TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lemia ne pareiga, o meilė

2008 10 14 0:00
Šešiametės Kamilės mama džiaugėsi, kad dukros gyvenimas, sulaukus donoro inksto, iš esmės pagerėjo.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Per Pasaulinės organų donorystės dienos minėjimą Seime su transplantuotais organais gyvenantys žmonės pirmąkart viešai dėkojo tiems, kurie sunkią artimųjų netekties valandą ryžosi išgelbėti kitų žmonių gyvybes. Ne vienas tarė padėkos žodžius tėvams, kurie savo organus paaukojo vaikams.

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos "Gyvastis" prezidentė Ugnė Šakūnienė jau 25 metus gyvena su persodintu inkstu. Šešerius metus ji praleido su mamos inkstu, dabar jai padeda tėčio inkstas. Nefrologinių ligonių asociacijos "Donorystė" prezidentas Arminas Bartkaitis pasakojo, kad inkstą jam norėjo padovanoti mama, tačiau tėtis to neleido ir reikalingą organą padovanojo pats. Tėvo nebėra, bet jo inkstas lig šiol yra sūnaus dalis. 6 metų Kamilės mama džiaugėsi, kad jos dukra prieš 5 mėnesius pagaliau sulaukė donoro ir jai buvo sėkmingai atlikta transplantacija. Mergaitės inkstas nustojo veikti jai sulaukus 2,5 metų. Ligoninė, priklausomybė nuo dializės aparato tapo šeimos kasdienybe. Mergaitę ypač kankino negalėjimas gerti tiek, kiek norisi. Kamilė taip laukė jai reikalingo donoro inksto, kad išpildyti šį norą šiemet prašė net Kalėdų Senelio. Mama jau pasiryžo paaukoti savąjį inkstą, tačiau netikėtai sulaukė pranešimo apie atsiradusį donorą. Į galimų recipientų atranką atvyko 6 žmonės, visi laukė, kad būtent jiems bus atlikta transplantacija. Tyrimai parodė, kad inkstas labiausiai tiks mažajai Kamilei. Dabar gyvenimas nušvito visiškai kitomis spalvomis, - pasakojo mergaitės mama. Apie išgyvenimus laukiant donoro bei atėjus šiai nepaprastai galimybei pasakoja ir naujas, dar tebekuriamas Sauliaus Beržinio filmas "Širdies monologai".

Pasikalbėkime iš anksto

Lietuvoje transplantacijos šiuo metu laukia beveik 800 žmonių. Kasmet atsiranda maždaug 100-200 naujų pacientų, kuriems prireikia svetimo organo. Per metus atsiranda tik apie 30-40 donorų, tad dalis žmonių nesulaukę transplantacijos miršta. Didžiausia problema, kad galimi donorai nėra laiku identifikuojami, nenustatoma smegenų mirtis. Donoro kortelę šiuo metu turi per 8 tūkst. Lietuvos piliečių, taip pat ir prezidentas Valdas Adamkus. Dabar tik ketvirtadalis mirusiųjų artimųjų ištaria "ne" organų donorystei, - prieš dešimtmetį atsisakydavo pusė artimųjų. Nacionalinio organų transplantacijos biuro vadovės Astos Kubilienės teigimu, artimųjų prieštaravimą nulemia jų netikėjimas, kad žmogus jau yra miręs, taip pat nesuvokimas, kad smegenų mirtis reiškia žmogaus mirtį, nepasitikėjimas medikais. Kita vertus, prieštaravimą nulemia ir mirusiojo valios nežinojimas. Todėl A.Kubilienė kvietė iš anksto pasikalbėti apie donorystę šeimose. Anot inkstų persodinimo Lietuvoje pradininko prof. Balio Dainio, "neatiduokime savo organų sliekams, atiduokime juos žmonėms".

Lemtingas apsisprendimas

Vilnietis Saulius Chadasevičius taip pat nebuvo kalbėjęs su savo tėčiu apie donorystę. Prieš ketverius metus 53 metų vyrą mirtis ištiko patyrus labai sudėtingą insultą. Saulius prisipažįsta, kad pirmoji jo reakcija į medikų prašymą dėl donorystės buvo priešiška: juk tėvo širdis dar plakė, tad natūraliai kilo minčių, esą medikai nebenori "terliotis" su sudėtingu ligoniu. Tačiau vėliau šiuos jausmus pakeitė supratimas, kad donorystė padės nuslopinti praradimo skausmą. Kaip dovana gyviesiems buvo paimti vyro širdies vožtuvai ir inkstai. Vėliau S.Chadasevičius gavo pranešimą, kad tėčio inkstai buvo sėkmingai persodinti.

Turi būti etiška

Anot kunigo, profesoriaus Andriaus Narbekovo, mes neprivalome būti donorais, nes šį žingsnį turi lemti ne pareiga, o tik meilė, noras padėti kitam žmogui. Kunigas pabrėžė, kad dovanoti, dalytis, atsisakyti ko nors kito labui reikia mokytis nuo vaikystės. Popiežius Jonas Paulius II taip pat pritarė donorystei iš mirusio žmogaus, bet pabrėžė, kad audinių ir organų donorystei iš gyvųjų reikia paisyti etinių nuostatų. Pasak A.Narbekovo, Bažnyčia neigiamai vertina gyvybės gelbėjimą kitos gyvybės sąskaita ir mano, kad negalima paimti organo, jei tai pakenks pačiam donorui.

Medikės išpažintis

Anesteziologės-reanimatologės Laimos Inčiūraitės žodžiai liudijo apie tai, kad dramatiškus momentus išgyvena ne tik artimieji, bet ir transplantavimo procese dalyvaujantys medikai. Jie mato bandančius išgyventi pacientus, stengiasi jiems padėti, tačiau ne visos pastangos būna vaisingos. Mirštančiųjų artimųjų reakcija būna nenuspėjama: vieni alpsta, kiti pyksta ant medikų, kad neišgelbėjo ligonio, net tampa agresyvūs. "Kaip pranešti artimiesiems, kad paciento smegenys žuvo? Kaip tuo pat metu koreguoti donoro organų veiklą, kad ji neblogėtų ir tuo pat metu neskaudinti artimųjų? Juk uždelstas sprendimas neišgelbės recipiento", - su ašaromis akyse kalbėjo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"