TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lemtį gali pakeisti genomo tyrimas

2009 10 06 0:00
Anot K.Babajano, asmeninio genomo tyrimai - ateities medicinos sritis.
LŽ archyvo nuotrauka

Tai, kas laikoma ateities medicina, patyliukais įžengė į Lietuvą: prieš pusę metų atsirado galimybė išsitirti savąjį genomą. Mūsų šalyje paimto mėginio rezultatai šifruojami vienoje Austrijos laboratorijų, o vėliau pateikiamas viso gyvenimo receptas - rekomendacijos, kaip išvengti gresiančių ligų, net siūlomi individualūs maisto papildai.

Šiandien žinoma, kad tokios ligos kaip kiaušidžių, gimdos, krūties ar prostatos vėžys, insultas ir infarktas, osteoporozė, cukrinis diabetas, taip pat išsiplėtusios venos ar net polinkis į stresą paveldimi genetiškai. 2001-aisiais pavykus iššifruoti žmogaus genomą pradėta ieškoti šio išties revoliucingo laimėjimo praktinio taikymo būdų. Pionieriai šioje srityje buvo austrai. Visai neseniai medicinos profesionalų ir mokslininkų komanda sukūrė genetinių tyrimų analizės sistemą, kuri leidžia atskleisti, kokiomis ligomis galime susirgti, taip pat kokių prevencinių priemonių - gyvenimo būdo, mitybos pokyčių, medicinos veiksmų - privalome imtis, kad išvengtume ligos.

Prevencinės genetinės diagnostikos lydere pasaulyje vadinamos "Genosense Diagnostics" laboratorijoje tyrimai atliekami žmonėms iš viso pasaulio. Jau pusę metų - ir iš Lietuvos. Minėti tyrimai daromi vienoje privačių klinikų, vienintelėje Baltijos šalyse ir Lenkijoje. LŽ duomenimis, iki šiol genetinės analizės paslauga, kainuojančia 1,5-6 tūkst. litų, pasinaudojo dešimtys žmonių.

Laukiant gyvenimo plano

Genetinį testą užtenka atlikti kartą per gyvenimą - asmens genetinės savybės yra unikalios ir niekada nesikeičia. Tyrimo eiga gana paprasta: prieš jį prašoma porą valandų nevalgyti, negerti, nevalyti dantų. Tada neduriant, tik specialiomis lazdelėmis paimama seilių iš žando gleivinės. Vėliau tyrimui reikalingi duomenys išsiunčiami į Austriją. Papildomai surašomi paciento fiziniai duomenys: net talijos ir klubų apimtis, išvardijamos visos buvusios ir esamos ligos, patirtos intervencinės procedūros, pateikiama informacija apie šiuo metu vartojamus medikamentus ar maisto papildus. Taip pat atliekami išsamūs kraujo tyrimai, išklausinėjama, kokiomis ligomis sirgo artimiausi giminaičiai.

Tyrimo atsakymo tenka laukti maždaug 6 savaites. Tiek užtrunka genetinių testų analizė ir rekomendacijų - gyvenimo plano - parengimas. Pacientui garantuojama, kad informacija apie jo asmeninį genomą niekur nebus platinama. Beje, dar prieš kelis mėnesius genomo išklotinę, tik be medicininių išvadų ir konkrečių rekomendacijų, buvo galima užsisakyti internetu. Tačiau šią praktiką lydėjo net teisminių istorijų šleifas, todėl ji buvo uždrausta. Tai esą padaryta pacientų labui - daryti tokius sudėtingus tyrimus ir aiškinti rekomendacijas gali tik pagal aukščiausius standartus dirbančios medicinos įstaigos.

Ne panacėja

Atlikus genetinę analizę žmogui pateikiamos rekomendacijos. Jose išsamiai išvardijamos ligos, kuriomis pacientas linkęs sirgti, taip pat tos, kurių gali nesibaiminti, išaiškinama, ko stinga ar per daug individualiam organizmui, kokios maisto medžiagos jam tinka, kokios - ne, kuriems medikamentams asmuo jautrus, o kuriuos gerai toleruoja. Be to, pateikiama patarimų dėl visaverčio gyvenimo būdo ir aplinkos sąlygų. Sužinoję, kad, pavyzdžiui, gresia cukrinis diabetas, infarktas ar vėžys, ieškosite būdų, kaip išvengti šių ligų. Štai moteris, kuriai nustatyta didelė tikimybė susirgti krūties vėžiu, dažniau tikrinsis pas specialistą, profilaktinę mamogramą darys ne kartą per dvejus metus, o kas metus ar pusmetį. Jei genai lemia išeminę širdies ligą, žmogus atidžiau seks širdį, galbūt keis mitybą, fizinį krūvį, imsis kitų priemonių. Genetinės analizės pranašumais įsitikinęs chirurgas onkologas Karapetas Babajanas vis dėlto nemano, kad tai yra panacėja, sauganti visais gyvenimo atvejais.

"Ligas taip pat lemia aplinkos veiksniai. Vėžiu galima susirgti būnant užterštoje, kad ir asbestu, aplinkoje. Arba, pavyzdžiui, žmogus lyg ir neturėtų sirgti širdies ligomis, bet pradeda rūkyti", - sako K.Babajanas. Anot onkologo, genetinė analizė nepakeičia įprastos medicinos, tačiau veikia kartu su ja. "Tai nėra gydymas, o ligų prevencijos būdas", - pabrėžia medikas.

