TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Laimingo gyvenimo receptai. Geriausia laimės ekonomikos investicija - į žmogų

2012 05 12 7:49

"Džiaugtis gyvenimu gali tas, kuris už savo pinigus išmoko gauti ką nors vertinga", - rašė amerikiečių rašytojas Ernestas Hemingway'us.

Dar XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje atlikti tyrimai parodė, kad bendrajam vidaus produktui (BVP) pasiekus tam tikrą lygį, kuris leidžia valstybę priskirti prie "pirmojo pasaulio" šalių (beje, Lietuva joms irgi priklauso), tolesnis BVP, paprasčiau sakant, turto ir pajamų augimas nedaro įtakos žmonių, laikančių save laimingais, kiekiui.

Nors moderniose šalyse pajamos pastebimai augo, dirbantieji gaudavo didesnius atlyginimus, įsigijo daugiau turto, tačiau netapo laimingesni. Negi turtas ir pajamos neturi įtakos mūsų laimei?

Jei paklausime žmonių, jie gana vieningai atsakys, kad šalia kitų patrauklių dalykų bei išgyvenimų laimę gali suteikti pinigai. Manoma, kad dauguma retai kada klysta, tačiau šiuo atveju jos įsitikinimas nevisiškai dera su jau minėtu, ne viename krašte pasitvirtinusiu faktu - pajamos gausėjo, o laimės - ne. Antai žurnalo "Forbes" organizuotoje apklausoje buvo tirti turtingiausių amerikiečių grupės atstovai ir paaiškėjo, kad šie jaučiasi tik truputį laimingesni nei kiti jų tėvynainiai.

Modernių šalių visuomenė siekia daugiau gaminti, kad daugiau pardavusi geriau uždirbtų ir taip taptų laimingesnė, bet laimės eidama šiuo keliu nepasiekia. Šis prieštaravimas paskatino naujų idėjų, pavadintų "laimės ekonomika", ir laimės tyrimų plėtrą. Todėl ir apie laimės bei pinigų sąsajas šiandien žinome daug daugiau nei prieš kelis dešimtmečius.

<sk>Džiaugsmas už pinigus

<txt>Laimės tyrimai atskleidė, kaip dera leisti pinigus, kaip "nupirkti" daugiau laimės, apdovanoti save ar paguosti pirkiniais, jei nuvilia meilė, artimieji ar karjera.

Paprastai pinigus galima išleisti keturiais būdais: nusipirkti daiktų (naujo modelio mobilųjį telefoną, madingą drabužį), nusipirkti įspūdžių (bilietą į koncertą, kelionę), nusipirkti patirties (lankyti kursus, gauti psichologo konsultaciją) arba padovanoti juos kitiems (skirti labdarai, paremti vargstantį giminaitį).

Antrasis ir trečiasis pinigų išleidimo būdai gana artimi, nes, tarkime, kelionė į Turkiją - tai ir nauja patirtis, o bandymas išmokti jogos pratimų - tai ir nauji įspūdžiai.

Pirmasis ir veikiausiai populiariausias būdas išleisti pinigus suteikia mažiausiai ilgalaikės laimės. Suprantama kodėl. Daiktai susidėvi, atsibosta, o prisiminimai pertvarkomi taip, kad atmintyje išlieka ryškiausi. Kadangi už juos sumokėta - tikėtina, kad buvo pasirinkta tai, kas patrauklu. Be to, patirtis ir įspūdžiai padeda užmegzti ir sustiprinti ryšius su kitais, o prabangūs daiktai neretai sukelia pavydą ir tuos ryšius net ardo.

Laimės suteikia ir pinigų atidavimas kitiems. Apklausos patvirtina, kad tie, kurie per šventes perka dovanas kitiems, o ne sau, yra laimingesni.

Žmonės nori žinoti

Apie tai, kaip atskiram žmogui tapti laimingam, parašyta tūkstančiai knygų. Laimės ekonomikos specialistai bando siūlyti sprendimus, kurie padidintų bendrą visuomenės laimės lygį. Suprantama, jiems rūpi ir bendrųjų pinigų tvarkymas.

Retos valstybės ar savavaldės bendruomenės vadovai mano, kad turi pakankamą biudžetą. Paprastai jų nuomonei pritaria ir piliečiai, bet vis dėlto vienos bendruomenės labiau patenkintos savųjų pinigų tvarkytojais, o kitos - mažiau.

Masačusetso (JAV) technologijos instituto profesorius J.Semoshas vadovavo tyrimui, kurį vertėtų atlikti ir Lietuvos savivaldybėms. Tyrimo metu aiškintasi, kokiais atvejais piliečiai patenkinti savivaldos institucijoms priklausančių pinigų tvarkymu.

Išvados ir paprastos, ir įdomios. Paaiškėjo, kad žmonės mėgsta skaičiuoti pinigus. Jei juos nuolat informuoja apie išlaidas ir pajamas, apie tai, kiek pinigų yra savivaldybės biudžete, pinigų nuo to nepagausėja, bet žmonės jaučiasi geriau.

Kitas siūlymas - paklausti investavimo specialistų, ką daryti su bendruomenės pinigais, ir, aišku, apie tai informuoti vietos žmones. Regis, protinga valdžia taip ir daro, bet ne visada pateikia bendruomenei apsvarstyti kelias galimybes. Sėkminga yra ir iniciatyva perleisti jai, t. y. bendruomenei, sprendimą dėl kurio nors projekto, surengti ta tema vietinį referendumą ar apklausą.

O svarbiausioji išvada, gerai deranti su kitomis laimės ekonomikos idėjomis, - daugiau laimės suteiks investicijos į žmones - į jų sveikatą, išsilavinimą, į nevyriausybines organizacijas - nei į kelius, mašinas ar statinius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"