TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Laikrodžio netvarka ir atminties klystkeliai

2010 09 28 0:00
Neurologijos centro vadovas prof. V.Budrys sako, kad demencija sergančių pacientų vis daugėja.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kartais pasidedame knygą ir nebeprisimename kur. Tada klausiame savęs, gal mums jau Alzheimerio liga? Tačiau tikrai sergantis žmogus pamestos knygos net neieškos. Paklaustas, ką neseniai skaitė, atsakys: "Nežinau, o ar aš skaičiau?"

"Dauguma mūsų pacientų, kuriems diagnozuojame Alzheimerio ligą, atmintimi nesiskundžia, - pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VULSK) neurologas dr. Gintaras Kaubrys. - Gal dėl to, jog nori likti socialiai priimtini, jie bando slėpti atminties sutrikimus, sako, kad šiuo klausimu galbūt ir nėra labai gerai, bet toks jau mat amžius. Esą nebedirba, tad nereikia daug įsiminti, domėtis. Tačiau sergančiais žmonėmis skundžiasi giminės, teigia, kad artimieji nenusiperka maisto, jo nepasigamina, kad negali apsirengti, jei drabužiai nesudėti reikiama tvarka, kad nuolat palieka įjungtą viryklę, nepaiso higienos..."

Smegenų vaizdelis

G.Kaubrys konsultuoja klinikose įsikūrusiame specializuotame atminties sutrikimų kabinete. Atmintis - pirmas ir svarbiausias procesas, nukenčiantis sergant Alzheimerio liga. Ją diagnozuojant vertinami ir pažintiniai procesai. G.Kaubrys demonstruoja modernų tyrimo metodą, vadinamąjį P300. "Prijungę elektrolitus galime fiksuoti, kaip smegenys reaguoja į neįprastus dirgiklius, pavyzdžiui, į garsus. Reakcija stebima ir pacientui spaudžiant tam tikrus mygtukus. Vertiname, ar žmogus sugeba atlikti užduotis, padaro jas greičiau ar lėčiau. Aparato ekrane matomos kreivės - tai mūsų smegenų veikla, kurią stebime "gyvai", - specialią programą turinčio elektromiografo veiklą komentuoja G.Kaubrys.

Surask skirtumus

Visuomenei senėjant žmonių, sergančių Alzheimerio liga, vis daugėja. VULSK Neurologijos centro vadovo prof. Valmanto Budrio irgi teiraujamės apie "įdomiuosius" skirtumus, kada jau yra ši demencija, o kada - ne.

"Jei žmogus skundžiasi atminties sutrikimais, tai dar nereiškia, kad jis serga Alzheimerio liga. Net priešingai: kai pacientas kreipiasi sakydamas, jog pablogėjo atmintis, gali būti beveik tikras, kad Alzheimerio liga jo nekamuoja. Tiesiog žmogų užklupo kitokios kilmės atminties sutrikimai. Tikrieji ligoniai paprastai labiau skundžiasi galvos svaigimu, širdies, stuburo skausmais. Dažniausiai susergama po 65 gyvenimo metų. Jaunesnių pacientų atvejais reikėtų labai suabejoti Alzheimerio ligos diagnoze, nes panašumą į šią ar kitą demenciją kartais sukelia ir skydliaukės nepakankamumas", - aiškina V.Budrys.

Reikia pailsėti

"Jei pervargstama, neišsimiegama, nuolat kamuoja stresas, iš karto prastėja dėmesys. O jam pablogėjus žmogus pastebi, kad tampa sunku įsiminti. Tačiau tai nėra nuolatinis sutrikimas. Tiesiog reikėtų pailsėti, atsigauti", - pataria G.Kaubrys.

Medikas pateikia tokį gyvenimišką palyginimą. "Įsidedate raktus, išeinate ir suabejojate, ar juos turite. Pasitikrinate: gal yra, gal nėra - juk visaip būna. Alzheimerio liga sergantis žmogus pasiima raktus ir ramus išeina. Giminaičiui paklausus, ar užrakino duris, ar pasiėmė raktus, atsako: "Kokius raktus?" Taigi skirtumas akivaizdus. Tai, kad pamirštame, tarkime, ar išjungėme lempą, yra net ne dėmesio sutrikimas. Paprasčiausiai tą akimirką neskyrėme tam veiksmui dėmesio. Alzheimerio liga sergantis žmogus ne tik užmiršta, jog reikėjo kai ką padaryti, bet ir nepamena, kad išvis toks veiksmas vyko, kad apskritai egzistuoja kažin koks jungiklis", - pasakoja G.Kaubrys.

