TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lėtinė mieloleukemija tampa kontroliuojama

2015 09 22 16:54
LŽ archyvo nuotrauka

Rudenį minint piktybinių kraujo ligų žinomumo dienas, visuomenės dėmesys atkreipiamas ir į ganėtinai retą, palaipsniui progresuojančią ligą – lėtinę mieloleukemiją. Kasmet pasaulyje iš 100 tūkst. žmonių vienam arba dviems nustatoma ši kraujo vėžio forma, o tarp visų suaugusiųjų leukemijos atvejų ši liga sudaro 15 proc. (The Central European Leukemia Study Group duomenimis).

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 lėtine mieloleukemija sergančiųjų, o ši kraujo vėžio forma per metus diagnozuojama 30 – 40 pacientų. Lėtinė mieloleukemija – suaugusiųjų liga, nors pasitaiko ir išimčių, kuomet vėlyvos paauglystės metu liga nustatoma ir vaikams. Tokių atvejų šalyje per metus diagnozuojama 1 arba mažiau. Rugsėjo 22 d. minima tarptautinė lėtinės mieloleukemijos diena.

Simptomai priminė nuovargio požymius

Piktybinis kraujo vėžys Jolitai buvo diagnozuotas prieš šešerius metus – tuomet moteriai buvo 36 metai. Ji atvirauja, jog iki diagnozės ypatingų simptomų nepastebėjo ir tik primygtinai vyro prašoma apsilankė poliklinikoje: „Kartais jausdavau silpnumą, bet galvojau, kad tai nuovargis. Taip pat krito svoris, po nakties atsikeldavau išpilta prakaito ir laikėsi nedidelė temperatūra. Tuo metu nekreipiau dėmesio ir tikrai negalvojau, kad tai – rimtos ligos pradžia. Tik vyro priversta nuėjau pas gydytoją. Iki tol niekada nesilankiau pas gydytojus, nesirgau jokiomis ligomis ir niekada neturėjau nedarbingumo lapelio, tad reiktų dėkoti vyrui už atkaklumą.“

Sergant lėtine mieloleukemija tiek periferiniame kraujyje, tiek ir kaulų čiulpuose randama daug granulocitinės eilės ląstelių (neutrofilų, bazofilų) ir jų jaunų, tarpinių formų.

Kaip prisimena pašnekovė, atlikus kraujo tyrimą, netrukus išėjo gydytoja ir pasakė, jog skubiai reikia važiuoti į VUL Santariškių klinikas – esą tokių kraujo tyrimų ji jau seniai nemačiusi, ženkliai padidėjęs leukocitų kiekis. Kitą dieną Jolitai buvo atliktas echoskopinis tyrimas, kuris parodė blužnies padidėjimą.

Diagnozė sukrėtė

„Gavau skubų siuntimą su įtariama diagnoze „leukemija“. Pamačiusi šį įrašą supratau, jog tai bus tiesa. Nors artimieji ir vyras vis dar tikėjo, kad tai klaida, aš diagnoze neabejojau. Netrukus, atlikus visus reikiamus tyrimus Santariškių klinikose, buvo patvirtinta lėtinės mieloleukemijos diagnozė“, – pasakoja sostinėje gyvenanti moteris.

Prieš pat Naujuosius metus išgirdusi negailestingą kraujo vėžio diagnozę tiek Jolita, tiek jos vyras patyrė šoką: „Į galvą lindo juodos mintys, nežinojau nei ką daryti, nei kas bus toliau, ar liga pagydoma, ar ne. Buvome visiškai pasimetę. Esu girdėjusi apie tokią ligą – leukemiją, tačiau nieko nežinojau apie jos gydymą. Iš karto puoliau domėtis, skaityti informaciją internete ir greitai kiek nurimau, sužinojusi, jog yra vaistai, galintys prailginti sergančiojo gyvenimą. Tą patį patvirtino ir Santariškių klinikų hematologai, kuriems esu labai dėkinga.“

Šalutinių reiškinių nesureikšmina

Moteris pasakoja, jog po diagnozės nustatymo mėnesį laiko laukė pirmos kartos vaistų – imatinibo, kurį vartoja iki šiol. Anot jos, pradėjus vartoti minėtus vaistus, rezultatai iš karto pamažu gėrėjo, tačiau molekuliniai žymenys nepasiekė reikiamo rodiklio, todėl vaistų dozė buvo padidinta iki maksimalaus kiekio.

„Šį vaistą turiu išgerti du kartus per dieną. Sergant lėtine mieloleukemija yra itin svarbu vaistus gerti kiekvieną dieną tuo pačiu metu, todėl visada nešiojuosi juos kartu su savimi. Vargina vaisto šalutiniai reiškiniai, tačiau palyginus su tuo, koks būtų gydymas be jo, tai tik menkniekis. Santariškių klinikose kas tris mėnesius man atliekami tyrimai ir nors šiai dienai visiško atsako pasiekta nėra, pasak gydytojų rezultatai neblogi, liga neprogresuoja“, – sako pašnekovė.

