TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Laimingo gyvenimo receptai. Mažiau kritikos - daugiau laimės

2012 04 15 14:18

"Kritika kaip vaistai - jei dozė per didelė, ji nepasiekia tikslo, dėl kurio buvo panaudota", - rašė filosofas Arthuras Schopenhaueris.

Daug mąstytojų kalbėjo ir rašė apie žmogiškųjų ryšių vertę. Laimės ekonomikos šalininkai sutaria, kad visuomenės gerovę labiau nei finansinis kapitalas lemia socialinis kapitalas, ir bando apskaičiuoti šiuos ryšius, įvertinti socialinio kapitalo poveikį ekonomikai bei numatyti jį gausinančius politinius sprendimus.

Socialinis kapitalas dažniausiai vertinamas pagal žmones siejančias vertybes - pasitikėjimą, toleranciją, pasirengimą teikti paramą - arba pagal jų socialinį aktyvumą - savanorystę, dalyvavimą politinių ir nevyriausybinių organizacijų veikloje.

Suprantama, kad laimės ekonomikos specialistų dėmesio sulaukia ir veiksniai, mažinantys socialinį kapitalą. Taigi ir įprotis kritikuoti artimuosius bei tolimuosius, valstybę ir viską pasaulyje.

Kritikos malonumai

Merginos vaikinus, vaikai tėvus, sutuoktiniai vienas kitą nuolat ir su malonumu kritikuoja, liaudiškai tariant, traukia per dantį. Jei paklaustume, kodėl tai daro, atsakytų: "Kad paauklėtume, padėtume tobulėti, padarytume geresnius." Įdomiausia, jog neretai patys tiki tuo, ką sako, ir netgi sugalvoja tokius keistus posakius kaip "geranoriška kritika", "konstruktyvi kritika". Tačiau gana retai bando suvokti, kokie yra tikrieji kritikos rezultatai ir motyvai.

Kritika - tai vertinimas. Ji tarsi brėžia ribą tarp "blogio" ir "gėrio". Kritikuojantis asmuo visada yra "gėrio" ir "tiesos" pusėje. Be abejo, ten būti smagu, ypač tada, kai "tiesos" siekimą palaiko ir kiti motyvai. Štai galimas norą kritikuoti sustiprinančių motyvų sąrašas: kritikuojame, nes norime "atsilyginti" už tai, kad mus kritikavo, pavydime, siekiame savo klaidas priskirti kitiems, norime išvengti galimos kritikos, atkreipti į save dėmesį, esame blogos nuotaikos... Regis, tokį sąrašą galėtume lengvai tęsti, bet noro tobulinti kitą jame kaip ir neliko, o liko vien savo blogos nuotaikos ir nelabai sugyvenamo būdo apraiškos. Visi supranta, kad to nederėtų demonstruoti. Tačiau taip nesinori valdytis.

Nors kritikuojantis asmuo gerai žino (nes ne kartą tuo įsitikino), jog kritikuojami žmonės menkai keičiasi, o dėl kritikos barnių kyla tikrai daug, vis dėlto neatsisako šio būdo išlieti savo neigiamus jausmus.

Savikritiškas bendravimo tobulinimas

Žmogus sugeba išradingai nesikeisti net tada, kai jau suprato, kad pasikeisti derėtų. Jis vis "pamiršta" savo gerus ketinimus ir vėl grįžta prie netikusių bendravimo būdų. Todėl net supratęs kritikos žalą paprastai sako: "O ką su jais daryti?"

Jam labai praverstų įsivaizduoti save kritikuojamojo vietoje ir savęs paklausti: "Ar man patiktų kritika? Kaip aš į ją reaguočiau?" Sąžiningas atsakymas veikiausiai būtų toks: "Supykčiau, susinervinčiau, pasistengčiau pastabas kuo sparčiau užmiršti."

