TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Labirintas į neprigirdinčių vaikų klasę

2009 09 15 0:00
Devynerių Mykolas - jau "Pelėdos" mokyklos antrokas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Domėdamasis vaikaičio, turinčio klausos negalią, mokymo galimybėmis, vilnietis Vincas Vyrukaitis iškapstė Vyriausybės nutarimą, leidžiantį bendrojo lavinimo mokykloje steigti atskirą klasę neprigirdintiems vaikams. Tačiau kai pradėjo ieškoti, kaip šią idėją įgyvendinti, iš valdininkų patyrė, kad kaip toje patarlėje - dešinė nežino, ką daro kairė.

V.Vyrukaičio vaikaičiui Mykolui buvo dveji, kai gydytojai nustatė, kad jis neprigirdi. Vaikas lankė ir bendrąjį, ir neprigirdinčiųjų darželį, o galvos skausmas dėl jo ateities kilo, kai atėjo metas leisti berniuką į mokyklą. Tinkamiausių išeičių ieškojo visi - ir vaiko tėvai, ir seneliai.

Mokosi su visais.

V.Vyrukaitis išsiaiškino, kad vienu 2004 metų Vyriausybės nutarimų leidžiama įkurti specialią klasę neprigirdintiems vaikams, jei susirenka ne mažiau kaip penki tokio amžiaus mokiniai. Pirmiausia jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyrių, tačiau informacijos apie kitus negirdinčius vaikus negavo. Pamanė, kad duomenys dėl invalidumo išmokas gaunančių vaikų turėtų būti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, tačiau šie dokumentai yra konfidencialūs. Vėlesni mėginimai ką nors sužinoti taip pat baigėsi nesėkme, tad vyriškis kurį laiką atsisakė savo idėjos, o jo vaikaitis pradėjo mokytis Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre. "Tačiau pastebėjau, kad mums darosi vis sunkiau susikalbėti, užuot ką nors pasakęs, Mykolas pradeda rodyti gestus", - prisiminė V.Vyrukaitis.

Kitais metais tėvams perkėlus sūnų į sostinės pradinę "Pelėdos" mokyklą, kur vaikas pradėjo mokytis kartu su girdinčiaisiais, berniuko kalbos įgūdžiai pagerėjo, o artimieji džiaugėsi, kad vėl gali su juo lengviau bendrauti.

Nuo vieno - pas kitą

Šį pavasarį V.Vyrukaitis vėl ėmė ieškoti būdų, kaip įkurti atskirą neprigirdinčiųjų klasę bendrojo lavinimo mokykloje. Gavęs patarimą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete atkaklusis senelis pradėjo belstis į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM). "Iš malonaus ministro patarėjo atsakymo nieko nepaaiškėjo. Rekomendavo rašyti ministrui, tada gaučiau oficialų ministerijos atsakymą. Tačiau numaniau, kad parašys, ką ir pats žinau. Mėginau pabendrauti su pačiu ministru, tada - viceministre, bet nepavyko. Galų gale sužinojau, kad duomenis apie panašią negalią turinčius vaikus pavesta rasti savivaldybės Švietimo skyriaus tarnautojai. Dabar jų ir laukiu", - bendravimo su valdininkais patirtimi dalijosi ponas Vincas.

Jį nustebino ir tai, kiek pastangų prireikia ieškant bet kokios vertingos informacijos. Beveik atsitiktinai sostinės "Versmės" vidurinėje mokykloje, kur mokosi nemažai neįgalių vaikų, sužinojo apie vadinamąją FM sistemą, padedančią pedagogams bendrauti su neprigirdinčiais mokiniais. Mokytojas naudojasi siųstuvu, primenančiu mobilųjį telefoną, o vaikas pasikabina ar prie savo klausos aparato prisijungia imtuvą. Radijo bangomis sklindantis pedagogo balsas patenka tiesiai į klausos aparatą, taip pašalinami visi šalutiniai triukšmai. Tokia įranga kainuoja apie 6-8 tūkst. litų, valstybė kompensuoja iki 3 tūkst. litų. Kaip gauti šią sistemą, V.Vyrukaitis vėl domėjosi ne vienoje valdiškoje įstaigoje, kreipėsi į visuomeninę organizaciją "Pagava". Mat sumokėjimas už įrangą - vienos įstaigos reikalas, pati įranga - kitos, o duomenys, kam jos reikia - trečios nuosavybė. "Informacijos labai trūksta, artimiesiems ji dorai neišaiškinama. Neįgalių vaikų integravimas į visuomenę turėtų būti labiau koordinuotas. Štai Vyriausybės nutarimas, kad galima kurti atskiras klases neprigirdintiesiems, priimtas, o teisės aktų, kaip ir kas jį turi vykdyti, nėra. Taigi niekas nieko ir nežino", - apibendrino V.Vyrukaitis.

Pagalba - laiku

"Neprigirdintiems vaikams ypač trūksta tikslingos pagalbos, o šiuo metu ypač paranku teisintis krize ir pinigų trūkumu", - pridūrė Mykolo mama Jurgita Stonkutė-Vyrukaitienė. "Sūnaus klausa gali pagerėti, bet gali nutikti ir priešingai. Todėl maksimalią pagalbą jis turi gauti dabar", - įsitikinusi moteris.

Ji patyrė, kad daugelis kurčius ar neprigirdinčius vaikus auginančių tėvų, baimindamiesi nepalankaus visuomenės požiūrio ir nenorėdami jų traumuoti, leidžia savo atžalas į specialias mokyklas. O kai iš jų pasitraukia, išgirsta, esą kodėl jūs norite naudotis mūsų specialistų pagalba: juk vaikas mokosi ne mūsų, o bendrojo lavinimo mokykloje.

