TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ląstelėmis taisys kaulus ir kremzles

2011 05 10 0:00
Duomenys, gauti eksperimentuojant su raumeninės kilmės kamieninėmis ląstelėmis, tapo A.Ūso disertacijos, kurią jis neseniai apsigynė Lietuvoje, pagrindu.
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kaulų ir kremzlių atnaujinimas - tokia yra Pitsburgo universiteto Kamieninių ląstelių tyrimų centre (JAV) dirbančio lietuvio Arvydo Ūso domėjimosi sritis.

Prieš 29 metus A.Ūsas baigė tuometį Kauno medicinos institutą. Vėliau 15 metų darbavosi ortopedu-traumatologu Vilkaviškio rajono ligoninėje. "Operavau, dirbau paprasto gydytojo darbą ir man tai labai patiko", - prisiminė LŽ pašnekovas, prieš keletą savaičių trumpam grįžęs į gimtinę.

Mokslininku tapo netikėtai

1998-aisiais, gavęs žaliąją kortelę, su šeima jis išvyko į JAV. Iškeliavo neturėdamas konkrečių įsidarbinimo planų. "Pasidaviau minčiai, kad mano tikslas - ne tiek atrasti save, kiek suteikti daugiau galimybių tobulėti vaikams", - sakė A.Ūsas.

Pitsburgą rinkosi todėl, kad čia jau gyveno geri studijų laikų draugai - irgi medikai, atvykę prieš kokius 4-5 metus ir galintys patarti.

Įsikūręs JAV, A.Ūsas manė, kad po kelerių studijų metų vėl galės dirbti gydytoju. Tačiau likimas pasisuko kitaip - tapo mokslininku. Netikėtai pateko į Pitsburgo universiteto ortopedijos departamento ir Pitsburgo vaikų ligoninės mokslinių tyrimų laboratoriją, vėliau ji tapo Kamieninių ląstelių tyrimo centru. Iš pradžių darbavosi svečio teisėmis, po metų gavo siūlymą tapti nuolatiniu komandos nariu.

"Prieš tai niekada neteko gilintis į mokslo sferą, atlikti eksperimentų su gyvūnais. Dirbdamas ortopedu-traumatologu praktiškai vertindavau, kaip, per kiek laiko gyja kaulų lūžiai, geri ar blogi gydymo rezultatai. Pitsburge patekau į visiškai kitokią aplinką, kur viskas vyko ląstelių, molekulių lygmeniu. Aišku, iš pradžių buvo labai sunku: viskas nauja, labai stigo anglų kalbos žinių. Teko gerokai pavargti, kol viską perpratau. Darbas man patiko, taip ir likau", - tęsė A.Ūsas.

Dabar jis jau senbuvis - kartu su minėto centro vadovu dr. Johny Huardu yra bene ilgiausiai jame dirbantys.

Daugelis krypčių

Pitsburgo universiteto Kamieninių ląstelių tyrimų centre dirba kelios mokslininkų grupės. Viena jų domisi pačių ląstelių savybėmis. Raumens pažeidimų grupė aiškinasi, kaip pagerinti jo gijimą po traumų. Yra ir širdies raumens regeneracijos grupė. Tiriamiems gyvūnėliams dirbtinai sukeliamas infarktas, į širdies raumenį suleidžiama kamieninių ląstelių, vėliau stebimas gijimas.

Nauja laboratorijoje atliekamų tyrimų kryptis - organizmo senėjimo pokyčiai. Specialiai tyrimams veisiamuose gyvūnėliuose (pelytėse ir kt.) šie pokyčiai vyksta labai greitai. Mokslininkams tai labai patogu, nes senėjimo požymius gali pamatyti per trumpą laiką. Taikant gydymą kamieninėmis ląstelėmis stebima, kaip jis veikia senėjimo procesus.

Ląsteles "paleidžia" ir "sustabdo"

Tyrimų grupės, kurioje dirba A.Ūsas, sritis - kaulų ir kremzlių regeneracija.

