TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lemtis ant adatos smaigalio

REKLAMA  •  2013 05 20 11:13
Diskusijos dalyviai pripažino, jog naujoji ES direktyva pareikalaus realių investicijų į medicinos darbuotojų mokymą bei saugias darbo priemones. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

"Baisiausia buvo tą vakarą eiti namo, nes turėjau pasakyti vyrui, kad nuo šiol mūsų santykiai pasikeis - pirmą kartą per dešimtį santuokos metų turėsime naudoti apsaugos priemones. Privalėjau papasakoti savo artimiesiems, kad galiu būti užsikrėtusi labai pavojinga liga... Visą laiką apie tai galvojau, čiuopdama ant piršto užklijuotą žaizdelę, kurią padarė išsprūdusi adata, ištraukta iš sergančiojo ŽIV venos."

Šis slaugytojos, patyrusios mikrotraumą darbe, prisipažinimas būtų nepaprastai skaudus net tada, jeigu jis būtų vienintelis. Deja, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai kasdien rizikuoja patirti infekciją, įsidūrę su adata arba susižeidę chirurginiu instrumentu. Jiems gresia apie 30 potencialiai pavojingų patogenų, įskaitant hepatitą B, C ir ŽIV. Europos Parlamento ataskaitoje su adatomis padaromi sužeidimai apibūdinami kaip viena rimčiausių grėsmių sveikatai ir saugumui darbo vietose.

Procedūra - pavojus - saugumas

ES kasmet su adatomis susižeidžia daugiau kaip 1 mln. medikų. Atlikti tyrimai patvirtino, jog medikų darbas pagal susižeidimų tikimybę pavojingesnis už statybininkų aukštybininkų.

Net menkiausias sužeidimas aštriais medicininiais instrumentais, kontaktavusiais su ligonio krauju ar kitais organizmo skysčiais, gali būti labai rizikingas.

Pakanka vos 0,0001 ml kraujo, kad būtų perneštas hepatito B virusas (HBV). Šis virusas išdžiūvusiame kraujyje kambario temperatūroje išlieka gyvybingas ilgiau kaip savaitę, o hepatito C virusas (HCV) išlieka užkrečiamas 16 valandų net išdžiūvusiame kraujyje.

ŽIV/AIDS gydoma visą gyvenimą. Hepatitas B gydomas 4 metus, hepatitas C - 48 savaites. Šias ligas ne visuomet pavyksta išgydyti, galimos komplikacijos (kepenų cirozė, kepenų vėžys) ir net mirtis.

Injekcijų ir infuzijų instrumentai, su kuriais dirba daugiausia slaugytojos, yra daugiau kaip 1/3 sužeidimų su aštriais instrumentais priežastis.

Su naudotomis adatomis neretai susižeidžia pagalbinis personalas, tvarkantis medicinines atliekas.

Nepriklausomi tyrimai parodė, jog darbuotojų mokymai, saugesnės ir kokybiškesnės priemonės, apsauginių priemonių naudojimas gali padėti išvengti per 80 proc. su adatomis padaromų sužeidimų.

Nuo gegužės 11 dienos visoje ES įsigalioja Europos Tarybos direktyva dėl aštriais instrumentais padaromų sužeidimų sveikatos priežiūros įstaigose prevencijos. Direktyvos tikslas - kurti saugesnę darbo aplinką sveikatos priežiūros įstaigose. Jos pristatymas praėjusią savaitę buvo puiki proga ne tik paminėti Tarptautinę slaugytojų dieną, bet ir padiskutuoti apie Lietuvos medikų saugumą darbo vietose.

Diskusijoje, kurią organizavo "Lietuvos gydytojo žurnalo" redakcija, dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, SAM Asmens sveikatos departamento Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bielinienė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė, Lietuvos užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijos "LIDPA" valdybos pirmininkas Artūras Povilaitis, "Lietuvos gydytojo žurnalo" vyriausias redaktorius dr. Raimundas Kubilius, žiniasklaidos priemonių atstovai, medikai.

