TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Laimingo gyvenimo receptai. Laiminčiųjų kalba

2012 05 05 4:32

Vakarų šalyse nuolat kilo gyvenimo gerovė, bet patenkintų gyvenimu žmonių skaičius beveik nesikeitė.

Tai paskatino vadinamosios laimės ekonomikos idėjų plėtrą, tyrimus, kuriais bandoma susieti subjektyvius psichologinius išgyvenimus ir objektyvius ekonominius laimėjimus. Gana paprastas, bet veiksmingas kelias pažinti, kuo skiriasi laimingų ir turtingų žmonių bendruomenės nuo vargstančių nelaimėlių - stebėti jų atstovus.

Kalba apibūdina kalbantįjį

Verslo psichologijos tyrinėtojas G.Waltheris tai ir darė. Jis rašo, kad neretai karjerą padaro ne tas, kuris turi daugiau žinių ir gabumų, bet tas, kuris moka įtaigiai šnekėti. 

Jo nuomone, tokia kalba - tai pozityvaus mąstymo žodinė išraiška. Akivaizdu, kad pasiklausę kalbančiojo darome išvadą ne tik apie jo pasakojimą, bet ir apie patį pasakotoją. Jeigu žmogus sako tai, kuo tiki, ir tai, ko nori, jis vertinamas palankiau. O norinčiajam susilaukti tokio vertinimo tereikia pamiršti perdėtas abejones reiškiančius žodelius ir posakius. Pavyzdžiui, posakis "aš pasistengsiu" neabejotinai patrauklesnis nei "aš nežinau, ar pavyks".

Kompetentingas žmogus prisistato neabejodamas savo svarba. Visiems aišku, kad pasakiusioji: "Nežinau, aš čia - tik sekretorė", - ja ir liks, o teigiančioji: "Aš atstovauju sekretoriatui. Tuoj išsiaiškinsime jūsų klausimą", - ateityje gali tapti direktore.

G.Waltheris pastebėjo, kad einantys žemesnes pareigas žmonės gerokai dažniau nei vadovai tarsi atsiprašo dėl savo sėkmės, sumenkina asmeninius laimėjimus. Jie sako: "pasisekė", "taip susiklostė reikalai, kad..." Tuo metu sparčiai darantys karjerą žmonės be jokių išlygų kalba apie savo nuopelnus, pastangas ir gerą darbą.

Ne mažiau svarbu vartoti tinkamus žodžius. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra per 50 000 žodžių. Net kalbos specialistai vargu ar visus juos vartoja. Todėl kasdienėje kalboje lengvai išsiversdami be žodžių "skonėti" (ragauti) ar "dinderiuoti" (vaikštinėti be darbo) galime nesunkiai atsisakyti ir dar keliolikos, trukdančių pabrėžti kalbančiojo svarbą žodžių, ir pakeisti juos įtaigesniais, o tai ir būdinga "laiminčiųjų kalbai", kuri turi savą žodyną, pabrėžiantį kalbančiojo gebėjimus ir energiją.

Šiandien jei ką norima parduoti, prekė vadinama "liukso", "ekstra", aukščiausios ar bent jau pirmos kokybės klasės gaminiu. Panašiai specialiuose mokymuose ar pasikliaudami intuicija pertvarkė savo žodyną tie, kurie teigia esą laimingi. Jie retai kada vartoja posakį "tai neįmanoma", bet mielai sako "bus nelengva, bet padarysiu". Vietoj nedrąsaus sutikimą reiškiančio "pamėginsiu", teigia "padarysiu". Bet kokios išlygos "apskritai, aš manyčiau", "gal reikėtų" jų kalbėjime pakeitė aiškūs teiginiai: "aš manau", "reikia".

G.Waltheris rašo, kad pakeitusieji kalbėjimą, pradėjusieji dažniau vartoti pasitikėjimą, teigiamą požiūrį į save ir kitus išreiškiančius žodžius netrukus ima kilti karjeros laiptais. Galima abejoti tokiu tvirtinimu, bet pabandyti keisti savo kalbėjimą vis tiek verta.

Kalba kuria sėkmingą bendruomenę

"Laimės ekonomikos" šalininkai mano, kad tai, kas padeda vienam žmogui pasijusti geriau ir daugiau pasiekti, gali tikti ir didesnėms bendruomenėms ar net valstybėms. Todėl ir mintis susieti kalbinę aplinką su bendruoju vidaus produktu bei valstybių sėkme atitinka jų nuostatas. Atlikta nemažai tyrimų, patvirtinančių, kad vienaip apie savo kraštą kalba kylančios ekonomikos valstybių piliečiai, kitaip - apimtų stagnacijos, vienaip žiniasklaidoje pristatomos sėkmingos valstybės, kitaip - neišbrendančios iš problemų.

Mums, žinoma, svarbiausia Lietuvos padėtis. Dar 2008 metais atliktas tyrimas parodė, kad mūsų krašto dienraščiai dažniausiai linkę pateikti neigiamą nuomonę apie Lietuvos visuomenėje vykstančius procesus, jų straipsnių antraštės yra subjektyvesnės nei užsienio spaudos. Tokių neigiamai subjektyvių antraščių Lietuvos dienraščiuose yra apie 40 procentų.

Be to, Lietuvos dienraščiai akcentuoja negatyvius gyvenimo aspektus ir jiems skiria neproporcingai daug dėmesio. Antai nelaimės ir nusikaltimai - dažna didžiųjų Lietuvos dienraščių tema net pirmuosiuose puslapiuose. Tuo metu nebulvarinė užsienio spauda šiems negatyviems gyvenimo reiškiniams nušviesti skiria palyginti mažai dėmesio, pavyzdžiui, lenkiškas dienraštis "Rzeczpospolita" - 2,4 proc., amerikietiškas "The New York Times" - 2,9 procento.

Tyrimai rodo, kad nėra jokio ryšio tarp laikraščių publikacijų kriminaline tema ir nusikaltimų statistikos. Tačiau tokios publikacijos siūlo bendrą nesaugios šalies vaizdinį, o juo patikėjusiais žmonėmis lengviau manipuliuoti.

Čia kaip su stikline, kurioje vandens įpilta lygiai pusė. Galima žmogų įtikinėti, kad ši stiklinė ir puspilnė, ir pustuštė. Tačiau manantieji, jog ji puspilnė, greitai turės pilną, o įtikintieji, kad ši pustuštė, veikiausiai liūdės prie tuščios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"