"Ne visi kaulų lūžiai sugyja. Po traumų, operacijų, sakykime, auglio pašalinimo kaule susidaro didelių defektų ar ertmių. Jos neturi likti tuščios. Jei viską paliktume savaiminei eigai, tie defektai gal niekada neužsipildytų. Todėl ir bandomos kamieninių ląstelių, ypač genetiškai modifikuotų, technologijos.

Modifikuotos ląstelės išskiria augimo faktorius, skatinančius kaulėjimą. Šie faktoriai jau taikomi praktikoje, tarkim, norint suauginti stuburo slankstelius. Jų pažeidimų atsiranda esant stuburo osteochondrozei ar degeneraciniams stuburo pokyčiams.

Tačiau augimo faktorių kiekis turi būti pakankamai didelis. Kita vertus, jų taikymas yra gana brangus.

Pačių kamieninių ląstelių pritaikymas gydymui galėtų užtikrinti ilgalaikį tų faktorių išskyrimą. Todėl tai yra pažangesnis būdas. Bet vėlgi - nėra aišku, kaip ilgai reikia tų faktorių. Kaulas sugijo, o ląstelės gal ir toliau juos išskiria? Bet mes turime būdų šį procesą kontroliuoti. Galime užtikrinti, kad išskyrimas vyktų tam tikrą laiką, o po to būtų sustabdytas", - pasakojo A.Ūsas.

Kremzlei padės raumuo?

Anot mokslininko, sąnarių kremzlės regeneracija - dar aktualesnė. Artritu, osteoartroze serga milijonai žmonių pasaulyje, daugybė jų operuojami. Pirmiausia atliekamos korekcinės operacijos, vėliau tenka protezuoti sąnarius.

Tyrimų tikslas - pratęsti natūralios kremzlės egzistavimą. Ieškoma alternatyvų esamai technologijai - autologinių chondrocitų transplantacijai. Ta�iau Ėis būdas iki galo neužtikrina kremzlės regeneravimo: kremzlė bėgant laikui kinta. Be to, dažniausiai regeneruojama skaidulinė kremzlė, o atkurti natūralią hialininę kremzlę labai sunku.

Dar viena problema: taikant dabartinius chirurginius metodus chondrocitai paimami iš sveikos kremzlės, tada auginami ir dauginami, o tai pažeidžia audinį. Kažkur reikia rasti sveiką vietą, o tokios kartais ir nebūna.

Taigi ieškoma alternatyvių ląstelių šaltinių. "Vienu tokių galbūt galėtų tapti raumuo. Jis lengvai prieinamas, jo yra pakankamai, - sudaro beveik pusę žmogaus kūno masės. Operacijų metu dalis raumens dėl pažeidimų net pašalinama. Mes tikime, kad kamieninių ląstelių išskyrimas iš raumens yra perspektyvus būdas. Jei jis pasitvirtins kliniškai, atsivers plačios galimybės", - tęsė mokslininkas.

Kuo taps - nežinia

Kaulų ir kremzlių regeneracija - A.Ūso daktaro disertacijos tema. Mokslinį darbą jis apgynė vos prieš keletą savaičių. Tai padarė eksternu čia, Lietuvoje, Sveikatos mokslų universitete. Disertacijoje rėmėsi per dešimtmetį surinktais duomenimis. Mokslininkas iš viso jau parengęs per 40 straipsnių.

A.Ūso disertacijos pagrindu tapo ne vienus metus vykdyti eksperimentai. Jiems naudotos iš pelyčių raumenų gautos kamieninės ląstelės. "Iš pradžių išskyrėme ląsteles, auginome jas. Po to tyrėme diferenciacijos (virsmo į kitų audinių ląsteles) pajėgumą. Padedant retrovirusui atlikome genetinę jų modifikaciją. Paaiškėjo, kad ląstelių, išskiriančių kelis augimo faktorius, derinys geriau veikia nei naudojant vieną faktorių", - rezultatus komentavo mokslininkas.

