TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuviai jautriausi pelynams ir lazdynams

2011 06 14 0:00
Prof. R.Dubakienę džiugina, kad nuo šiol turėsime patikimų duomenų apie alergijos maistui paplitimą.
Alinos Ožič nuotrauka

Lig šiol tik daug šnekėjome apie alergiją, bet tikrojo jos masto nežinojome. Atlikus mokslinius tyrimus paaiškėjo, kad mūsų situacija panaši į kitų Europos šalių.

Vilniaus universiteto profesorė, akademikė Rūta Dubakienė komentavo bendraeuropinio tyrimo, skirto maisto alergijai, rezultatus. LŽ pašnekovė vadovavo lietuviškajai jo daliai.

Kūdikiai mažiau alergiški

Pirmiausia mokslininkus domino naujagimių alergiškumas. Kiekviena iš 16 tyrime dalyvavusių šalių privalėjo pateikti 1500 naujagimių duomenis. Lietuvoje buvo tiriami vaikučiai, gimę Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.

Praėjus metams, maždaug 98-iems jų buvo nustatyta alergija maistui. "Tai nėra daug. Įspūdis, kad alergija maistui labai paplitusi, susidaro todėl, kad reikiamų žinių neturinčios mamos neskiria jos nuo atopinio dermatito, kuris pasitaiko praktiškai kas antram trečiam mažyliui", - komentavo R.Dubakienė.

Mokslininkus domino ir alergijos maistui paplitimas tirtų mažylių šeimose. Kitose valstybėse ji iš tiesų dažna. Pavyzdžiui, Anglijoje ši bėda nustatyta apie 60-80 proc. tirtų vaikų šeimos narių. Lietuvos šeimose alergija maistui dar nėra labai paplitusi - ji būdinga iki 5-10 proc. šeimos narių. "Bet mes labai greitai riedame Europos traukiniu ir alergijos pas mus vis daugėja", - tvirtino mokslininkė.

Tirti mažyliai dabar jau paaugę, jiems 5-6 metai, tačiau vaikai bus stebimi ir toliau, vertinant, kaip iš maisto alergijos vystosi bronchinė astma bei kitos ligos.

Kryžminės reakcijos

Buvo nustatinėjamas ir suaugusiųjų, sergančių šienlige, jautrumas maisto produktams. Sergantiems šienlige žmonėms būdingos kryžminės reakcijos: alergiškas žiedadulkėms žmogus būna įsijautrinęs ir tam tikriems maisto produktams.

Paaiškėjo, kad lietuvių jautrumas pelyno žiedadulkėms yra didžiausias iš visų tirtų 16 Europos šalių. Pelynas sudaro kryžminę reakciją su graižažiedžiais - ramunėlėmis, gerberomis, medetkomis, saulėgrąžomis ir kt. Jautriems pelynui žmonėms užteks pažiaumoti kiek saulėgrąžų ir gali ištinti burna, pasirodyti dilgėlinis bėrimas, atsirasti staigus viduriavimas.

"Turėjau pacientą, kuris išgėręs ramunėlių arbatos atsidūrė reanimacijoje", - prisiminė alergologė. Pelynui alergiškam žmogui sveikata gali sutrikti ir pasitepus kremu su medetkomis ar ramunėlėmis. "Buvo pacienčių, kurios skundėsi, kad po to iš karto ištino veidas, akys. Pasirodo, tai lėmė jautrumas pelyno žiedadulkėms ir įvykusi kryžminė reakcija", - sakė R.Dubakienė.

Anot jos, tarp europiečių pirmaujame ir pagal jautrumą lazdyno žiedadulkėms. Joms alergiškiems žmonėms kils problemų ir dėl lazdyno riešutų. Alerginę reakciją gali sukelti net ir tų riešutų pėdsakai šokolade - apie juos įspėjama ant šokolado popierėlio. Beje, pats šokoladas - skirtingai nei daugelis įsivaizduoja - alergijų nesukelia.

"Didėja mūsų gyventojų organizmo jautrumas žemės riešutams ir sezamui. Lietuviai alergiški ir bananams, kiviams, net persikams ar melionams. Šiuo požiūriu esame tikri europiečiai. Anksčiau tai buvo mums neįprasti produktai, bet ėmus juos dažniau vartoti atsiranda ir alergija", - komentavo R.Dubakienė.

Mokslininkė priminė ir alergiškiems beržo žiedadulkėms asmenims gręsiančią kryžminę reakciją su morkomis, obuoliais, kiviais, persikais, abrikosais, bulvėmis. Pavyzdžiui, skutant žalias bulves gali pradėti niežėti ranką - tai irgi kryžminės reakcijos su beržo žiedadulkėmis pasekmė. Minimalius alerginius simptomus gali sukelti ir morka - jei suvalgius ją pradeda graužti burną, nė nepagalvoji apie tokią priežastį.

Turėsime atspirties tašką

Trečioji tyrimo dalis - epidemiologinė - turėjo išaiškinti maisto alergijos simptomų paplitimą. Tam buvo atsitiktinai atrinkta 4 tūkst. suaugusiųjų ir tiek pat 7-10 metų vaikų. Tačiau išsiaiškinti suaugusiųjų organizmo jautrumo maistui paplitimo nepavyko. Iš 4 tūkst. pakviestų atsakyti į tyrimo klausimus asmenų tai padarė tik tūkstantis. Todėl pasakyti, koks maisto alergijos paplitimas tarp suaugusiųjų, negalima. Tačiau vaikų duomenis nuo šiol turėsime - į klausimus dėl alergijos atsakė 3100 iš 4 tūkstančių. Vėliau 500 vaikų buvo pakviesti tirtis detaliau, atėjo 300. Atlikti jų genetiniai tyrimai, padaryti odos mėginiai, tirti antikūnai, neutralizuojantys maisto alergenus. "Dabar jau galime pasakyti, kad tarp mokinių yra nemažai alergiškų vaikų - apie 15-20 procentų. Nors, palyginti su Europa, tai dar gana nedaug. Palyginti su ankstesne Lietuvos situacija negalime, nes alergijos paplitimo tyrimas buvo atliekamas pirmą kartą. Lig šiol būta tik šnekų, dabar turėsime objektyvius mokslinius duomenis", - rezultatus komentavo R.Dubakienė.

Jos teigimu, alergijos atvejų ateityje turėtų daugėti. Tai vyks labai sparčiai. Jei tikėsime prognozėmis, 2015 metais alergiškas bus net kas antras europietis. Priežastys, lemiančios šiuos procesus, iki galo neaiškios. Tačiau manoma, kad tam turi įtakos ir genai, ir aplinka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"