Individualūs papildai

Šiam tikslui praverčia ir specializuoti testai, skirti vyrams ir moterims arba, tarkim, mitybos analizei. Ši padeda nustatyti ypatingas genetines savybes, kurios turi įtakos pasisavinant maistą. Remiantis gautais rezultatais sudaroma individuali mitybos schema, nurodoma, kokios medžiagos reikalingiausios, kokios - nevartotinos, kokių reikia papildomai. Atsižvelgiant į tai pasiūlomi konkrečiam žmogui sukurti maisto papildai. Juos gaminti neseniai ėmėsi viena Lietuvos kompanija, tad įsigyti šių produktų galima gerokai pigiau. K.Babajano žiniomis, Vokietijoje gaminami analogiški papildai, t. y. jų kursas keliems mėnesiams, kainuoja apie 200-300 eurų. "Tokie papildai - žingsnis ateities medicinos link, kai žmogui bus siūlomi ir individualiai sukurti vaistai. To galime tikėtis po kelių dešimtmečių", - mano K.Babajanas.


Svarbiausia - tiksliai perskaityti raides

 

Dr. Jūratė Kasnauskienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytoja genetikė:

Šiandien yra iššifruotas visas žmogaus genomas. Vadinasi, galima perskaityti visą genetinę informaciją, iššifruoti visą DNR seką po vieną nukleotidą - tarsi knygą po raidę. Jau žinome daug, bet nepakankamai. Nors galime iššifruoti raidžių seką, ne visų jų reikšmes suprantame. Raidžių skaitymas, mokėjimas sudėlioti jas į žodį, juolab - į sakinį, nustatyti, kokia tikroji jo reikšmė, - šiandienė genetikų užduotis. Todėl ir sakau, kad iššifruoti genomą yra toli gražu ne viskas. Svarbiausia - tiksliai įvertinti ir interpretuoti rezultatus. Kitąsyk blogai interpretuotas tyrimas gali turėti daugiau žalos negu naudos. Pasitaikė nemažai atvejų, kai duomenys buvo ne iki galo interpretuoti, jų pasekmės žmogui išaiškintos ne taip, kaip derėtų. Tokiu atveju geriau visai nedaryti tyrimo nei klaidingai jį išaiškinti.

Žinoma, kalbėjimas apie sveikesnę mitybą, gyvenseną negali daug pakenkti, bet konkrečių ligų atvejais būtinas itin didelis tikslumas. Pavyzdžiui, aptikus polinkį į cukrinį diabetą privaloma išaiškinti pacientui, jog jis turi du kartus per metus tikrintis gliukozės koncentraciją kraujyje, kad ligą būtų galima aptikti vos jai prasidėjus, kol dar negresia komplikacijų. Sakymas, jog tai galima padaryti kada nors, nes kol kas nėra labai prastai, žmogui gali net pakenkti. Todėl baiminuosi populiarių, neišsamių vertinimų, kurie kartais suprantami neteisingai. Bet kuriuo atveju prieš tyrimą specialistas privalo išaiškinti, ko žmogus gali tikėtis, koks tyrimo jautrumas, kokią informaciją suteikia konkreti genetinių duomenų analizė. Po tyrimo būtina suprantamai paaiškinti, kas nustatyta ir ką tai reiškia.

Tačiau net ir turint genetinę informaciją reikia nepamiršti aplinkos įtakos ligai atsirasti. Daugelis dažnų ligų yra daugiaveiksnės, t. y. nulemtos genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Bendrų skaičių, kiek lemia aplinka, kiek - genai, nėra. Kiekvienos ligos atveju skaičiuojamas paveldimumo koeficientas. Jis ir atskleidžia, kokią įtaką turi genai, kokią - aplinka. Yra genų pokyčių, rodančių, kad tikimybė, jog žmogus susirgs - šimtaprocentinė. Yra pokyčių, kuriuos nulemia vienas genas, arba tokių, kuriems daro įtaką 5 genai. Cukrinio diabeto atveju žinoma daugiau kaip 50 genų variantų, galinčių lemti ligos vystymąsi arba apsaugoti nuo to.

Dabar dažniausiai tiriamos tik tam tikros genetinės sritys - ištirti visą žmogaus genomą kol kas labai brangu. Tai kainuoja šimtus tūkstančių dolerių ir atliekama daugiau moksliniais tikslais. Vis dėlto yra nemažai privačių asmenų, išsityrusių genomą. Šiuo metu kuriami būdai, kaip atpiginti tyrimo savikainą. Planuojama, kad po kurio laiko viso genomo tyrimas kainuos apie tūkstantį JAV dolerių, o ateityje galbūt net kiekvienas žmogus turės savo vadinamąjį DNR pasą. Šiandien tai skamba kaip mokslinė fantastika, bet riba tarp jos ir realybės nėra tokia ryški. Daug kas įmanoma: juk tarp to, ką apie žmogaus DNR žinojome prieš dešimt metų ir ką žinome dabar, yra labai didelis skirtumas. Todėl sunku prognozuoti, ar DNR pasai atsiras po dešimties metų, ar po poros. Kita vertus, gal bus nustatyta, kad tai netikslinga, gal verčiau domėtis, kokiomis ligomis sergama šeimoje, giminėje, ir tik tada tirti konkrečias genetines sritis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"