Naujas požiūris į saugumą

ES Direktyva priimta 2010 metais. Dabar ji integruota į Lietuvos teisės aktus. Susižeidimų aštriais instrumentais prevencijos sveikatos priežiūros įstaigose nuostatus patvirtino sveikatos, švietimo ir mokslo bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai. Nuostatuose numatyta, kaip sveikatos įstaigose turi būti vertinama profesinė rizika, informuojami ir mokomi darbuotojai, registruojami nelaimingi įvykiai, tiriama, vertinama ir stebima paciento ir susižeidusio mediko sveikatos būklė, siekiant išvengti neigiamo poveikio sveikatai. Lietuvoje galioja higienos norma Nr. 47, kurioje numatyti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos prevencijos reikalavimai: tinkamos apsaugos priemonės, skiepijimai nuo hepatito B, kontroliuojančių institucijų ir darbdavių atsakomybė. Kiekvienoje įstaigoje, neatsižvelgiant į jos priklausomybę ir dydį, privalo būti nelaimingų atsitikimų žurnalai, kuriuose turėtų būti viskas registruota. Tačiau gyvenime tie dalykai vyksta kiek kitaip, ir tai kelia pagrįstą nerimą.

Skaičiai ir reali situacija

"Domėjomės, kiek profesinių ligų registruota dėl įsidūrimų su adatomis, mikrotraumų, patirtų susižeidus aštriais medicininiais instrumentais, - kalbėjo SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius A.Ščeponavičius. - Skaičiai įdomūs: 2005-2008 metais profesinių ligų registre registruoti tik trys atvejai, kai hepatitu B susirgo medicinos darbuotojai, susižeidę darbe. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mikrotraumas darbe patiria beveik pusė visų slaugytojų. Dažniausiai įsiduria su injekcijų adatomis. Gydytojai mikrotraumų mažiau patiria, dažniau susižaloja chirurgai, odontologai, kai kada - pagalbiniai darbuotojai, tvarkantys medicinines atliekas, įsiduria su ten išmestomis adatomis. Kodėl tiek mažai registruotų profesinių ligų? Akivaizdu, jog mūsų šalyje labiau nei biologiniai veiksniai šiuos dalykus lemia ekonominės sąlygos. Žmonės nefiksuoja traumų, neinformuoja įstaigų vadovų bijodami prarasti darbą."

Kitokią situaciją atskleidžia Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos 2012 metais atlikta apklausa, su kuria supažindino sąjungos pirmininkė A.Baublytė. Apklausoje dalyvavo 655 respondentai iš 11 sveikatos priežiūros įstaigų. Tarp jų - 69 proc. slaugytojų, laboratorijų laborantų, 13 proc. gydytojų odontologų ir medicinos biologų, 7 proc. slaugytojų padėjėjų, 5 proc. pagalbinio medicinos personalo. Daugelis apklausos dalyvių - turintys ilgametę darbo patirtį. 40 proc. apklaustųjų per darbo dieną atlieka iki 20 manipuliacijų su adata ir kitais aštriais instrumentais, 19 proc. - nuo 20 iki 50, 5 proc. - nuo 50 iki 100 manipuliacijų, 2 proc. - per 100 manipuliacijų su aštriais instrumentais. 27 proc. apklaustųjų adatų darbe nenaudoja.

Per pastaruosius 12 mėnesių užregistruoti 539 įvykiai, kai įsidurta su adata po kraujo ėmimo arba vaistų leidimo, 535 susižeidimo kitais aštriais instrumentais atvejai. Apskritai per metus vienam darbuotojui teko 1,72 nelaimingo atsitikimo.

Tačiau oficialiai registruota tik 10 proc. visų mikrotraumų, tai yra iš 1139 užfiksuotų - tik 117. Net 90 proc. nelaimingų atsitikimų neregistruojama, darbuotojai nėra ištirti dėl galimų infekcinių ligų, vadinasi, rizikuoja ne tik savo, bet ir artimųjų bei pacientų sveikata.

85 proc. respondentų atsakingų asmenų apie mikrotraumas neinformavo. 43 medikams, patyrusiems mikrotraumų, buvo atlikti kraujo tyrimai dėl virusinių ligų. Iš jų 10 proc. nustatyti hepatito B ir hepatito C virusai. Be to, paaiškėjo, jog 19 respondentų virusiniu hepatitu B ir C sirgo dar prieš pradėdami darbą savo profesijos srityje.

99,8 proc. apklausos dalyvių mano, jog dėl mikrotraumų atsakinga ligoninės administracija. 61 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad sauga darbe turėtų rūpintis darbdavio ir darbuotojo atstovai.

