TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Laimingo gyvenimo receptai: Laimė prieš stresą

2012 04 07 12:55

Streso apibrėžimų yra gana daug, nors ne visi jie moksliškai tikslūs. Vienas pirmųjų streso tyrinėtojų H.Selye apibūdino jį kaip nespecifinį, t. y. nepriklausantį nuo aplinkybių, vienodą kūno atsaką į grėsmę ir iššūkius.

Akivaizdu, kad šiandien ne vienas žmogus nuolat susiduria su vis naujais iššūkiais, turi veikti sparčiai kintančiomis aplinkybėmis, dažnai neturėdamas apie jas tikros informacijos, todėl jis, o tiksliau - jo organizmas, į visa tai reaguoja nespecifiškai: iš pradžių sunerimstama, ir organizmas pasirengia arba kovoti, arba bėgti, širdis plaka dažniau, įsitempia raumenys, keičiasi kvėpavimo ritmas... Vėliau nerimo požymiai išnyksta, bet jiems suvaldyti reikia daugiau pastangų nei būnant ramiam saugioje aplinkoje. Dar vėliau prasideda išsekimas, nes ilgai veikiant grėsmei bei iššūkiams, su kuriais lyg ir apsiprasta, senka organizmo energija, jo galimybės prisitaikyti prie įtampos mažėja ir "žmogiškoji mašina" susidėvi. Todėl ilgainiui reaguoti į stresą, vis pakartotinai jį įveikti tampa problema.

JAV verslo konsultantų duomenimis, stresas darbe JAV pramonei kasmet kainuoja nuo 200 iki 300 mlrd. dolerių. Tai nuostoliai dėl sumažėjusio produktyvumo, darbuotojų, neišlaikiusių darbo įtampos, kaitos, nelaimingų atsitikimų, draudimo ir teisinių išlaidų.

Streso požymiai

Keliantis pavojų gerovei ir savęs vertinimui stresas pastebimas iš fiziologinių, emocinių, mąstymo bei elgesio permainų. Fiziologiniai streso požymiai yra pagausėjęs prakaitavimas, padidėjęs kraujospūdis, galvos skausmai, apetito praradimas, nemiga ir visus šiuos požymius lydintis nuovargis. Stresą paprastai atspindi ir emocijos. Jį patiriantis žmogus tampa nerimastingas, piktas, irzlus, nuolat jaučiantis įtampą. Suprantama, kad tai veikia jo mąstymą. Todėl toks žmogus yra nedėmesingas, išsiblaškęs. Jis nelanksčiai ieško išeities iš nepalankios situacijos, vis kartoja nedavusius rezultatų problemų sprendimo būdus. Be to, toks žmogus pradeda pernelyg kritiškai save vertinti, menką klaidą suvokia kaip milžinišką tragediją.

Sunkiai įveikiamą stresą galima pastebėti ir iš žmogaus gestikuliacijos pakitimų: jis arba gestikuliuoja daug daugiau, arba atrodo tarsi sustingęs. Streso apimtam žmogui dažnai dreba rankos, judesiai pasidaro nevikrūs - nuolat kas nors krinta nuo stalo ir panašiai.

Stresą tiriantys specialistai įvairius gyvenimo pasikeitimus, kurie pareikalauja prisitaikymo, vertina taškais.

Jei kas nors per metus tapo našliu ar našle, tai jis/ji surinko 100 streso taškų. Skyrybos duotų 73 taškus. Džiaugsmingi įvykiai taip pat susiję su permainomis, prie kurių reikia prisitaikyti, todėl vedybos duoda 50 streso taškų. Beveik tiek pat - 47 taškus - prideda atleidimas iš darbo. Darbo pakeitimas vertas 39, didelio kredito paėmimas - 31, problemos su viršininku - 31, darbo sąlygų pasikeitimas - 20 ir netgi atostogos - 12 streso taškų.

Iš trijų žmonių, per metus surinkusių 100-150 streso taškų, vienas susirgs rimta liga, o jei taškų bus daugiau, tokia liga susirgs kas antras.

Streso įveikimas

Akivaizdu, kad streso kamuojami žmonės nėra itin laimingi. Todėl tie, kurie laimingesnę visuomenę laiko savo veiklos tikslu, nemažai dėmesio skyrė stresui ir jo įveikimo tyrimams.

Įdomiausia, ką parodė tokie tyrimai: kaip sumažinti stresą, žino kone visi, tačiau savo žiniomis ne visada naudojasi. Čia būtų galima įrašyti viską, ką kiekvienas žino apie sveiką gyvenimo būdą, laisvalaikio ir poilsio derinimą, bet dažnai "pamiršta" pritaikyti sau.

Minėti tyrimai patvirtino ir tai, kad geriausias būdas įveikti stresą - būti laimingam, nes laimės išgyvenimas yra veiksmingas vaistas nuo streso.

