TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuva „tyliojo žudiko“ šešėlyje

2013 06 08 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Virusiniai hepatitai – pasaulinė problema. Tai, ką apie juos žinome, diagnozuotų ligų skaičius – tik ledkalnio viršūnė, nes užsikrėtęs žmogus gali ilgai nejausti jokių ligos požymių. Net 50 proc. sergančiųjų hepatitu nepasireiškia gelta, todėl jie neretai ir nesigydo, lieka viruso nešiotojais ir platintojais.

Neprilygstamo atsparumo virusas

Hepatito B virusas atsparumu ir virulentiškumu pranoksta net žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV). Užsikrėsti ŽIV reikia 0,1 ml infekuoto kraujo, o hepatitu B galima užsikrėsti nuo 0,00004 ml.

Hepatito C virusas buvo atrastas tik apie 1990 metus. Manoma, kad pasaulyje juo užsikrėtę apie 180 mln žmonių, tai beveik penkiskart daugiau negu ŽIV. Kiek užsikrėtę Lietuvoje, tikslių duomenų nėra, nustatyta apie 3 tūkst. nešiotojų, tačiau manoma, jog gali būti 2-3 proc. gyventojų. Specialistams nerimą kelią tai, kad dauguma užsikrėtusiųjų net nežino, jog yra hepatito viruso nešiotojai, nes nejaučia jokių akivaizdžių simptomų. Hepatitas C dar vadinamas „tyliuoju žudiku“ arba „hepatitu po kraujo perpylimo“. Nuo užsikrėtimo iki kepenų cirozės arba jos komplikacijų gali praeiti 20–30 metų. Alkoholio vartojimas šį laikotarpį dešimtmečiu sutrumpina. Šis hepatitas – pagrindinė kepenų persodinimo priežastis. Transplantacija išgelbsti ligonio gyvybę, tačiau viruso nesunaikina.

Medikai skaičiuoja, jog Lietuvoje gali būti iki 100 tūkst. žmonių, kurie net nežino, kad yra užsikrėtę kuriuo nors hepatito virusu. Buitinių kontaktų metu tokie asmenys lengvai užkrečia ir savo artimuosius. Liga nevaldomai plinta. Hepatitas diagnozuojamas atsitiktinai, kai žmogus kreipiasi į medikus dėl kitų negalavimų.

Mitų teikiama ramybė - apgaulinga

Apie virusinių hepatitų pavojų ir apsaugos priemones visuomenė mažai žino, vis dar gajus mitas, kad hepatitas – tik asocialių žmonių, narkomanų liga. Tai tik dalis tiesos. Užsikrečiama virusu per kraują: perpylus infekuoto donoro kraują, vartojant intraveninius narkotikus, per nesaugius lytinius santykius, darant tatuiruotes, manikiūrą, pedikiūrą ir kt. Infekuota motina gali perduoti virusą kūdikiui, didesnę tikimybę užsikrėsti turi inkstų, kraujo ligomis sergantys asmenys, nes jiems reikia kraujo perpylimų, medikai, ypač chirurgai, slaugytojos, klinikiniai laborantai, taip pat vaikai, kurie kai kada pasinaudoja suaugusiųjų higienos priemonėmis (dantų šepetėliais, skutimosi reikmenimis).

Gegužės mėnesį Lietuvoje vyko nemažai renginių, kurių tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į hepatito pavojų: Lietuva pagal 2012 metų Europos hepatito indeksą dėl gausių prevencijos, diagnostikos ir gydymo trūkumų yra paskutinėje vietoje. Taigi mitų, jog hepatitu užsikrečia tik narkomanai ir asocialūs asmenys, teikiama ramybė – apgaulinga. Padėtį būtina taisyti. Tai teigiama Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijos LIDPA kartu su Pasauliniu hepatito aljansu (WHA) surengtoje akcijoje „Nieko blogo nematau, nieko blogo negirdžiu, nieko blogo nesakau“, kurios ambasadorė - LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, apie tai diskutavo Vilniaus rotušėje susirinkę mokslininkai, gydytojai, ekspertai, pacientų atstovai. Šios diskusijos pradžioje taip pat dalyvavo D.Mikutienė, susirinkusiesiems buvo pristatyta sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio nuomonė: „Būtina efektyvesnė hepatito diagnostika, geresnis gydymo prieinamumas ir visuotinis registras, kuris padėtų sužinoti tikslų sergančiųjų lėtiniu hepatitu skaičių mūsų šalyje. Reikalinga ir nacionalinė kovos su hepatitu programa. Tikiu, kad sutelkę jėgas ją sukursime ir įgyvendinsime. Šiai problemai būtinas rimtas dėmesys.“

