TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Liekninantis reikia patikimo sąjungininko

2009 05 26 0:00
Dietologė D.Pipiraitė: "Nėra blogo maisto, tik netinkamas jo kiekis."
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Jei vertintume bandymus atsikratyti nereikalingų kilogramų ir apverktinus rezultatus, antsvorio problema patektų į sunkiausiai sprendžiamų gyvenimo bėdų sąrašus. Nors dažnas lieknėti pasiryžęs žmogus tebesivadovauja nuogirdomis, Lietuvoje gausėja profesionalios pagalbos būdų, plečiasi jų geografija.

Dideliu ir labai dideliu nutukimu, kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 40, Lietuvoje serga apie 62,6 tūkst. žmonių, o dėl antsvorio rūpinasi kone kiekvienas. Medikai pabrėžia, kad vaikantis nuogirdų ar populiarios literatūros patarimų dažnai tik prisidaroma žalos ir visos pastangos nueina perniek. Moksliškai pagrįstas nutukimo gydymas apima mitybos, fizinio aktyvumo, įpročių arba gyvenimo būdo koregavimą. Bet ne visiems to pakanka. Atsižvelgiant į kūno masės indeksą, kitas ligas, nesėkmingus iki tol bandymus mesti svorį, gali būti skiriami medikamentai ar net chirurginė intervencija. Pabandysime trumpai apžvelgti Lietuvoje prieinamus kilogramų naikinimo metodus, jų pranašumus ir trūkumus.

Jo-jo efektas

Kovojant su antsvoriu pirmiausia griebiamasi dietų. Tačiau populiarioje literatūroje pateikiamus jų pavyzdžius dietologė Daiva Pipiraitė vadina alternatyviu gydymu, neturinčiu nieko bendra su mediciniškai pagrįstu lieknėjimu. "Vien dietos, kad ir kokios jos būtų, tik trumpam sumažina svorį. Jų efektas išlieka keletą mėnesių, o jei laikomasi uoliau - gal net metus. Tačiau nepakeitus elgsenos viskas grįžta į savo vietas. Pasireiškia vadinamasis jo-jo efektas: svoris tarsi jo-jo žaidimo kamuoliukas šokinėja aukštyn žemyn ir sulig kiekvienu bandymu jį sumažinti tai pavyksta vis sunkiau. Kelioliktas ar net kelintas mėginimas gali būti nebeįmanomas dėl labai sulėtėjusios medžiagų apykaitos", - pasakoja D.Pipiraitė. Dažnai žmonės jai tvirtina išbandę viską. "Ką? Dietas? Vadinasi, neišbandėte nieko", - konstatuoja dietologė. Pasak jos, lieknėjimo literatūra tapo dideliu verslu. Šiose knygose informacija pateikiama įdomiai, bet populistiškai ir nekvalifikuotai.

Daugiau žalos

Ypač garbinamos dietos, kai padidinamas baltymų kiekis, pavyzdžiui, Atkinsono ir kitos. Baltyminis maistas turi daugiau riebalų, tad žmogus skaniai pavalgo, labiau pasisotina ir tikisi, jog liesėja. "Tačiau ištyrus tokias dietas buvo padaryta išvada, kad baltymų maiste turi būti tam tikras kiekis, tačiau ne tiek, kiek minimose dietose. Laikantis jų iš pradžių svoris krenta daugiau, bet paskui vėl ima didėti ir galų gale būna toks pat, kaip įprastai maitinantis. Visą gyvenimą laikytis tokių dietų labai nesveika - juk reikia valgyti įvairų maistą. Be to, dėl jų netenkama raumenis sudarančių liesų audinių, padidėja blogojo cholesterolio kiekis, iš organizmo pasišalina kalcis, sulėtėja medžiagų apykaita. Pasekmė - naujų ligų atsiradimo rizika", - pabrėžė D.Pipiraitė.

Svarbiausi - elgsenos pasikeitimai

Dietologai, sudarydami mitybos racioną konkrečiam asmeniui, vadovaujasi taisykle - nėra blogo maisto, tik netinkamas jo kiekis. Svarbiausias gydymo tikslas - koreguoti žmogaus elgseną. Tiesa, dietologų paslaugos Lietuvoje mokamos, tad ne kiekvienam prieinamos. "Jei žmogus negali konsultuotis pas specialistą, jis turėtų pats įvertinti, ką ir kaip valgo. Tai reikia padaryti nemeluojant sau, būti kritiškam. Juk dažnas mano, kad valgo nedaug, bet iš tiesų yra ne taip. Įvertinus maisto kiekį ir sudėtį, derėtų mažinti jo porcijas, didinti fizinį aktyvumą. Papildomos 5 minutės ėjimo per dieną yra geriau negu nieko, šimtas kalorijų mažiau - irgi laimėjimas", - sako D.Pipiraitė. Anot dietologės, atsakymų į klausimus, kiek ir kada suliesėsiu, kokios to garantijos, net negali būti. "Kiekvienam - savas scenarijus. Daugiau ar mažiau nukris svoris - nedidelis skirtumas. Net atsikračius 5 kilogramų labai pagerėja sveikata. Estetika tėra antraeilis dalykas. Svarbiausia - svorio palaikymas. Sėkmė priklauso nuo to, ar bus elgsenos pasikeitimų. Per dešimtmečius susiklosčiusiems įpročiams pakeisti neužtenka mėnesio ar dviejų, reikia ne vienų metų. Žmogus yra gyva būtybė, nebūtinai viskas turi klostytis idealiai. Mūsų tikslas - kad jis po truputį keistųsi į gera", - laukiančiuosius stebuklo ramino pašnekovė.