Hospitalinė infekcija - į namus

"Kiek tenka lankytis gydymo įstaigose, galima pasidžiaugti, jog ne tik didžiosiose universitetinėse, bet ir rajonų ligoninėse naudojama daugiau modernių diagnostikos priemonių, stengiamasi užtikrinti, kad operacinėse būtų naudojamos saugios dvigubos pirštinės, kurios keičiamos pastebėjus viršutinio sluoksnio pažeidimą arba po tam tikro laiko, keliskart per operaciją. Visa medikų komanda informuojama, jeigu operuojamas infekuotas pacientas, imamasi visų saugumo priemonių. Akcentuojama higiena, rankų plovimas, bet iki laukiamų rezultatų dar toloka. Mūsų nuomone, labai svarbu darbuotojų mokymai. Kai visas medicinos personalas turės pakankamai žinių, išaugs ir jų sąmoningumas", - teigė SAM Sveikatos išteklių valdymo skyriaus vyriausioji specialistė N.Bielinienė. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė D.Margelienė buvo nusiteikusi ne taip optimistiškai: "Tikrai ne visose įstaigose užtikrinamas slaugytojų saugumas. Tarkime, kai kurios slaugytojos pačios skalbia net chalatus. Vadinasi, hospitalinė infekcija parnešama į namus, platinama šeimos nariams. Tai tikrai kelia didelį pavojų visuomenei." Atsakomybę ne tik už savo bei artimųjų, bet ir už pacientų sveikatą akcentavo Lietuvos užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijos "LIDPA" valdybos pirmininkas A.Povilaitis: "Norėtume tikėti, kad ši direktyva veiks, ir mūsų šalis pasieks tokį lygį kaip Olandija, medicinos įstaigose bus naudojamos modernios ir patikimos priemonės. Kad nebus ignoruojamas ir žmogiškasis faktorius. Žiūrėkite, po procedūros slaugytojos ant adatos mauna bet kada galinčią nuslysti nesandarią apsauginę įmautę. To neturi būti, tai pavojinga ir slaugytojoms, ir pagalbiniam personalui. Ar reikia stebėtis, kad plinta užkrečiamosios ligos, tokios kaip hepatitas, ir žmonės negali suprasti, kodėl tampa jo aukomis..."

Darbo priemonių kokybė laiduoja įmonės kultūrą

"Gerai, kad sužinome, jog rinkoje yra labai kokybiškų instrumentų, saugių vienkartinių priemonių, tarkime, švirkštų su konvertuojamomis adatomis, kurios spustelėjus pasislepia švirkšte. Juk vaistus leisti tenka ir neramiems, besiblaškantiems ligoniams, keliantiems pavojų ir sau, ir medikams. Modernūs instrumentai saugesni ir patikimesni. Tačiau vėl susiduriame su realijomis: tos priemonės brangesnės, o sveikatos priežiūros įstaigoms trūksta lėšų. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tenka pirkti pigiausias, o tai sunkiai suderinama su kokybe. Labai svarbu, kad rengiant perkamų priemonių specifikacijas dalyvautų ir darbuotojų atstovai, kurie geriausiai žino, kokius reikalavimus turi atitikti jų darbo priemonės", - sakė A.Baublytė. "Darbo saugos taisyklės dažniausiai pažeidžiamos ne dėl neišmanymo, bet dėl to, kad šalia esantys jų nesilaiko. Taigi darbo kultūrą formuoja visa sistema: ir techninės, ir organizacinės priemonės, ir bendra įstaigos atmosfera. Darbuotojas praneš apie nelaimingą atsitikimą, jeigu žinos, kad darbdavys to nevertins kaip jo asmeninės klaidos, nusižengimo, verto tik nuobaudos arba atleidimo iš darbo. O tokių faktų, deja, pasitaiko. Modernios darbo priemonės, mokymas, konsultavimas ir normalūs žmogiški santykiai - labai svarbūs aukštos darbo kultūros komponentai", - įsitikinęs A.Ščeponavičius.

Labai svarbu, kad ši direktyva neliktų tik siekiamybe. Kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje privalo veikti sveikatos ir saugos komitetas, turintis informaciją apie realią situaciją ir galintis atstovauti derybose su darbdaviu. Gegužės 7 dieną SAM įsteigta Trišalė taryba, kuriai darbuotojų saugos klausimai, be abejo, bus labai svarbūs. Socialinis dialogas - tai ne tik palankesnis ekonominių klausimų sprendimas. Juk visi žinome, kad turimas lėšas galima naudoti įvairiai: pripirkti už jas daug pigiausių priemonių, neskaičiuojant, jog dalį jų teks išmesti kaip netinkamų, dalis sukels realią grėsmę darbuotojų sveikatos saugumui ir tik dalis atitiks paskirtį. Norint padaryti teisingas išvadas, galima apsieiti ir be išmintingų ekonomistų: nesame tokie turtingi, kad pirktume pigias priemones, nes žinome, kiek kainuoja sunkių infekcinių ligų gydymas. Jų išvengti - pigiau.

Lietuvos rinkoje yra modernių ir medikams bei pacientams saugių medicininių instrumentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"