Vėžio diagnozė nėra mirties nuosprendis

Su lėtine liga gyvenanti moteris atskleidžia, jog diagnozė jos gyvenimą pakeitė, tačiau atnešė ir teigiamų įpročių: „Daugiau dėmesio skiriu sveikai mitybai, pradėjau kitaip vertinti gyvenimą – negalvoju, kas bus ateityje, o džiaugiuosi šia diena. Labai domiuosi šia liga, jos tolimesniu gydymu, dalyvauju seminaruose, skaitau daug literatūros ir tikiu, jog viskas bus gerai. Stengiuosi gyventi negalvodama apie tai, jog sergu piktybiniu kraujo vėžiu.“

Panašioje situacijoje atsidūrusiems, Jolita pataria negalvoti, jog tai yra mirties nuosprendis, o tikėjimas, optimizmas tikrai padeda: „Kraujo vėžys ne visuomet yra nepagydoma diagnozė. Tiesiog reikia su liga susidraugauti ir ją išgyventi. Sunku būna pradžioje, bet reikia tai nugalėti ir toliau bus tikrai lengviau. Medicina sparčiai tobulėja, atsiranda vis naujų gydymo būdų – reikia labai stipriai tuo tikėti.“

Inovatyvūs vaistai lėmė reikšmingus pokyčius

VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologė Ilma Tavorienė.

Šiuolaikinė medicinos ir technologijų pažanga per pastarąjį dešimtmetį ženkliai pakeitė tokių pacientų, kaip Jolita, išgyvenamumą. Moderniais vaistais gydomi pacientai išvengia agresyvios chemoterapijos, kaulų čiulpų transplantacijos.

„Inovatyvių vaistų – tirozinkinazės inhibitorių – dėka lėtinė mieloleukemija tapo gydoma ir kontroliuojama. Šį vaistą Lietuvoje pacientai pradėjo gauti 2006 m. – tačiau tik tie, kurie dalyvavo klinikiniuose tyrimuose ar gavo vaistą kaip farmacijos kompanijų labdarą, o nuo 2011 m. rudens jis tapo prieinamas visiems lėtine mieloleukemija sergantiesiems. Minėti vaistai iš esmės pakeitė Lietuvoje gyvenančių pacientų situaciją – jų išgyvenamumas ryškiai padidėjo, dažnai pasiekiama ligos remisija. Lėtine mieloleukemija sergantis žmogus nesiskiria nuo sveikų, vienintelis skirtumas – reguliarus vaistų vartojimas“, – kalbėjo VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologė Ilma Tavorienė.

Anot gydytojos hematologės, kuri lėtinės mieloleukemijos srityje specializuojasi jau daugiau nei dešimtmetį, tirozinkinazės inhibitoriai veikia ligą sukeliantį geną, pamažu mažinant jo kiekį ir tokiu būdu pasiekiant normalius kraujo rodiklius bei molekulinius žymenis, o tuo pačiu ir ligos remisiją.

„Dažniausiai lėtinė mieloleukemija gydoma vien tik medikamentais. Vartojant naujos kartos vaistus, labai mažai kam prireikia chemoterapijos ir kaulų čiulpų transplantacijos. Vis tik, apie 10 proc. pacientų dėl tam tikrų biologinių priežasčių vaistai būna neefektyvūs. Tokiais atvejais turime rezervinių preparatų – taip vadinamų antros, trečios kartos vaistų, kuriais bandome įveikti prieš tai taikytą neefektyvų gydymą“, – aiškina I. Tavorienė.

Svarbu laikytis rėžimo

Specialistė atkreipia dėmesį, jog sergant lėtine mieloleukemija, pacientams yra itin svarbu laikytis rėžimo, antraip, pasiekti teigiami rezultatai gali žymiai pablogėti, o liga – atsinaujinti: „Vartojant šiuos modernius vaistus, svarbu nuolat palaikyti vienodą jų koncentraciją kraujyje, ji neturi svyruoti nuo didelės iki mažos, o pacientui tai reiškia išgerti vaistą kasdien tuo pačiu metu. Pamiršus išgerti vaisto dozę, išgėrus didesnę nei reikia gali ne tik atsirasti pašalinių poveikių, bet ir padidėti ligą sukeliančio geno kiekis.“

I. Tavorienė pasakoja, jog kiekvienam vaistui yra nustatomas skirtingas rėžimas – vienus, vartojamus kartą per parą, reikia gerti iškart po valgio, kitus, trumpesnio poveikio ir geriamus du kartus, vartoti reikia dvi valandas nevalgius ir išgėrus vaistą, dar valandą nevalgyti, kadangi maistas labai stipriai sumažina vaisto poveikį.

