ŽPV nėra, todėl efektyviausi gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdai – atsitiktinių lytinių santykių vengimas, vakcinacija ir ankstyvas ikivėžinių pakitimų nustatymas moderniais ir patikimais tyrimais, - teigia med. dr. Ž. Gudlevičienė ir priduria: - Tarkime, JAV rekomenduojama tikrintis nuo pirmųjų lytinių santykių. Jau tuomet molekulinės biologijos tyrimais galima nustatyti, ar ŽPV infekuoja organizmą, ar yra gimdos kaklelio gleivinės ląstelių pokyčių.“

Tyrimo jautrumas ir specifiškumas

Įsivaizduokite, ką išgyvena moteris, kuri gauna tyrimo atsakymą, jog reikia atlikti papildomą tyrimą, norint patvirtinti arba paneigti įtariamą patologiją... Mums, linkusiems į pesimizmą, nusvyra rankos, o mintyse jau atsisveikiname su šiuo pasauliu, naktimis apraudame neužaugintus vaikus. Specialistų teigimu, tokių atvejų, kai gydytojas patologas negali pateikti tikslaus citologinio tepinėlio tyrimo vertinimo, pasitaiko gana neretai. Toks vertinimas reiškia, jog ląstelės nėra normalios, tačiau aiškių pokyčių nesimato. Jis daro prielaidą, kad nežymūs ląstelių pokyčiai galimi dėl tam tikrų aplinkybių (lytinių hormonų trūkumo, makšties uždegimo, naudotų drėkiklių, žvakučių, hormoninių, cheminių ir kt. priemonių ), mėginio netinkamo paėmimo arba dar nepastebėtos ligos.

Todėl labai svarbu rinktis modernų ir patikimą tyrimo metodą, kuris nežalotų pacienčių psichikos. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio, kuris paimamas įprasta metodika ir medžiaga dedama ant stiklelio, jautrumas siekia apie 70 proc. tai reiškia, jog atlikus šį tyrimą 100 moterų, jau turinčių tam tikrų gimdos kaklelio pakitimų, tik apie 70 jie bus šiuo tyrimu patvirtinti. O likusios gaus atsakymus, jog yra sveikos, nors iš tikrųjų gimdos kaklelio gleivinėje jau bus pakitusių ląstelių.

Specifiškumas parodo, kokiai daliai visiškai sveikų moterų tyrimas patvirtins, kad jos yra sveikos. Taigi, citologinio tepinėlio specifiškumas yra 90 – 95 proc. vadinais, kai kurios taip pat gaus nepatikimus atsakymus.

Kodėl skiriasi šių metodų patikimumas? Mokslinių tyrimų specialistė Deimantė Ūsaitė sako, kad skystųjų terpių tyrimas daug kartų tikslesnis už citologinį tepinėlį, nes iš vieno ėminio galima nustatyti ir ŽPV virusą, ir PAP tepinėlį. Tyrėjas, dirbantis laboratorijoje, gauna mėginio medžiagą, kurioje nėra nereikalingų priemaišų (kraujo, leukocitų, gleivių), išfrakcionuotos švarios, nepersidengusios gimdos kaklelio gleivinės ląstelės, kurias galima tiksliai įvertinti, ir moteriai pateikti patikimą. Skystųjų terpių tyrimo jautrumas siekia beveik 100 proc. „Be to, gydytojas patologas gali nustatyti ir ląstelių tipą – ne tik ar tai liaukinės, ar epitelinės ląstelės, bet ir įvertinti ląstelių formas. Piktybiškai linkusių daugintis atipinių ląstelių santykis tarp branduolio ir citoplazmos pakitęs, branduoliai didesni. Jeigu branduolys dar nėra labai didelis, vadinasi, pokyčiai yra tik pirminiai. Lygindamas šiuos akivaizdžiai matomus ląstelių pokyčius, gydytojas patologas gali pateikti aiškias ir patikimas tyrimo išvadas.

ŽPV evoliucija / Margaret Stanly str. Immunobiology of HPV and HPV valcines“, išspausdinto žurnale „Gynecologis Oncology“ 109 (2008) S15-S21 iliustracija

Žinoma, jeigu tyrimas liudija gimdos kaklelio vėžį, tuomet elgiamasi pagal nustatytus šios ligos tyrimo ir gydymo algoritmus, kuriuose numatyti ir pakartotini tyrimai. Tačiau akivaizdi šios metodikos nauda – kokybė, tai yra, ankstyva ir tiksli ligos, kasmet vien tik mūsų šalyje nusinešančios per pusę tūkstančio moterų gyvybes, diagnostika, vadinasi, ir savalaikis tinkamas gydymas.

