TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuviai nesiveržia gydytis svetur

2014 08 07 14:01
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuviai mieliau gydosi savo šalyje ir nesiveržia dėl planinių gydymo paslaugų ar sudėtingų operacijų pas užsienio medicinos specialistus,nors jau devynis mėnesius tai galima daryti laisviau, į mūsų šalies teisę perkėlus Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatos. 

Iki šiol už Lietuvos ribų gydėsi 27 žmonės, kurie grįžę kreipėsi į teritorines ligonių kasas ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas.

Taigi šios naujovės leidžia mūsų kraštiečiams laisviau gydytis ir gauti planines paslaugas ES ir Europos Ekonominės erdvės šalyse. Taip pat daugėja žmonių, kurie aktyviai domisi gydymo paslaugomis svetur, bet dar nespėjusių jomis pasinaudoti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Vaidos Momkuvienės teigimu, devynių mėnesių duomenimis, dažniausiai mūsų kraštiečiai kreipėsi į Vokietijos (pateikti 7 prašymai kompensuoti gydymo išlaidas) ir kaimyninių šalių Latvijos (6 prašymai), Estijos ir Lenkijos medikus (po 5 prašymus).

„Taip pat mūsų kraštiečiai keliavo gydytis pas Vengrijos, Čekijos, Slovakijos bei Prancūzijos medikus – pateikta po 1 prašymą kompensuoti šiose šalyse patirtas išlaidas. Iš viso jiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuota apie 29 tūkst. litų, kai tuo tarpu svetur suteiktos paslaugos šiems žmonėms bendrai atsiėjo beveik 184 tūkst. litų. Tai reiškia, kad likusią pinigų sumą už suteiktas gydymo paslaugas mūsų pacientai sumokėjo patys“, - pasakojo V. Momkuvienė.

Anot jos, lietuviai į minėtų šalių medikus kreipėsi dėl specialių operacijų ir tyrimų, medikų specialistų konsultacijų, medicininės reabilitacijos arba buvo įsigiję vaistų, kuriuos vėliau paprašė kompensuoti.

„Kaip ir prognozuota, didžiausias išlaidas patyrė tie mūsų kraštiečiai, kurie gydėsi senosiose ES narėse šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, nes didžiąją dalį sveikatos priežiūros išlaidų jie dengė savo lėšomis. Jose sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 10 kartų. Didžiausias pacientų judėjimas, bent jau kol kas, vyksta tarp kaimyninių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, kur kainos panašios arba kai kuriais atvejais mažesnės nei Lietuvoje“, - tvirtino V. Momkuvienė.

VLK duomenimis, didžiausia gydymo išlaidų dalis – beveik 5 tūkst. litų – buvo kompensuota pacientui, kuriam Vokietijoje buvo atlikta operacija, o likusią išlaidų dalį – virš 30 tūkst. litų – jis dengė savo lėšomis.

Taigi, V. Momkuvienės teigimu, ne kiekvienam žmogui tokios paslaugos finansiškai prieinamos. Juolab, kad kompensuojama tik pilna lietuviška paslaugos kaina, o faktines išlaidas, kurios bus didesnės nei lietuviška kaina, pacientas turės padengti savo lėšomis. Yra nemažai ir tokių atvejų, kai mūsų šalyje teikiamos paslaugos kainuoja brangiau nei svetur.

Akivaizdu ir tai, kad dauguma lietuvių prioritetą teikia Lietuvos aukšto lygio medikams profesionalams, nuolat tobulėjančiai medicinai ir pasitiki čia teikiamų paslaugų kokybe. Tikėtina ir tai, kad galbūt daugiau mūsų kraštiečių susigundytų galimybe gydytis svetur, jei gydymo kainų skirtumai būtų mažesni.

***

Svarbu žinoti:

- Ar už gydymąsi svetur bus kompensuojama pilna kaina? Ne. Žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad už gydymąsi svetur jiems nebus pilnai kompensuojama. Apmokama analogiškos paslaugos, kuri būtų suteikta Lietuvoje, kaina (neviršijant faktinės paslaugos kainos), o tais atvejais, kai faktinės išlaidos yra didesnės, skirtumą pacientas turi dengti savo lėšomis. Svarbu žinoti, kad jie patys turės padengti ir kitas išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, vertinimo ir kt.)

- Ar gydymosi svetur paslaugų kainos kompensuojamos iš anksto? Ne. Svarbu žinoti, kad gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalės sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau kreipsis į TLK dėl išlaidų kompensacijos bei atgauti dalį išleistus pinigus.

- Ar bus kompensuojamos visos svetur gautos sveikatos priežiūros paslaugos? Ne, apmokėtos bus tik tos paslaugos, kurios yra teikiamos Lietuvoje.

- Ar reikia gydytojo siuntimo vykstant gydytis svetur? Taip. Gydytojo siuntimas yra privalomas, norint atgauti pinigus, kuriuos žmogus sumokėjo už paslaugą užsienyje.

- Ar gydytojo siuntimą būtina išsiversti? Neprivaloma, bet rekomenduojama. Vežtis reikėtų tokius dokumentus, kokių reikalauja sveikatos priežiūros paslaugos teikėjas, o juos rekomenduojame išsiversti į tos šalies, į kurią vykstama, kalbą. Tik žmogus turi įvertinti, kad, nuvykus svetur ir, prireikus, svečioje šalyje vertimo paslaugų, jos gali kainuoti gerokai brangiau nei pas mus. Be to, vertimas užsienyje gali užtrukti ilgokai, pavyzdžiui, kelias dienas, tad tokiu atveju tektų pasirūpinti nakvyne, maistu (tai būtų papildomos išlaidos). Be to, siuntimas galioja 30 dienų.

- Ar bus kompensuojamos privačių gydymo įstaigų suteiktos paslaugos? Taip, jei gydymo įstaiga turi licenciją teikti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias parvykus į Lietuvą būtų galima gauti kompensaciją. Taigi svarbu tuo įsitikinti.

- Kokios paslaugos nekompensuojamos? Nekompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, prevencinių programų paslaugos, organų transplantacijos, skiepijimo ir profilaktinių (pavyzdžiui, sveikatos patikrinimai) paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"