TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuva rengiasi gesinti galimus Ebolos karštinės atvejus

2014 10 14 14:38
Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės direktorius Arvydas Šilys (dešinėje) ir SAM viceministras Erikas Mačiūnas pasakojo, kaip Lietuva rengiasi galimam Ebolos viruso atvejui. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Jei Lietuvoje atsirastų Ebolos virusu užsikrėtęs asmuo, su juo kontaktuodami mūsų šalies medikai naudotų vienkartines apsaugos priemones - kaukes, kombinezonus, pirštines ir taip toliau, po to jos būtų sunaikintos. Skafandrų, kokius turi Vakarų šalių medicinos personalas, mūsų šalyje nėra. Pasak Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės direktoriaus Arvydo Šilio, vienkartinės priemonės yra saugesnės.

Šiandien buvo surengtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, per kurį aptartas Ebolos hemoraginės karštligės pasirengimo, prevencijos ir valdymo veiksmų plano vykdymas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas transportuoti, izoliuoti ir gydyti pacientus, kuriems įtariama ar patvirtintas Ebolos virusas. Be SAM atstovų posėdyje dalyvavo Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio epidemiologai, taip pat greitosios pagalbos stočių vadovai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Po to vykusioje spaudos konferencijoje buvo pasakojama, kiek Lietuva yra pasiruošusi gesinti galimus Ebolos hemoraginės karštinės atvejus. Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas teigė, kad ruoštis reikia, nors tikimasi, jog "Lietuvą ta nelaimė aplenks". Vilties suteikia tai, kad nėra tiesioginių lėktuvų skrydžių iš Ebolos viruso zonos į Lietuvą. Kiek šiuo metu žinoma, Afrikoje dirba septyni ar aštuoni jauni mūsų šalies medkirčiai...

Ligoninė ruošiasi

Jei paaiškėtų, kad lėktuvo keleivis gali būti užsikrėtęs Ebolos virusu, tokį priimtų tik Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Čia jau pasiruošta tam tikroje vietoje izoliuoti galimą ligonį ar net visą lėktuvą. Numatytas ir tolimesnis kelias. Po to Greitosios pagalbos stoties medikai pacientą iškart gabentų į izoliuotas patalpas sostinės Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje. Čia jau lauktų tokiems atvejams pasirengęs medicinos personalas. Šios medicinos įstaigos direktorius A. Šilys teigė: "Ligoninei tai yra didžiulis iššūkis. Dedame viskas pastangas, jei, neduok Dieve, toks ligonis atvyktų, kad būtų saugiai priimtas, izoliuotas, gydomas." Pasak ligoninės, vadovo, svarbiausia - kad būtų apsaugotas medicinos personalas, kuriam tektų ligonį gydyti. "Yra mūsų sukurtas detalus planas, kaip tokiu atveju elgtumėmės, - pasakojo A. Šilys. - Toks ligonis būtų aplenkiant Priėmimo skyrių iškart būtų guldomas į boksą, atitinkantį visus reikalavimus. Tai yra trys maži kambariai. Po to būtų atlaisvinamas visas pastatas. Toks sprendimas galbūt šiek tiek perteklinis, bet jis suteikia mums galimybę apsaugoti savo personalą."

Į tokią palatą būtų patalpintas pacientas, galimai užsikrėtęs Ebolos virusu.

Gydymo galimybės ribotos

Ligoninės vadovas patikino, kad apsaugos priemonių turima trims dienoms, vėliau jų pristatytų tuo užsiimanti tarnyba. Vieną pacientą prižiūrėtų keturi medicinos personalo darbuotojai - gydytojas ir slaugytojai. Kadangi medicinos personalo darbo rizika tokiais atvejais didesnė, numatomas ir didesnis darbo užmokestis. Priedą ar priemokas sakė turįs teisę skirti Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės direktorius A. Šilys. Jis teigė, kad yra per šimtas slaugytojų, iš kurių bus atrinkti apie 10-15, sutinkančių dirbti ir tam paruoštų. Ligoninės vadovas pažymėjo dar vieną svarbų dalyką: "Inkubacinio laikotarpio metu personalas neturėtų išeiti iš stacionaro patalpų. Todėl tą skyrių atlaisviname, kad darbuotojus, būsiančius židinyje, galėtume apgyvendinti."

A. Šilys tvirtino, kad yra priemonės ir personalas, todėl ligonį stengtųsi gydyti, kiek tai įmanoma. Jei paciento būklė pablogėtų, antrame numatyto ligoninės pastato aukšte būtų atlaisvinta trijų lovų reanimacinė palata. Deja, gydymo galimybės ribotos. Ligoninės vadovo teigimu, galimas simptominis gydymas, gyvybės funkcijų palaikymas. Jis sakė, kad užsienyje yra gana efektyvių eksperimentinių vaistų, bet Lietuva jų neturi.

