TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuva seks Suomijos pavyzdžiu

2012 11 27 8:24
J.Dapšauskas nepritaria "valdiškai" Lietuvos sveikatos programai. /Liudo Masio nuotrauka

Artėjant 2013-iesiems - Sveikatingumo metams - Seime vykusioje konferencijoje paskelbta: visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje yra įmanoma. Tokius pareiškimus įkvėpė sėkmingas Suomijos pavyzdys.

Nevyriausybinių organizacijų inicijuota konferencija siekta keisti požiūrį į esamą sveikatos sistemą, nes ji, visuomenininkų teigimu, virto vien ligų gydymo sistema.

Nacionalinės sveikatos tarybos duomenimis, apie 80 proc. visų lėšų, skiriamų sveikatai, tenka nesveiko gyvenimo būdo sukeltoms ligoms gydyti. Vaistams kompensuoti iš valstybės biudžeto šiemet numatoma išleisti maždaug 650 mln. litų. Pasak nevyriausybinių organizacijų atstovų, didžioji jų dalis skirta toms ligoms, kurių įmanoma išvengti, o susirgus išsigydyti natūraliomis priemonėmis, įveikti.

Lietuviams pavyzdys galėtų būti Suomija. Šios šalies sveikatingumo programos autorius prof. Peka Puska pasakojo apie Karelijos projektą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Penkerius metus trukęs regioninis projektas pranoko lūkesčius, todėl buvo išplėtotas visoje šalyje. Suomija tapo pavyzdžiu, kaip sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

1960 metais Suomijoje buvo fiksuojamas didžiausias pasaulyje mirtingumas nuo širdies vainikinių kraujagyslių ligų. Šiandien šalyje darbingo amžiaus žmonių mirtingumas nuo kraujotakos ligų yra sumažėjęs 80 procentų. Taigi dabar Suomija - viena sveikiausių pasaulio valstybių.

Kaip jai pavyko to pasiekti? "Iš pradžių buvome tik šeši išprotėję entuziastai - gydytojai radikalai, norėję teigiamų rezultatų. Teko įveikti labai daug trukdžių ir pasipriešinimo. Nors ir nelengvai, savo pasiekėme. Tai galite padaryti ir jūs", - sakė P.Puska.

Sveikatingumo metų iniciatoriaus Juozo Dapšausko teigimu, Suomijos patirtis parodė, kad daugumos visuomenės sveika gyvensena yra įmanoma, nebent politikai ir sveikatos sistemos dalyviai piktybiškai nenorėtų permainų. Pasak visuomenininko, iš pradžių Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) pasižymėjo platesniu požiūriu į sveikatą, rūpinosi ne vien savo interesų gynimu. "Dabar LGS tapo tik profesine sąjunga, išsiskiriančia ypatingu ryšiu su farmacijos pramone. Manau, faktas, kad LGS prezidentas Liutauras Labanauskas yra ir Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentas, pasako viską", - kalbėjo J.Dapšauskas.

Visuomenininko žodžiais, Lietuvoje reikia ne popierinių sveikatos programų, o praktinių veiksmų, kurie ir lėmė Suomijos sėkmę. "Darysiu viską, kad Seime nebūtų priimta jau kelerius metus rengiama 2011-2020 metų Lietuvos sveikatos programa, kuri yra tokia pat, kaip ir nepasisekusi 1998-2010 metų programa. Ji nesumažino sergamumo tomis ligomis, kurios valstybės biudžetui kasmet kainuoja šimtus milijonų litų. Sveikatingumo metai - tinkama proga priimti praktinę Lietuvos sveikatos gelbėjimo programą. Ji gali būti tikrai sėkminga, ir tai įrodė kaimynų suomių bei kitų šalių patirtis", - sakė J.Dapšauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"