JAV psichologai W.Costa ir J.MacCrisas siūlo paprastą ir dalykišką laimės apibūdinimą: laimingi yra tie, kurie patyrė daugiau malonių išgyvenimų (džiaugsmo, pasitenkinimo, euforijos) negu nemalonių (pykčio, baimės, nusivylimo). Šie psichologai taip pat pamėgino surinkti ataskaitas apie teigiamus ir neigiamus išgyvenimus, palyginti jų dažnumą su tiriamųjų asmeniniais bruožais.

Pagal asmeninius bruožus žmones galima suskirstyti į įvairias grupes. W.Costa ir J.MacCrisas nustatė, jog ekstravertai, t. y. tie, kurie gyvai reaguoja į aplinką, sugeba greičiau užmegzti ryšius su kitais, nuosekliau išsakyti mintis ir išreikšti jausmus, patiria pastebimai daugiau malonių išgyvenimų negu intravertai, t. y. žmonės, linkę labiau domėtis savo vidiniu pasauliu negu aplinka, užsisklendę, nemėgstantys aktyvios veiklos. Tačiau pagal neigiamų išgyvenimų gausą šių dviejų tipų atstovai nesiskyrė.

Galima ir kitaip suskirstyti tiriamuosius - padalyti juos į dirglius, t. y. greitai pavargstančius, irzlius, nerimastingus, ir išlaikančius pusiausvyrą, t. y. ramiai reaguojančius į pokyčius. Nesunku nuspėti, kad pirmieji dažniau jaučiasi nelaimingi. Psichologų tyrimai tai patvirtino.

Taigi laimingiausi - patiriantys daugiausia malonių išgyvenimų ir mažiausiai nemalonių - yra tie, kurie psichologiniais testais priskiriami prie išlaikančių pusiausvyrą, besidominčių aplinka ekstravertų, o liūdniausiai gyvena į save įsigilinę, dirglūs intravertai.

Lengva pastebėti, kad žmonės, kurie ramiai reaguoja į pokyčius, domisi pasauliu bei kitais ir tiki tuo, kad galima sukurti laimingesnę visuomenę, yra laimingesni.

Tyrimai taip pat rodo dvi laimės kūrimo kryptis - rinktis prasmingus gyvenimo tikslus, didinti malonių išgyvenimų skaičių ir mažinti nemalonių.

Pripažinus šias tiesas lieka padaryti išvadą - laimingas norintis būti žmogus bent jau turėtų pamėginti toks tapti. Visų pirma jam derėtų atsakyti į klausimą, kokių ilgalaikių tikslų siekia ir kiek šiais metais prie jų priartėjo ar nuo jų nutolo, t. y. skirti laiko tam, kas vadinama strateginiu planavimu. Be to, tiktų pradėti ugdytis laimei būtinus bruožus: norą labiau domėtis kitais, gebėjimą rūpintis kitų žmonių nors ir nedideliais džiaugsmais.

Visa tai turėtų padaryti gyvenimą malonesnį, bet nuo įvairių nemalonumų, erzinančių smulkmenų neapsaugos. Protinga būtų kreipti mažiau dėmesio į nesėkmes. Tačiau šiuo patarimu, kaip ir daugeliu kitų gerų pamokymų, sunku vadovautis.

Gal tai padaryti padės nesudėtingas, bet veiksmingas meditavimo pratimas.

Ramybės pratimas. Bendraujant su savimi, norint save suprasti ir ką nors sau pasakyti, reikėtų atsipalaiduoti ir pasirūpinti, kad bent 5-7 minutes netrikdytų telefono skambučiai ar kokie nors neatidėliotini reikalai.

Ramiai gulint ar sėdint užmerkiamos akys ir mintyse stebimas dėmesio judėjimas. Jis gali nukrypti į aplinką - garsus už lango, skersvėjį, šviesą ir panašiai; į kūno pojūčius - kvėpavimą, pulsą, niežėjimą; į tai, kas vyksta mūsų galvoje, - mintis, prisiminimus, vaizdinius. Atliekant šį pratimą užduotis labai paprasta: įsivaizduokite, kad esate tylos ir ramybės centre ir iš ten stebite dėmesio judėjimą, nestabdote ir negreitinate šio proceso, o vien tik stebite. Jei dėmesys kiek ilgiau išlieka sutelktas, pavyzdžiui, į praėjusios vasaros prisiminimą, tik konstatuojate, pasakote sau: "Vis dar apie tai galvoju." Ir nieko daugiau. Nereikia mėginti ką nors sau įteigti. Užtenka tik stebėjimo.

Baigus pratimą, dažnai nustembama - kiek daug minčių, pojūčių, vaizdų pralėkė. Tada pravartu savęs paklausti: "Jei iš dešimties gyvenimo minučių net devynias galva buvo užimta įvairiausiais dalykais, o tik vieną vienintelę - rūpesčiais, tai kodėl manau, kad esu juose paskendęs?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"