TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Laimingo gyvenimo receptai. Neperspektyvios kaltųjų paieškos

2012 06 23 10:43

Išmintinga sentencija: "Pragaras - tai kiti." Dar išmintingesnė mintis: "Ką tie kiti įstengtų padaryti, jeigu mes jiems nepadėtume."

Moderniose šalyse vis labiau plinta felicitarinės (lot. "felicitas" - laimė) politikos idėjos. Jos šalininkų požiūriu, visuomeninis tikslas turėtų būti ne bendrojo vidaus produkto, o bendrosios nacionalinės laimės augimas. Gausėja ir tyrimų, skirtų išsiaiškinti, kas kliudo pasijusti laimingiems, nes vis labiau įsisąmoninama, kad laimingas žmogus yra vertybė - jis geba daugiau uždirbti, yra sveikesnis, pilietiškesnis ir tolerantiškesnis. Be to, jis kitaip sprendžia savąsias ir visuomenės problemas. Jei nelaimėlis ieško kaltųjų, tai laimingasis ieško, ką pats galėtų pakeisti.

Psichologinis eksperimentas. Psichologai tiria pirmokėlius. Mokytoja smalsauja, ką apie jos auklėtinius pasakys specialistai. Tačiau šie neturi laiko aiškinti sudėtingų tikrinimo metodų, todėl sako: "Tiriame gabumus." Mokytoja teiraujasi: "Kurie vaikučiai gabiausi?" Parodomi keli pirmi pasitaikiusieji. Po metų jie - mokyklos pasididžiavimas, mokslo pirmūnai. Kas atsitiko, ar vaikai įgijo daugiau gebėjimų? Akivaizdu, kad ne. Tačiau anksčiau mokytoja žinojo - Petriukas ar Onytė protu nepasižymi, gerai bent tai, kad atidžiai klausosi ir klasei netrukdo, todėl parašysiu jiems vidutinį įvertinimą ir visi bus patenkinti. Po pokalbio su psichologu jos požiūris pasikeitė, tuos vaikus ji ėmė vertinti kitaip - būsimas genijus kažin kodėl nesupranta paprasčiausių dalykų, veikiausiai blogai išaiškinau, todėl pasistengia aiškinti tol, kol būs suprasta. Anksčiau mokytojos "atskaitos tašku" buvo vaiko gabumai, dabar juo tapo savas gebėjimas paaiškinti.

Veikiausiai šis mokyklinis eksperimentas turi kažką bendra su kai kuriais gyvenimo nesklandumais?

Prisiimti atsakomybę už save

Lengva patarti keisti požiūrį. Tokį patarimą lengva priimti. O pabandžius jį įgyvendinti, po kelių valandų vėl grįžtama prie aplinkinių kaltinimo, vėl reikalaujama, kad jie būtų atsakingi už mūsų laimę.

Regis, labai paprasta pripažinti, kad didžiąją dalį savo gyvenimo problemų sukuriame patys. Tai logiška ir aiški mintis. Tačiau ja vadovautis sunku, mat jaučiame kitaip, nes jausmai sako - kalti kiti, kalti tie, kurie neįvertino, neapdovanojo, nemylėjo, kaltas darbdavys, mokesčių sistema, bloga vyriausybė ir t. t. Dėl šio jausmo ir sunku priimti protingą požiūrį. Todėl tenka tokį požiūrį ugdyti, puoselėti kaip lepią gėlę.

Psichologinis eksperimentas. Grupė finansinių sunkumų turinčių žmonių mokėsi protingiau paskirstyti kaltes už savas nesėkmes. Jie turėjo stebėti save ir naujai reaguoti į gana kasdieniškas situacijas:

- prabilusieji pakeltu tonu turėjo užsirašyti tai ir, aišku, vėliau išanalizuoti, kodėl rėkauta. Paprastai paaiškėja, jog pakeltas tonas slėpė jų pačių kaltę, kurios nenorėta pripažinti. (Pavyzdžiui, jeigu rėkiame ant vaiko, ar nereiškia, kad nemokame su juo susitarti gražiuoju?)

- Užsirašyti ir, suprantama, ramesnėje aplinkoje su savimi aptarti atvejus, kai iš kito ko nors reikalauta. Klausimas, į kurį teko atsakyti: "Ar kitas turi pasikeisti, kad taptumėte laimingi?" (Pavyzdžiui, bendradarbis laiku neatliko savo užduoties. Ar mūsų savijauta priklauso nuo jo vėlavimo? Kuriam laikui leisime šiam nutikimui sugadinti mums nuotaiką: penkioms minutėms, valandai, visam vakarui? Paprastai tai žinome iš anksto. Taigi pripažįstame, kad patys apsisprendžiame, kiek laiko būsime suirzę.)

- Pripažinti, kad kitą galime kaltinti savo nelaimėmis tik tada, jei jis sąmoningai norėjo mums pakenkti. (Pavyzdžiui, atsakyti, ar nesutvarkantis savo daiktų sutuoktinis daro tai tyčia, kad apnuodytų jūsų gyvenimą?)

- Bent su savimi apsvarstyti visus atvejus, kai kitiems priskiriame atsakomybę už savo laimę. Paprastai po to paaiškėja, jog dalį savo asmenybės bandome ignoruoti, kad nepasitikime savimi. (Pavyzdžiui, abejojantis verslo partnerių patikimumu žmogus, įsigilinęs į savo norus, dažnai pripažįsta, kad galėtų pasinaudoti jų patiklumu, bet to nedarys, nes yra rimtas ir patikimas... Bet norėtų... ir t. t.)

- Išsiaiškinti, kada pradedama nerimauti dėl ateities ir vėl pasvarstyti, kas yra tikroji nerimo priežastis - patys ar kiti. O tie pasvarstymai turėtų padėti atsakyti į klausimą: "Ar neatsisakoma ko nors gero šiandien vien todėl, jog bijoma, kad kiti sugadins rytdieną?" (Pavyzdžiui, atsisakoma kažko, kas pradžiugintų šiandien, nes bijoma ekonominių sunkumų rytoj.)

Grupės organizatoriai tvirtina, kad, naujai pažvelgę į savo problemas, daugiau nei pusė jos dalyvių per keletą mėnesių įveikė finansinius sunkumus. Gal tai ir reklaminis mokymų pristatymas, bet jis skatina užduoti klausimą: "Kaip pasikeistų mūsų gyvenimas, jei nustotume ieškoti kaltųjų?" Neabejotina, kad artimiesiems su mumis būtų lengviau. Jiems nereikėtų gintis ir teisintis. Gal jie netgi truputį pasikeistų, nes nebeliktų kaltintojo, kuriam teko įrodinėti savo tiesas, o vis aiškiau matytųsi problema, kurią reikia spręsti. Taigi kai nustojama kaltinti, tikėtina, kad sulauksime daugiau meilės ar bent draugiškumo.

Kitas neabejotinas laimėjimas - atsisakę kaltinti kitus, drauge prisiimame atsakomybę už save. Lengva pasakyti - gerai gyvenčiau, jei draugas, darbas, valstybė pasikeistų. Tai pasakius nieko nereikia daryti. Užtenka laukti. Prisiėmus atsakomybę už savo laimę, teks ką nors veikti. Tikėtina, kad pastangos duos vaisių, leis įdomiau ir linksmiau gyventi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"