„Kad ko nors nerastų...“

Lietuvoje jau nuo 2004 metų veikia gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa. Iš pradžių galimybė kartą per trejus metus atlikti nemokamus tyrimus buvo skiriama moterims nuo 30 metų, pastaraisiais metais – nuo 25 – erių. Tačiau tyrėjai akcentuoja, jog programos galimybėmis moterys naudojais vangiai. Kodėl? Kliudo ne tik ginekologo kėdės baimė, bet ir sunkiai pateisinamas „stručio sindromas“ – baimė sužinoti, kad turi sveikatos problemų. Tik kažkodėl pamirštama, jog kuo ankstesnė diagnozė, tuo sėkmingesnis gydymas. „Beveik visos be išimties apklausoje dalyvavusios moterys atsakė, jog po to, kai pagimdė paskutinį vaiką, pas ginekologą nesilankė, - dalijasi nuostaba gyd. Ž. Gudlevičienė. – Suomijos rezultatai išsiskiria todėl, kad pas juos puikiai veikia profilaktikos programos. Moterys kviečiamos tikrintis laiškais, pasitelkiami netgi darbdaviai, o ar pas mus taikoma panaši patirtis? Kas iš mūsų yra gavę kvietimą pasitikrinti sveikatą? Gerai, jeigu dėl kokios nors priežasties apsilankiusios poliklinikoje, apie tai pasiteirauja šeimos gydytojas. Kitas dalykas, kad kompensuojamas tik nebrangus, mažesnio jautrumo bei specifiškumo citologinio tepinėlio tyrimas, iš kurio neįmanoma atlikti molekulinio ŽPV tyrimo. Modernūs skystųjų terpių bei molekuliniai tyrimai, kuriais nustatomas ne tik ŽPV, bet ir ikivėžiniai gimdos kaklelio gleivinės pakitimai bei piktybinių ląstelių tipai, yra mokami.“

Pirmasis Baltijos šalyse

Kokybiški skystųjų terpių tyrimai prieinami visos šalies moterims, svarbu, kad jos apie tai žinotų. Gydytojai turėtų informuoti pacientes apie modernių tyrimų pranašumus. Deja, kol kas dar pasitaiko, jog medikai tą informaciją nutyli, manydami, jog tyrimas, kainuojantis apie 150 Lt, pacientei bus per brangus. „Akivaizdu, jog valstybė kol kas negali kompensuoti visų skystųjų terpių citologijos bei ŽPV molekulinių tyrimų, - sako mokslinių tyrimų specialistė Deimantė Ūsaitė. - Manyčiau, jog būtų racionalu kompensuoti šiuos tyrimus tuomet, kai aptinkama gimdos kaklelio ląstelių pakitimų. Būtina aiškintis ŽPV infekciją, kuri be šių metodų neišaiškinama. Netrukus Lietuvoje bus pradėtas taikyti pirmasis Baltijos šalyse ypač jautrus genetinis tyrimas, sukurtas pagal modernią amerikiečių technologiją – hibridizaciją ant mikrogardelių. Ji ypatinga tuo, kad turi ne tik viruso DNR nustatymo, bet ir tyrimo kokybės kontrolės funkciją. Tyrimas maksimaliai kompiuterizuotas, jo patikimumą didina ir tai, jog iki minimumo sumažintas žmogaus dalyvavimas.

Taip pamažu, gerėjant profilaktikos programų finansavimui, gal būt, galėtume pasiekti ir geresnių nei dabar yra, rezultatų, tai yra, diagnozuoti gimdos kaklelio vėžį ankstyvojoje stadijoje arba netgi užkirsti kelią jo atsiradimui. Tai įmanoma, jeigu tyrimus atliksime moderniomis skystųjų terpių bei molekulinių tyrimų technologijomis, leidžiančiomis kuo anksčiau nustatyti ŽPV infekciją, kol virusas dar neįsiskverbęs į epitelio ląstelę, nepakeitęs jos DNR ir neprivertęs jos piktybiškai daugintis.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"