Blokuoja riebalų pasisavinimą

Mesti svorį padedantys vaistai rekomenduojami tada, kai KMI yra didesnis nei 30 arba siekia 25-30, bet esama ligų, susijusių su antsvoriu. Šiuo metu patvirtintas dviejų rūĖiŲ preparatų veiksmingumas. Vieni koreguoja virškinimo sistemą - reguliuoja riebalų pasisavinimą arba skatina medžiagų apykaitą, kiti veikia centrinę nervų sistemą ir taip daro įtaką apetitui. Vaistai parduodami pagal receptą. Tačiau neseniai Lietuvoje pasirodė ir pirmas nereceptinis preparatas, skirtas svoriui mažinti. Jis rekomenduojamas tik tiems suaugusiesiems, kurių KMI didesnis nei 28. Svarbiausia - tvirtai pasiryžti sumažinti kalorijų ir riebalų kiekį, nes vartojant vaistus irgi reikia laikytis tam tikros mitybos. Žadama, kad tinkamas maitinimasis padės atsikratyti 2 kilogramų, o medikamentai - dar vieno papildomo. Mat jie blokuoja dalies su maistu gaunamų riebalų pasisavinimą, šios medžiagos natūraliai pašalinamos iš organizmo. Tačiau vartojant vaistus papildomai dar patariama gerti polivitaminų. To reikia, kad būtų kompensuotas jų stygius netekus šių medžiagų su riebalais. Liesėti padedantis preparatas, kaip ir daugelis medikamentų, gali turėti šalutinį poveikį.

Balionas pilve

Bėda, kad gydant minėtais būdais antsvoris neretai sugrįžta. Kai nepadeda sportas, dietos ar vaistai, bet dar galima išvengti chirurginės intervencijos, siūlomas endoskopinis nutukimo gydymas. Prieš dvejus metus Kauno medicinos universiteto klinikose šį metodą pradėjo taikyti endoskopijų skyriaus vadovas Kęstutis Adamonis. Iki šiol Kaune atlikta maždaug šimtas tokių operacijų. Jos jau daromos ir Klaipėdoje.

Metodo esmė: į skrandį kontroliuojant endoskopu įsodinamas sintetinis balionas, kuris čia išsipučia ir lieka pusę metų. Dėl sumažėjusio skrandžio tūrio daug greičiau pasisotinama suvalgius ir mažesnį kiekį maisto. "Baliono buvimas dažnai tampa stimulu keisti požiūrį į gyvenseną. Suliesėti pavyksta, jei žmogus turi pakankamai valios, motyvacijos, paiso gydytojo rekomendacijų. Jei abejoja, sakau, kad verčiau kreiptųsi į chirurgą. Metant svorį labai reikia aplinkinių, artimųjų paramos. Svarbu, kad ir jie atitinkamai pakeistų mitybą", - aiškina K.Adamonis.

Endoskopinės operacijos atliekamos, kai KMI viršija 30-40. Kreipiasi žmonės, sergantys jau kitomis ligomis, besirengiantys širdies, klubo sąnario operacijoms, nes turint per didelį svorį jos tampa rizikingos. Didžiausias K.Adamonio praktikoje laimėjimas - per 6 mėnesius numesti 62 kilogramai, o pacientui ir vėliau neblogai sekėsi jų nepriaugti.

Į skrandį įsodinamas balionas nuo metų pradžios pabrango beveik iki 4 tūkst. litų. Tačiau Airijoje ar Anglijoje tokios operacijos kainuoja apie 4,5 tūkst. svarų sterlingų ir paprastai atliekamos tik privačiose klinikose. Lietuvoje yra pigiau ir dėl to, jog procedūrą apmoka ligonių kasos. Nenuostabu, kad gyvenantieji svetur sudaro net trečdalį K.Adamonio pacientų.

Auksinio standarto nėra

Chirurgijos prireikia, kai KMI didesnis nei 35 ir yra gretutinių ligų, taip pat tuomet, kai KMI viršija 40 ir daugiau. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose atliekamos skrandžio mažinimo ir plonosios žarnos apylankos operacijos, Vilniuje populiarus skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta, vadinamuoju žiedu, metodas. JAV dažniausiai daromos skrandžio apylankos operacijos. Apjuosimo žiedu procedūra čia leista tik 2001-aisiais. Europoje, Azijoje, Australijoje, priešingai, daugumą sudaro žiedo operacijos, bet vis dažniau taikomas ir skrandžio apylankos metodas.