„Pacientams būna sunku išmokti laikytis rėžimo, priprasti prie vaisto vartojimo taisyklių, tačiau visuomet tą labai akcentuojame. Viena iš pagrindinių nuorodų gydytojams, vertinant gydymo rezultatus, išsiaiškinti, ar teisingai sergantysis vartoja vaistus. Jeigu pastebime, kad vaistas nelabai veikia, pirmiausia, klausiame, ar pacientas nepraleidžia dozės, kaip vaistą vartoja. Viena iš dažniausių neefektyvaus gydymo priežasčių – vartojimo pažeidimai“, – komentuoja gydytoja hematologė.

Gyvena visavertį gyvenimą

Lėtine mieloleukemija sergantys žmonės, pasak I. Tavorienės, teoriškai vaistus turi vartoti visą gyvenimą, tačiau pasiekus gerą atsaką, daliai jų medikamentinis gydymas būna nutraukiamas.

„Vaistai atsirado prieš 15 metų ir jau yra pastebėta, kad vartojant juos daliai pacientų to blogo geno kiekis vis mažėja, ir kartais per tris, kartais per penkis ar septynis metus tampa toks mažas, kad turimais metodais nepavyksta jo išmatuoti. Jeigu porą metų toks ir laikosi, medikamentinis gydymas nutraukiamas. Yra atliktas klinikinis tyrimas, kurio stebėjimas vis dar vyksta – 100 pacientų, pasiekus gerą atsaką ir jam išlikus du metus, su jų sutikimu vaistų vartojimas nebuvo tęsiamas. 40 proc. jų liga neatsinaujino jau tris metus ir jie toliau gyvena nevartodami vaistų. Kai kuriems liga atsinaujinama, tuomet vėl taikomas gydymas ir siekiama gerų rezultatų. Ir Lietuvoje yra keli pacientai, kurie jau beveik ketverius metus nebevartoja vaistų – jų rezultatai puikūs, blogo geno neaptinkama“, – teigė gydytoja hematologė.

Nepaisant medikamentinio gydymo, lėtine mieloleukemija sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, pastebi I. Tavorienė: „Pacientai pas mus patenka su nedideliais pokyčiais, kai dar nėra prastos savijautos. Paskyrus gydymą, normalizuojasi kraujo rodikliai ir daugelis pacientų grįžta į darbą, gyvena normaliai, planuoja šeimą ir susilaukia vaikų.“

Ligos neišduoda specifiniai požymiai

Dėl genetinės medžiagos pokyčių, įvykstančių tarp 9-os ir 22-os chromosomos atsirandanti lėtinė mieloleukemija, dažniausiai pasireiškia nuovargiu, naktiniu prakaitavimu, karščiavimu, tačiau kartais gali nesukelti visiškai jokių simptomų.

Pasak VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro specialistės, liga dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą: „Tokie nespecifiniai ligos simptomai kaip silpnumas, pykinimas atsiranda jau praėjus kuriam laikui nuo ligos pradžios. Dauguma pacientų skundžiasi pablogėjusia bendra sveikata, silpnumu, fizinio krūvio netoleravimu, energijos stoka, taip pat vargina su kepenų ir blužnies padidėjimu susiję simptomai.“

Gydytojos hematologės nuomone, bent kartą per metus atlikti kraujo tyrimą būtina kiekvienam žmogui, o atsiradus nepaaiškinamam silpnumui ar kitiems minėtiems simptomams, vertėtų jį atlikti ir papildomai: „Jei persirgus gripu vieną ar dvi savaites išlieka bendras silpnumas, nereikėtų išsigąsti, tačiau jei esate sveikas, pailsėjęs ir vargina nerimą kelianti savijauta – nepakenks apsilankyti pas šeimos gydytoją.“

Vaistai lietuviams pilnai kompensuoti pradėti prieš 4 metus

Onkohematologinių pacientų bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Onkohematologinių pacientų bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė patvirtina, jog taikant inovatyvius gydymo būdus, kurie visiems lėtine mieloleukemija sergantiesiems buvo pradėti kompensuoti prieš ketverius metus, pacientų išgyvenamumas Lietuvoje per pastaruosius keletą metų ženkliai padidėjo.

„Praėjus ketveriems metams, nuo tada, kai vaistas tapo prieinamas visiems lėtine mieloleukemija sergantiems pacientams, galime drąsiai teigti, jog išlaidos vaisto kompensavimui buvo tikra investicija į žmonių sveikatą. Viena iš kraujo vėžio formų sergantieji gyvena visavertį gyvenimą, dirba, augina vaikus, kadangi, dėka inovatyvių vaistų, jų ligą galima kontroliuoti. Ir toliau stengsimės, kad onkologinius pacientus pasiektų kuo daugiau inovatyvių vaistų, nes būtent inovacijos gelbsti gyvybes. Turime keisti požiūrį į naujos kartos efektyvius ir brangius vaistus, jiems turi būti teikiama pirmenybė, neatsiejama nuo medicinos kasdienybės. Inovatyvūs ir efektyvūs vaistai nėra išlaidos, o investicija į žmonių sveikatą“, – sakė I. Drėgvienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"