Prašo beveik pusės milijono litų

Priminus, kad sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė akcentavo specialios kameros, reikalingos sergančiajam pervežti, svarbą, ligoninės direktorius A. Šilys paaiškino, kodėl ji reikalinga. "Tokia kapsulė iškart įnešama į boksą ir pacientas paguldomas. Personalas ateina iš kitos pusės." Taigi būtų išvengta bet kokio kontakto su aplinka.

Per spaudos konferenciją Seime sveikatos apsaugos ministrė sakė: "Turime imtis papildomų saugumo priemonių.“ Todėl SAM prašo 490 tūkst. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšų. Per ligoninėje surengtą spaudos konferenciją viceministras E. Mačiūnas teigė, kad reikiamų priemonių sąrašą sudarinėja SAM kartu su Užkrečiamų ligų ir AIDS centru. Reikėtų ir papildomos aparatūros Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninei. Jos direktorius A. Šilys paaiškino: "Dabar vienoje palatoje yra dirbtinė plaučių ventiliacija, defibriliatorius, kraujo matavimo aparatai ir taip toliau. Planuojame suremontuoti dar keletą palatų. Deja, jose įrangos nėra. Šito reikėtų ateičiai. Geriau turėti daugiau, negu neturėti nieko."

Per žiniasklaidos priemones galima matyti Vakarų šalių medikus su daugkartinio naudojimo skafandrais. Lietuvoje tokių nėra. Kaip sakė Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės direktorius A. Šilys, vienkartinės priemonės yra žymiai efektingesnės ir saugesnės, nors gal ir ne tokios gražios, kaip daugkartinio naudojimo. Po to jos naikinamos - utilizuojamos pagal nustatytą tvarką.

Tuo metu pasaulyje:

Praėjusią savaitę Pasaulio sveikatos organizacijai buvo pranešta apie 8376 ligos atvejus ir 4024 mirties nuo Ebola hemoraginės karštligės atvejus Vakarų Afrikos regione - Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje. Protrūkis šiuo metu ir toliau sparčiai plinta ir tikėtina, kad dar nėra pasiekęs savo piko. Spalio 6 dieną Ispanijoje patvirtintas Ebolos hemoraginės karštligės atvejis - slaugė, dalyvavusi gydant į Ispaniją repatrijuotą sergantįjį Ebola hemoragine karštlige. Šis ligonis buvo parvežtas rugsėjo 22 dieną, o rugsėjo 25-ąją mirė. Tai pirmasis užsikrėtimo Ebola hemoragine karštlige atvejis Europoje. Slaugė dirbo vienoje Madrido ligoninių, karščiuoti pradėjo rugsėjo 30 dieną, nuo spalio 6-osios izoliuota Madrido ligoninėje. Nustatyti 58 kontaktiniai asmenys - šeimos nariai ir medicinos personalas, penki didelės rizikos kontaktiniai asmenys yra laikomi karantine. Užsikrėtimo kelias tiriamas, Ispanijai padeda Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei PSO ekspertai.

Rugsėjo 30 dieną buvo pranešta apie įvežtinį atvejį JAV, asmuo atvyko iš Vakarų Afrikos į Dalasą (Teksasas). Išvykdamas Vakarų Afrikos jis neturėjo ligos simptomų, tačiau susirgo po penkių dienų po atvykimo į JAV. Žmogus mirė spalio 8 dieną ir buvo kremuotas. Nustatyta ir stebima 48 kontaktiniai asmenys. Spalio 12-ąją pranešta apie antrinį užsikrėtimo atvejį JAV. Slaugė, kuri prižiūrėjo prieš tai minėtą atvejį, pajuto pirmuosius ligos simptomus - pakilusią temperatūrą - ir buvo izoliuota, atlikus laboratorinius tyrimus buvo patvirtinta Ebola karštligė.

Spalio 8 dieną JAV paskelbė, kad taiko keliautojų atvykstančių iš paveiktų šalių sveikatos patikrinimą oro uostuose dėl karščiavimo ir aiškių ligos simptomų, spalio 10 dieną Jungtinė Karalystė pranešė, kad stebės keliautojus tiesiogiai atvykstančius iš šių šalių trijuose oro uostuose.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atlikto rizikos vertinimo duomenimis Europos Sąjungoje (ES) yra aukšti infekcijos kontrolės standartai sveikatos priežiūros įstaigose, todėl infekcijos plitimo rizika maža. Tačiau atsiradus papildomų duomenų rizika bus vertinama iš naujo. Pabrėžiama, kad išvengti Ebolos karštligės ES galima tik suvaldžius protrūkį Vakarų Afrikoje.

Vakar, spalio 13 dieną, pasklido žinia galimą užsikrėtimo Ebolos virusu atvejį Lenkijoje. Tačiau tai nepasitvirtino. Atlikus tyrimus, vyriškio kraujyje šio viruso nebuvo aptikta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"