Kol kas nėra auksinio standarto, kuris teiktų pirmenybę vienai iš dviejų operacijų. Nėra ir kriterijų, kas geriausiai tinka konkrečiam pacientui. Jau keliolika metų gyvuoja abu minėti chirurginiai būdai. Juos taikant atsisveikinimas su antsvoriu praktiškai garantuojamas, kilogramai sugrįžta tik labai retais atvejais.

Žiedu "apsijuosia" vis daugiau

Skrandžio apjuosimo operacijas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose nuo 2004-ųjų daro pilvo chirurgas prof. Gintautas Brimas. Per tą laiką žiedą įsitaisė ne viena meno ir verslo pasaulio garsenybė. Pirmais metais tokių operacijų buvo trys, kitais - jau 30, paskui - 70, o dabar atliekama maždaug po 150 kasmet.

Specialia reguliuojama juosta skrandis padalijamas į dvi dalis, viršutinė lieka labai nedidelė. Čia patekęs maistas ją greitai užpildo ir šitaip, apgavus organizmą, sužadinamas sotumo jausmas. Suvirškintas maistas pro tam tikrą angą vėliau patenka į apatinę skrandžio dalį. Taip išsaugoma visa virškinimo grandinė. Reguliuojama juosta leidžia nustatyti konkrečiam žmogui tinkančią sąsmauką ir ją koreguoti. Tiesa, galima komplikacijų, kartais net labai pavojingų, rizika. Po šių operacijų žmonės gerokai suliesėja, gali tapti net perpus plonesni. Sunkiausias G.Brimo gydytas pacientas svėrė apie 250 kilogramų, o didžiausias ligonio KMI buvo net 82.

Svoris mažėja greitai

Dar labiau svoris krinta po skrandžio apylankos operacijos. Tuomet viena skrandžio dalis sumažinama, prie jos prijungiama žarna, į kurią patenkantis maistas pradedamas virškinti toliau esančioje žarnoje. Tad prireikia nedaug maisto, kad pajustum sotumą. Antsvoris per pirmąjį pusmetį gali nukristi net iki 70 proc., vėliau procesas sulėtėja. Teigiama, jog praėjus trejiems ar daugiau metų, žiedo ir skrandžio apylankos operacijų rezultatai tampa panašūs. Po jų galima valgyti tą patį maistą kaip ir ligi tol. Tiesa, įsitaisius žiedą reikia kramsnoti neskubant, mažais kąsniais, o pajutus sotumą - liautis. Po skrandžio apylankos operacijos patariama vengti saldaus, angliavandenių turtingo maisto. Medikai primena, kad neįmanoma ko nors gauti nieko nepaaukojus, taip pat - plačiau neatvėrus piniginės. Žiedas šiuo metu kainuoja per 7 tūkst. litų, skrandžiui sumažinti reikalingi siuvimo aparatai - daugiau kaip 5 tūkst. litų. Pačią operaciją apmoka ligonių kasos.


Iš psichoterapeuto varpinės

Valgymo sutrikimų centro psichologė-psichoterapeutė Ilona Kajokienė pabrėžia, kad nutukimas nėra psichologinių problemų padarinys. Jos duomenimis, tik trečdalis nutukusiųjų turi persivalgymo sutrikimą. Psichoterapeutė apgailestauja, kad apkūnūs žmonės vertinami kaip prastesni. Dažnai nesuprantama, jog gyvenimo grožį kuria įvairovė, kurią praturtina skirtingų figūrų ir sudėjimo asmenybės. Žinoma, pernelyg didelis svoris kenkia sveikatai. Pasak I.Kajokienės, didelė klaida daroma tuomet, kai žmogus pats nusprendžia mesti svorį, griebiasi vienintelio recepto, yra nenuoseklus, nori pernelyg greito rezultato. Dar viena klaidinga nuomonė - kad svorį galima keisti iki begalybės, tačiau kūnas juk nėra guminis. I.Kajokienės teigimu, dažniau nusivilia impulsyvūs žmonės, skubiai ieškantys greitos išeities ar stebuklingo būdo nutukimui gydyti.

Liesėjimui skirtų maisto papildų veiksmingumas (medicininių tyrimų duomenys)

Maisto papildas / Produkto kokybė / Produkto saugumas / Produkto veiksmingumas

Obuolių sidras Abejotina/nepatikima Abejotinas/nepatikimas Abejotinas/nepatikimas

Žalioji arbata Abejotina/nepatikima Yra Abejotinas/nepatikimas

Chitosan 37-41 Abejotina/nepatikima Yra Neįrodytas

Chromas Gera Abejotinas/nepatikimas Abejotinas/nepatikimas

Konjuguota linolinė rūgštis Abejotina/nepatikima Abejotinas/nepatikimas Abejotinas/nepatikimas

L-carnitine Gera Yra Abejotinas/nepatikimas

Psyllium 26 Gera Yra Abejotinas/nepatikimas

Ženšenis Abejotina/nepatikima Abejotinas/nepatikimas Abejotinas/nepatikimas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"