Tačiau kaip žinoti, ar iš ląstelių formuosis kremzlė, ar, pavyzdžiui, randinis audinys? "Matyt, tai lemia mikroaplinka, į kurią suleidžiamos kamieninės ląstelės. Svarbu, kokie stimuliuojantys faktoriai veikia kaulo lūžio ar kremzlės defekto vietą. Kurio jų įtaka didžiausia, tai, matyt, ir lemia, kuo taps ląstelės", - svarstė A.Ūsas.

Pirmieji tyrimai

Su ląstelėmis, išskirtomis iš žmogaus raumenų, jau atlikti pirmieji klinikiniai tyrimai. Grynos, nemodifikuotos ląstelės panaudotos gydant šlapimo nelaikymą. Jos buvo leidžiamos į nusilpusį šlaplės raumenį ir pagal tam tikrus gyvenimo kokybės kriterijus vertinti rezultatai. Jie buvo teigiami.

Aišku, tai tik pirmieji žingsniai. Iš pradžių visada siekiama įvertinti, ar nauji metodai yra saugūs, nesukelia patologinių šalutinių reiškinių. Jei nustatomas gyvenimo kokybės pagerėjimas, tai sudaro prielaidas toliau ar plačiau tirti.

Pirminiai tyrimai paprastai atliekami labai nedidelėje pacientų grupėje. Pavyzdžiui, šlapimo nelaikymo gydymo raumeninės kilmės ląstelėmis tyrime iš pradžių dalyvavo vos 8 pacientai. Vėlesnėmis klinikinių studijų stadijomis stebima didesnė - apie 30 pacientų - grupė.

Savo būdą užpatentavo

Pitsburgo universiteto mokslininkų sukurtas kamieninių ląstelių išskyrimo iš raumens būdas jau yra užpatentuotas ir gali būti naudojamas komerciniais tikslais. Pitsburge įsikūrusi kompanija "Cook MyoSite" sukūrė užšaldytų ir atitinkamomis sąlygomis saugomų žmogaus raumenų ląstelių banką. Pacientams gydyti gali būti naudojamos jų pačių ląstelės. Raumeninės kilmės ląstelės prieinamos ir mokslo reikalams - tyrinėtojams nebereikia užsiimti jų išskyrimu, galima įsigyti jau paruoštas. Tačiau Kamieninių ląstelių tyrimų centro mokslininkai su šia - komercine - veikla nieko bendro neturi.

Gali virsti vėžinėmis

Vis dėlto kamieninių ląstelių taikymas žmonėms gydyti dar labai ribotas. Tokią terapiją bandoma naudoti Diušeno raumenų distrofijos atveju arba, pavyzdžiui, ištikus širdies infarktui. Azijos šalyse, ypač Kinijoje, kamieninių ląstelių terapija diegiama daug aktyviau, yra nemažai tuo užsiimančių kompanijų. Europoje ar JAV taikyti šį gydymą nėra taip paprasta, - reikalavimai naujovėms čia kur kas griežtesni.

"Jei eisime dar toliau - genetinės kamieninių ląstelių modifikacijos link, - praktinio šio metodo taikymo tikrai teks palūkėti. Užtruks, kol bus atsakyta, ar tai yra saugu, patikima, ar ląstelės po tam tikro laiko neišsigimsta, nevirsta vėžinėmis. Riba tarp kamieninių ir vėžinių ląstelių gali būti labai trapi. Yra duomenų, kad kamieninės ląstelės gali pradėti nekontroliuojamai dalytis ir virsti vėžinėmis. Prieš perkeliant gydymą į praktiką, labai svarbu tai išsiaiškinti. Niekas nenori sukelti nepageidaujamo efekto", - pabrėžė A.Ūsas.

Bet kodėl vyksta toks virsmas? "Turime tam tikrą hipotezę. Manome, kad labai svarbų vaidmenį vėl atlieka mikroaplinka, į kurią patenka kamieninės ląstelės. Tos, iš kurių normaliai turėtų susiformuoti raumuo, paveiktos stipraus stimuliuojančio faktoriaus sutrinka, nebežino, kuria linkme kisti, ir gali virsti vėžinėmis. Bet tai tėra hipotezė, šią problemą reikia toliau tyrinėti", - apibendrino mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"