Kartu su girdinčiaisiais

Jurgita prisimena, kad rasti tinkamą bendrojo lavinimo įstaigą nebuvo paprasta. Todėl iš pradžių sūnų teko leisti į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą. "Žinoma, jei vaikas mokės gestų kalbą - bus tik geriau. Tai pravers laviruojant tarp dviejų bendruomenių - kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų ir visiškai sveikų žmonių", - įsitikinusi Jurgita.

Nors specialioje mokykloje Mykolui sekėsi puikiai, ten jam nebuvo į ką lygiuotis. Tad ir nuspręsta perkelti vaiką į bendrojo lavinimo mokyklą. "Norėjosi, kad jis priprastų prie girdinčių bendraamžių, suprastų, kad reikia bendrauti taip, kaip tai daro visi. Mums pasisekė: naujoje mokykloje niekas iš jo nesišaipė. Gal dėl to, kad buvo metais vyresnis, atėjo jau mokėdamas pirmos klasės programą", - pasakojo mama. Tačiau pernai Mykolui skirta mokytojo padėjėja, anot mamos, pabėgo po pusantro mėnesio. Šiemet tokios pareigybės išvis nebeliko - mokykloje mums paaiškino, kad tai esą dėl finansinių priežasčių. Dabar tėvai ieško kitos išeities: rengia dokumentus dėl adaptuotos mokymo programos taikymo. Tada mokytojai gali būti suteiktas papildomas etatas dirbti asmeniškai su vaiku. Sūnaus labui Vyrukaičiai ketina nupirkti ir tūkstančius kainuojančią FM sistemą.

Idėjos netampa tikrove

ŠMM duomenimis, pernai Lietuvoje buvo 314 neprigirdinčių vaikų. Tačiau duomenų, kiek jų mokosi specialiose įstaigose, kiek - bendrojo lavinimo mokyklose, ministerija neturi. ŠMM Specialiojo ugdymo skyriaus vedėja Regina Labinienė teigė, jog tėvų, norinčių, kad tokie vaikai mokytųsi bendrojo lavinimo mokyklose, kaip tai įprasta Vakarų Europoje, vis daugėja. Anot pašnekovės, tokia tendencija atitinka ir ministerijos požiūrį, kad paslaugos būtų teikiamos arčiau namų. Pasidomėjus Vyriausybės nutarimu, dėl kurio tiek vargo V.Vyrukaitis, valdininkė teigė, kad šis teisės aktas puikiai žinomas, įgyvendinamas ir tiesiog yra ŠMM parankinis dokumentas. Anot jos, ministerija jo laikosi, bendrojo lavinimo mokyklose įsteigta daug klasių klausos negalią turintiems vaikams. Tačiau kur konkrečiai jos yra, pasakyti negalėjo. R.Labinienė pritarė, kad nenormalu, kai artimieji turi verstis per galvą ieškodami duomenų apie kitus tą pačią negalią turinčius vaikus - šią informaciją privalo pateikti pedagoginės ir psichologinės tarnybos bei savivaldybių švietimo skyriai.

"Juos turėdama savivaldybė turi įvertinti atskirų klasių steigimo poreikį, atsižvelgti į tai, kur yra specialistų komanda. Vis dėlto ir mus pasiekia tėvų nusiskundimų, kad savivaldybės randa daugiau dingsčių, kaip nepadėti žmogui, o ne kaip rasti priimtiną sprendimą. Jos gali būti suinteresuotos, kad vaikai eitų į specialią mokyklą, kuri priklauso ministerijai ar apskričiai. Taip gražios idėjos nepasiekia konkrečios šeimos", - sakė R.Labinienė.

Vertinga patirtis

Anot Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos "Pagava" pirmininkės pavaduotojos Joanos Vanagienės, mokymo reikalai yra didžiausia šių tėvų vaikų problema. "Tiesa, situacija dabar pagerėjusi - net visiškai kurti vaikai sėkmingai lanko bendrojo lavinimo mokyklas. Anksčiau, kai įstatymai to neleido, tekdavo mokytis pusiau slaptai", - teigė pašnekovė.

Pasak J.Vanagienės, pasaulyje yra labai daug požiūrių dėl turinčiųjų klausos negalią mokymo. Jos nuomone, neprigirdinčiam vaikui reikia lankyti girdinčiųjų mokyklą, tačiau jam būtina labai stipri tėvų ir specialistų parama. V.Vyrukaičio idėja suburti atskirą neprigirdinčiųjų klasę bendrojo lavinimo mokykloje J.Vanagienei atrodo priimtina. "Pagavos" atstovės teigimu, tokio precedento dar nebuvo ir tai įgyvendinti nebūtų paprasta. Statistikos duomenimis, kasmet gimsta apie 30-40 kurčių ir neprigirdinčių vaikų. Vieni renkasi specialias mokyklas, kiti mokosi bendrojo lavinimo įstaigose. Tačiau net ir Vilniuje suburti penkis vieno amžiaus neprigirdinčius mokinius būtų gana sudėtinga, nes trūksta specialistų komandos, nežinoma, ar tėvai iš viso miesto vežiotų savo vaikus, nes dažnai norima, kad atžalos mokytųsi arčiau namų. "Tačiau įkūrus tokią klasę būtų sukaupta išties vertingos patirties", - apibendrino tėvų organizacijos atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"