Diskusijos pradžioje buvo pristatyti gegužės 23 dieną Vilniuje, PC „Akropolis“, ir gegužės 24 dieną Kaune, PC „Mega“, asociacijos LIDPA kartu su Lietuvos infektologų ir gastroenterologų draugijomis vykdytų nemokamų hepatito C patikrų rezultatai. Iš patikrintų 256 pacientaų liga diagnozuota 5 asmenims, kurie apie tai nebuvo net susimąstę. „Buvo labai skaudu matyti šių jaunų ir energingų žmonių bei jų artimųjų reakciją, - sakė LIDPA valdybos pirmininkas Artūras Povilaitis. – Tie žmonės nejuto jokių simptomų, todėl žinia apie ligą jiems sukėlė šoką.“

Ar taupyti – ekonomiška?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva priklauso vidutinio infekuotumo hepatitu C valstybių grupei, tačiau tikslus šios ligos paplitimas nežinomas, nėra registrų, reprezentatyvių tyrimų, kurie atspindėtų tikrą padėtį. Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vadovas prof. Arvydas Ambrozaitis teigė, jog viena didžiausių problemų yra ta, jog infekcinių ligų profilaktikai neskiriama nei pakankamai dėmesio, nei lėšų, o pakartotinis specialistų kreipimasis į valdžią nesulaukia politikų dėmesio. Dėl tų pačių dalykų susirūpinimą reiškė ir Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas. „Iki šiol neapsispręsta ligoniams kompensuoti labai efektyvių vaistų. O juk tai – vienas pagrindinių dalykų, - teigė profesorius. – Noriu priminti, jog infekcinės ligos gydymas kainuoja nuo 5 iki 12 kartų brangiau nei jos profilaktika. O šiuo atveju svarbiausia - užkertamas kelias toliau jai plisti. Modernius medikamentus nuo hepatito įtraukę į klinikinę praktiką, galėtume pasiekti daug geresnių rezultatų.“ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovo prof. Jono Valantino nuomone, Lietuvoje šiais klausimais esama nemažai painiavos. „Kodėl vaistai nuo hepatito C kompensuojami 100 proc., o nuo hepatito B – 80 procentų? Ar žinote, jog nuo šių metų kovo 1 dienos ligoniui tenka primokėti daugiau kaip po 600 litų kas mėnesį? Ar galime kalbėti apie kokybišką gydymą žinodami, kokia situacija Lietuvoje? Dėmesys turi būti koncentruojamas į rizikos grupes: vartojančiuosius narkotikus ir kraujo bei organų donorus. Mokami kraujo donorai duoda kraują viename centre, o po keleto dienų – kitame, kad susirinktų pinigėlių... Kol nepasieksime, kad visi kraujo centrai pateiktų tikslius ir sąžiningus duomenis apie donorus ir neturėsime bendros kokybiškos donorų kraujo patikros sistemos, tol problemų su hepatitu neišvengsime.“ Šiuo metu kraujo centrai patys sprendžia, kokio jautrumo metodiką naudoti tiriant donorų kraują, o pacientui, kuriam buvo perpilta užkrėsto kraujo, beveik neįmanoma įrodyti, jog būtent tai yra jo ligos priežastis.