Paprastai nuo tokios įžvalgos prasideda norinčiųjų tobulinti santykius su šeimos nariais, bendradarbiais ar pavaldiniais psichologiniai mokymai. Ji paskatina savistabą bei pasvarstymus - kiek kartų vakar ir šiandien buvo pasakyta pastabų, kiek kartų kritikuota, kiek kartų teko girdėti ar skaityti kritiką, ar ji patiko. Tokie pasvarstymai parengia lyg ir lengvai, bet nenoriai vykdomai užduočiai. Prieš pradedant kritikuoti, iš pradžių atsakyti sau: "Koks bus kritikos poveikis? Ko ja pavyks pasiekti?" O jei besimokančiajam konstruktyvesnio bendravimo vis dėlto pavyko sugalvoti labai svarių argumentų itin pagrįstai kritikai, jam pavedama prisiminti bent tris norimo kritikuoti žmogaus teigiamus bruožus.

Tada siūloma pereiti prie... ne, ne prie kritikos, o pagyrimų. Jei tik yra proga, reikia girti tą, kurį norėta kritikuoti. Ar bent jam/jai padėkoti. Toks siūlymas taip pat gali atrodyti gana paprastas. Bet suskaičiavus, kiek progų pagirti kitus praleidžiama per praėjusį pusdienį, akivaizdžiai įsitikinama - galimybių bendravimą padaryti malonesnį tikrai yra.

Šie tarsi parengiamieji darbai skirti bendravimo stiliui su aplinkiniais iš esmės pakeisti - atsisakyti kritikos bei veiksmingiau paveikti aplinkinius. Norint, kad jie keistųsi, veiksmingiausia yra juos teigiamai motyvuoti. (Teigiamas motyvavimas mūsų gyvenime toks retas, kad net paprastesnio, šiltesnio žodžio jam apibūdinti neturime.)

Teigiamo motyvavimo pavyzdžiai: darželinukui - "tris sagas užsisegei taisyklingai, esi labai sumanus, pamėgink ir ketvirtą sagą užsisegti", paaugliui - "puikiai valdaisi, neerzinai mokytojų, pamėgink šiandien padaryti ką nors, kad tave mokykloje pagirtų", vyrui - "nuo pirmadienio iki penktadienio neprisigėrei, esi tvirtos valios, pamėgink ir šeštadienį nenusilakti".

Politikams reikia priešo, bendruomenei - sutarimo

Felicitarinės (lot. "felicitas" - laimė) politikos idėjas palaikantys Harvardo universiteto psichologai pabandė nekonfliktiško bendravimo schemas, gerai veikiančias šeimoje, nedidelėse bendruomenėse, versle, perkelti į politiką ir visapusiškai ištirti nekonfliktiškos politikos galimybę. Pirmiausia jie apklausė piliečius. Paaiškėjo, kad daugumai jų tikrai patiktų, jei politikai mažiau laiko skirtų tarpusavio rietenoms. Patys politikai, nors ir rečiau nei piliečiai, taip pat pasisakė už pozityvesnį vienas kito vertinimą. Tačiau tyrėjai apklausomis neapsiribojo. Jie surengė miestelių savivaldoje dalyvaujantiems politikams mokymus, pabandė išugdyti dalykiškos diskusijos, teigiamo motyvavimo ir panašius gebėjimus. Deja, po kelių mėnesių keturi penktadaliai politikų vėl ėmėsi vienas kitą kritikuoti.

Įdomesnė buvo ta negausi grupė, kurį pakeitė bendravimo stilių. Į ją nepateko išskirtinių asmeninių savybių turintys žmonės. Grupė tiesiog sulaukė bendruomenės palaikymo, pozityvaus vertinimo už norą siekti sutarimo. Konfliktiškai bendraujantieji lygiai taip pat jautėsi palaikomi rinkėjų, kurie žavėjosi jų griežtumu, nekompromisine pozicija.

Regis, viskas aišku - politikai atspindi piliečių lūkesčius. Tačiau minėto tyrimo organizatoriai padarė dar vieną išvadą. Jei politinėje institucijoje sumažėja konfliktų ir gausėja bandymų siekti sutarimo, bendruomenės ekonominė gerovė auga sparčiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"