TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Laimė, liūdesys ir sveikata

2015 12 12 6:00
Kai žmogus jaučiasi nelaimingas, tai negali paveikti sveikatos tiesiogiai, tačiau gali padaryti žalos kitais būdais. pattonleadership.com nuotrauka

Raukykitės į valias! Tai, kad jaučiatės nelaimingi, jūsų nepražudys. Kaip atskleidė gruodžio 9 dieną žurnale „The Lancet“ paskelbtas tyrimas, kuriame dalyvavo 1 mln. vidutinio amžiaus moterų Didžiojoje Britanijoje, paplitusi nuomonė, kad laimė pagerina sveikatą ir prisideda prie ilgaamžiškumo, yra nepagrįsta.

„The New York Times“ rašo, kad tyrimą atlikę mokslininkai padarė išvadą, jog patiriama laimė ir kiti su gerove susiję išgyvenimai neturi jokios tiesioginės įtakos mirtingumui.

„Gera žinia gaižiesiems – vienas būdų interpretuoti rezultatus“, – sakė seras Richardas Peto, Oksfordo universiteto medicinos statistikos ir epidemiologijos profesorius.

Jis su kolegomis nusprendė atlikti tokį tyrimą dėl plačiai paplitusio įsitikinimo, kad stresas ir liūdesys sukelia ligas. Toks įsitikinimas gali skatinti polinkį kaltinti sergančius žmones, kad jie patys prisišaukė negalavimus būdami paniurę, ir įspėti kitus, kaip svarbu pralinksmėti.

„Tikėti dalykais, kai nėra tam pagrindo, – ne pati geriausia mintis, – pabrėžė prof. R. Peto. – Jau ir taip pakanka gąsdinančių pasakojimų apie sveikatą.“

Naujasis tyrimas parodė, kad painiojamos priežastys ir padariniai. Žmonės serga ne todėl, kad jaučiasi nelaimingi. Priešingai: jie jaučiasi nelaimingi, nes serga.

Vadinamasis Milijono moterų tyrimas apėmė dalyvių nuo 50 iki 69 metų anketas, pildytas 1996–2001 metais, taip pat oficialius mirties įrašus ir hospitalizacijos atvejus. Anketose klausta, kaip dažnai moterys jautėsi laimingos, atsipalaidavusios ir kaip dažnai patyrė stresą. Tiriamosios taip pat turėjo įvertinti savo sveikatos būklę bei nurodyti, ar patyrė tokių negalavimų kaip aukštas kraujo spaudimas, diabetas, astma, artritas, depresija, nerimas.

Statistinė atsakymų analizė parodė, kad liūdesys ir stresas nebuvo susiję su padidėjusia mirties rizika. Neaišku, ar panašūs būtų ir vyrų rezultatai. Prof. R. Peto ypač išskyrė duomenis, gautus iš 500 tūkst. moterų, kurios nurodė esančios geros sveikatos būklės, nesirgo nei širdies ligomis, nei vėžiu, insultu ar emfizema. Dalis šių sveikų moterų taip pat nurodė, kad patyrė stresą ir jautėsi nepatenkintos, bet per artimiausią dešimtmetį jų mirties tikimybė nebuvo didesnė nei moterų, kurios jautėsi laimingos.

„Kai žmogus jaučiasi nelaimingas, tai negali paveikti sveikatos tiesiogiai, tačiau gali padaryti žalos kitais būdais, – įspėjo prof. R. Peto. – Pavyzdžiui, paskatinti savižudybę, alkoholizmą ar kitokį pavojingą elgesį.“

Vis dėlto kai kurie apžvalgininkai pažymi, kad emocijų vertinimas turi daugiau niuansų ir yra sudėtingesnis nei tiesiog laimės ar nepasitenkinimo deklaravimas. Žurnale „The Lancet“ pristatant darbą nurodyta, kad tai – „didžiausias iki šiol gyventojų laimės tyrimas“, ir giriami jo statistiniai metodai. Tačiau taip pat priduriama, reikia daugiau tyrimų.

Prof. R. Peto sakė abejojąs, ar naujasis tyrimas pakeis daugelio žmonių nuomonę, kad nepasitenkinimas veikia sveikatą, nes toks įsitikinimas yra pernelyg įsišaknijęs. Žmonės vis dar linkę manyti, kad stresas sukelia širdies priepuolius.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"