Sprendimams palankus metas

Diskusijos svečias – Europos kepenų ligų pacientų asociacijos ELPA vykdomasis direktorius dr. Stanimiras Hasurdjievas pristatydamas Europos hepatito indeksą teigė, kad hepatito diagnostika ir gydymas nėra paprasti visoje Europoje. Tai lemia keletas priežasčių: labai didelis infekcijos paplitimas, menkas ligų nustatymo lygis dėl rizikos grupių kontrolės sistemų bei diagnostikos programų stygiaus. Net geriausiai pagal Europos hepatito indeksą įvertintoje Prancūzijoje yra neišspręstų problemų. Viena svarbiausių – visuomenės sąmoningumo ir atsakomybės trūkumas. „Remiantis gerąja kitų šalių patirtimi būtina į šią problemą atkreipti valstybių vadovų, politikų dėmesį, pasiekti, kad būtų kuriama nacionalinė kovos su hepatitu strategija, kuri didintų visuomenės sąmoningumą, diagnostikos ir gydymo prieinamumą. Būtinas visų – pacientų, medikų, nevyriausybinių organizacijų, politikų - bendradarbiavimas, - sakė dr. S.Hasurdjievas. – Tai, kad Lietuva pagal Europos hepatito indeksą atsidūrė paskutinėje vietoje, nereiškia, jog šioje srityje nieko gero nenuveikta. Vertinga, kad nuo 1998 metų nuo hepatito B skiepijami naujagimiai ir pakartotinai – 12 metų paaugliai. Tai gali būti pavyzdys net Didžiajai Britanijai. Geresnes pozicijas užėmė tokios šalys kaip Slovėnija, Bulgarija jau vien dėl to, kad jose anksčiau pradėta kurti hepatito kontrolės strategija. Pagirtinos ir kitos šalys, tokios kaip Rumunija, Graikija, kurios informavo apie pasirengimą pradėti šį darbą. Indeksas – instrumentas, galintis padėti išsiaiškinti sėkmes ir silpnybes, perspėti apie grėsmes ir pasinaudoti geriausia kitų šalių patirtimi. Lietuva - nedidelė šalis, turinti aukščiausio lygio profesionalių hepatito ekspertų, aktyvių pacientų atstovų, o politikai, kaip girdėjome, taip pat supranta šią problemą ir žada stengtis, kad ji būtų sprendžiama. Hepatito strategija turėtų būti pagrįsta mokslo tyrimais, profesionaliomis prognozėmis. Būtina siekti konkrečių ir patikrinamų rezultatų.“

Dr. S.Hasurdjievo nuomone, dabar mūsų šalyje labai palankus metas: į hepatito problemas atkreiptas visuomenės dėmesys, o Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu galima pasinaudoti kuriant finansiškai pagrįstas šios ligos prevencijos, diagnostikos ir gydymo programas.

Investicijos, kurios pasiteisina

„Hepatito indeksas – puikus instrumentas, tačiau jeigu kiekvienas savo srityje juo profesionaliai nepasinaudosime, tai jis liks tik dar vienu projektu,- griežtą nuomonę išreiškė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius doc. dr. Saulius Čaplinskas. – Niekam ne paslaptis, kad C hepatito virusu užsikrečia 76 proc. narkotikus vartojančių 2 metus ir 92 proc. vartojančių 5 metus asmenų. Taigi jei nesustabdysime narkomanijos plitimo, hepatito C irgi nesustabdysime. Kitas dalykas – kraujo donorai. Tarp jų 2012 metais išaugo užsikrėtusiųjų hepatitu B, C, ŽIV skaičiai. Kaip galime tikėtis politinių sprendimų, modernių gydymo algoritmų, jeigu neturime nėščiųjų skriningo, reprezentatyvių tyrimų apie hepatitų paplitimą populiacijoje, negalime pateikti moksliniais tyrimais pagrįstų poreikių? Dabar - dėl hepatito B ir C registro. Turime užkrečiamųjų ligų informacijos sistemą, kurioje įdiegtos ŽIV, gripo posistemės. Manau, jog sukurti hepatitų posistemę jau veikiančioje sistemoje kainuotų daug pigiau, negu kurti naują. Tai, beje, atitiktų ir PSO rekomendacijas.“

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos vadovo Leono Kalėtino nuomone, apie hepatitų kontrolės programą reikia galvoti ne kaip apie išlaidas, o kaip apie valstybei ir visuomenei prasmingas investicijas. „Sveiki ir darbingi žmonės sukurs pridėtinę vertę, duosiančią naudos visai šaliai, - sakė gydytojas ir prisiminė prieš porą dešimtmečių priimtą sprendimą nupirkti modernią hepatito diagnostikos įrangą, kuri kainavo penktadalį tuometinio SAM biudžeto: - Tuo metu, atsiradus naujų testų, sustabdėme didžiulį šios ligos protrūkį, nustatėme apie 600 hepatito C virusu užkrėstų kraujo donorų Vilniaus miesto kraujo perpylimo stotyje. Jei šalis neturtinga, ji negali vienu metu apsiimti spręsti visų problemų. Reikia priimti sunkiausius ir didžiausią efektą teikiančius iššūkius. Turime įrankį - Europos hepatito indeksą, tai pateikime pagrįstus argumentus politikams, ir jie priims tinkamus sprendimus.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"