TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Laimingo gyvenimo receptai: Psichoanalitinė parama politikai?

2012 03 10 11:22

Šiais metais Kijeve vyks pasaulinis psichoanalitikų kongresas. Jo tema - "Laimės politika".

Kodėl rengiamas šis kongresas? Šiandien laimė tampa politikos, mokslo ir net technologijų panaudojimo problema. Modernių šalių vadovai vis dažniau siūlo įtraukti laimės matavimų rezultatus į valstybinės statistikos duomenis. Teigiama, kad tai padėtų keisti turtingesnių šalių piliečių gyvenimo būdą, o ne tokiose turtingose - priverstų politinę valdžią nebesislapstyti už apibendrintų ekonominių rodiklių ir spręsti tuos klausimus, kurie tikrai reikšmingi visuomenei. Todėl vis svarbiau numatyti politikos, ekonomikos ir psichologijos sąsajas, laimingesnės visuomenės kūrimo perspektyvas. Juolab kad ir specialistų požiūris į politikos poveikį žmonių laimei nėra vienodas.

"Kiekvieną kartą, kai valstybė bando kištis į piliečių gyvenimą, pretenduoja padaryti juos laimingus, valdymas tampa totalitarinis, - teigė profesorius K.Schoderis. - Postmodernizmo epocha parodė, kad ir liberalus valdymas gali pernelyg paveikti žmonių pasirinkimą, todėl jų laimė neturėtų būti siejama su politika."

Tarptautinio gelmių psichologijos instituto rektorė S.Uvarova rašė: "Visuomenės permainų, politinių programų nuvertėjimo, ekonominių krizių laikotarpiu valstybės, pasirinkusios savo tikslu judėjimą laimės link, taptų pirmaujančios." Šie du požiūriai atspindi šiuolaikines diskusijas apie visuomenės laimės ir valstybinės politikos sąryšius.

Kas lemia mūsų laimę?

Laimė tiriama vis plačiau ir įvairiapusiškiau. Nors kiekvieno žmogaus laimė skirtinga ir savita, šiandien nebetrūksta duomenų, leidžiančių numatyti, kas ir kiek lemia mūsų laimę. Londono universiteto profesorius R.Layardas pabandė apibendrinti įvairius laimės tyrimus ir išskirti tas aplinkybes bei žmogaus savybes, kurios neabejotinai susijusios su laime.

Paaiškėjo, kad laimės pamatai dedami šeimose - turėjusieji laimingą vaikystę užauga laimingais žmonėmis. Tokie pamatai klojami dar iki kūdikio gimimo, nes, "teisingai pasirinkus" sutuoktinio(-ės) genus, vaikus galima apsaugoti nuo kai kurių ligų arba sumažinti tikimybę, kad užaugę jie sirgs šizofrenija, alkoholizmu, depresija, padidinti tikimybę, jog bus psichiškai sveiki. O psichinė sveikata yra kone tapati laimei.

Kitas žingsnis laimės link - tinkamas auklėjimas. Vaikas, pozityviai vertinantis save ir aplinkinius, turi didesnių galimybių užaugęs būti laimingas nei tas, kuris nuolat girdėjo esąs niekam tikęs ir buvo mokomas nepasitikėti kitais. Pasikliaujantis savimi žmogus sėkmingiau mokosi, įgyja aukštesnį išsilavinimą.

Modernioje visuomenėje geras išsilavinimas leidžia rinktis įdomesnį darbą ir daugiau uždirbti. Be to, aukštesnio išsilavinimo žmonės yra sveikesni. Jei jie dar užmezga platesnius socialinius ryšius, turiningai leidžia laisvalaikį ir atkartoja sėkmingą tėvų šeiminį gyvenimą - taip įgyja svarbiausias, gausiais tyrimais patvirtintas laimingo gyvenimo prielaidas.

Regis, valstybinei valdžiai čia nėra kur įsikišti, nes galimas asmenines kliūtis siekti laimės turėtų padėti įveikti asmeninės psichoanalitikų, psichoterapeutų, psichologų ir kitų specialistų konsultacijos.

Politikos poveikis laimei

Galimas ir kitoks požiūris į laimės prielaidas. Jis remiasi taip pat tyrimais nustatytu faktu - daugelyje Vakarų kraštų XX ir XXI amžiuje pajamos padidėjo keletą kartų, o žmonių laimė - ne. Kodėl taip yra? Kokias pamokas ekonomistai ir politikai turėtų išmokti iš šio paradokso?

Į tai mėgina atsakyti "laimės ekonomikos" tyrinėtojai, bandantys derinti ekonomikos ir psichologijos mokslų žinias, mėginantys įvertinti visuomenės laimės lygį, socialinį kapitalą ir gyvenimo kokybę. Šie tyrimai parodė, kad politinės laisvės ir valstybės valdymo kokybė taip pat yra susijusi su visuomenės laimės lygiu.

Antai šveicarų tyrinėtojo B.S.Frey'aus skaičiavimais, demokratinių institucijų buvimas ir veikimas pagal poveikį žmogaus laimei, vertinant pinigine išraiška, yra lygus maždaug 4500 JAV dolerių papildomų pajamų per metus. Jis teigia, kad yra ir statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiesioginę demokratiją išreiškiančių piliečių galimybių ir veiksmų gausos bei visuomenės laimės. Palyginęs Šveicarijos kantonus, kuriuose tiesioginės demokratijos veiksmų buvo daugiau, tyrėjas konstatavo, kad juose "visiškai patenkintų gyvenimu" žmonių yra 11 proc. daugiau nei kantonuose, kuriuose tiesioginė demokratija taikoma rečiau. Tiesioginės demokratijos poveikio laimei finansinė išraiška - maždaug 1000 papildomų JAV dolerių per metus. Taigi demokratija tarsi papildo piliečių pinigines.

Panašių tyrimų galima būtų paminėti ne vieną. Jų išvada - valdžia daro įtaką žmonių laimei.

Todėl ir modernioms visuomenėms, ir į politiką atsigręžiantiems psichoanalitikams teks apsispręsti, koks kelias laimės link tiesesnis - asmeninio tobulėjimo ar visuomenės permainų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"