Po laiko užuolaida

Poliklinikose dirbantys specialistai - psichiatrai ar neurologai - Alzheimerio ligai diagnozuoti gali taikyti įvairius popieriuje pildomus testus. Yra ir privalomas protinės būklės mini tyrimas. Aišku, būtina pasikalbėti su žmogumi ir jo giminėmis, ištirti paciento kraują, įvertinti skydliaukės veiklą, padaryti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją ir magnetinį rezonansą. Tačiau blogiau matančiam ar rašančiam, kitakalbiui asmeniui popieriniai testai nėra patys tinkamiausi. Tad į pagalbą, kaip ir kitose srityse, pasitelkiamos informacinės technologijos. Kompiuteriniai testai standartizuoti tiek pagal amžių, tiek pagal lytį. Kalba čia neturi įtakos, nes naudojamos figūros. Atliekant užduotis tereikia paliesti ekraną. Tokį testavimą, sukurtą padedant Kembridžo mokslininkams, taiko ir Santariškių klinikų neurologai. Taip tiriama atmintis, dėmesys, gebėjimas rasti sprendimą.

"Ne taip jau paprasta", - tenka konstatuoti, išbandžius keletą šių užduočių. "Laikrodžio testas" - kas kita. Už ranka tinkamai nupieštą laikrodžio apskritimą - balas, už taisyklingą skaičių seką jo viduje - kitas, už gerai nubrėžtas rodykles, rodančias įvardytą laiką, - dar vienas. Jeigu tai padaryta gerai, problemos nėra. Sunku net įsivaizduoti, kaip smarkiai sergantys žmonės klysta atlikdami šią, regis, paprastą užduotį: bet kaip ir bet kur prigrūda bet kokių skaičių. Vartant pluoštą Santariškių neurologų pateiktų "laikrodžio testo" pavyzdžių pacientų negalia atrodo akivaizdi. Tačiau nurodytą sakinį tame pačiame lape jie parašo be klaidų. Kodėl? "Žmogus nepiešdavo laikrodžio kasdien, o įgūdžiai rašyti susiformavę nuo 7-8 metų. Sergant Alzheimerio liga pirmiausia nyksta vėliau įgytos žinios, paskui pradeda dilti ankstesnės. Tai, kas įrašyta ilgalaikėje atmintyje, išliks kur kas ilgiau. Žmogus nebeįsimena naujų dalykų, o laikrodžio užduotis tokia ir yra", - dėsto V.Budrys.

Ligą tik pristabdo

Deja, Alzheimerio ligos gydymas tėra simptominis. Jis gali tik laikinai pagerinti atmintį, pažintinius gebėjimus, galimybes

apsitarnauti. To, kas vyksta smegenyse, vaistai nesustabdo. Labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau, nes dabar taikomas gydymas geriau veikia ankstyvosiomis jos stadijomis.

Šiuo metu pasaulyje vyksta net keletas šimtų klinikinių tyrimų, bet akivaizdžių rezultatų kol kas nėra, o sukurti preparatai turi per didelį šalutinį poveikį, kad būtų įregistruoti ir taikomi kasdienėje praktikoje. "Kad ir kokios būtų dedamos pastangos, realiai gydome tik tais keturiais pagrindiniais vaistais, kurie nėra pastarųjų metų naujovė. Visų viltis - ligos eigą modifikuojantis gydymas. Tai tebėra svajonė. Neurodegeneracijos procesas žinomas, bet jį provokuojantys veiksniai - ne", - pasakoja G.Kaubrys.

Anot mediko, kol nežinome pirminės ligos priežasties, sunku kalbėti ir apie prevenciją. Svarbiausia, kad būtų kuo mažiau kenkiančių veiksnių. Jei žmogus turės gerą galvos smegenų kraujotaką, normalų kraujospūdį, nesutrikusią gliukozės apykaitą, slypinčios ligos simptomai pasireikš vėliau. G.Kaubrys primena, kad norint nesusirgti reikia didinti pažintinį smegenų rezervą. Ligai teks ilgiau darbuotis, kol ji pasireikš.

Nustatoma per retai

Alzheimerio liga sergančių žmonių tikrai yra daug, tik labai mažai jos atvejų diagnozuojama. Paprastai kreiptis į gydytoją pacientą priverčia dėl kitų negalavimų atsirandantys pojūčiai. Alzheimerio atveju žmogus neįžvelgia nieko blogo. Lietuvoje ši liga diagnozuota tik keliems tūkstančiams pacientų (maždaug 10 proc. visų sergančių asmenų), nors jų, remiantis skaičiavimais, turėtų būti apie 30 tūkstančių. Pavyzdžiui, JAV tokių ligonių yra apie 5,5 milijono. Manoma, kad vakarietiško tipo panašios gyvenimo trukmės šalyse maždaug 1,5 proc. visų gyventojų serga Alzheimerio liga.

Daugiausia kainuoja ne ligonių gydymas, o jų priežiūra. Lietuvoje ši našta dažniausiai gula ant artimųjų pečių, nes specializuotų slaugos vietų labai trūksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"