TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuviai stresą malšina šaukdami ant artimųjų

2014 03 14 12:47
thebathmag.co.uk nuotrauka

Devyni iš dešimties gyventojų pastaraisiais metais kentė neigiamus streso simptomus. Tokius duomenis atskleidė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog vietoj efektyvios kovos su stresu, gyventojai emocijas išlieja bardamiesi ar šaukdami ant artimųjų, įninka į alkoholį. Gydytojai įspėja apie streso žalą ir kviečia savarankiškai pasitikrinti streso lygį, atliekant paprastą testą.

Lietuvos neurologų asociacijos prezidento, VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovo, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktoriaus prof. Valmanto Budrio teigimu, stresą patiria kiekvienas žmogus. „Mes kiekvienas patiriame stresą, tačiau vieni gerą, motyvuojanti efektyviau dirbti, kiti – keliantį nervinę įtampą ar net rimtą grėsmę sveikatai. Stresas paprastai kyla, kai nebesugebame kontroliuoti situacijos. Stresą gali sukelti tokios situacijos kaip šeimą užklupusios ligos, darbo praradimas, santykių griuvimas, finansinės problemos ir pan. Stresas turi savybę kauptis – kitas stresas nelauks eilėje, kol pasibaigs pirmasis. Kai jaučiamas per didelis ir per ilgai užsitęsęs stresas, jis tampa labai pavojingas“, – teigia prof. V.Budrys.

Gyventojai stresą bando išrėkti

Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, jog 9 iš 10 gyventojų Lietuvoje pastaraisiais metais jautė neigiamus streso simptomus. Daugiausiai su stresu apklaustieji siejo suprastėjusią nuotaiką ir jos svyravimus (85 proc.), padidėjusį nervingumą ir irzlumą (74 proc.), kas trečias gyventojas įvardijo nusilpusį imunitetą. Apklausos rezultatuose pastebima tendencija, kad didžiuosiuose miestuose streso lygis gerokai didesnis nei mažesniuose miesteliuose ar kaimuose – tik 8 proc. Vilniaus gyventojų pastaraisiais metais nejuto streso simptomų, kai rajonų centruose ir kitose nedidelėse gyvenvietėse jokių streso simptomų nejautė atitinkamai 18 ir 23 proc. apklaustųjų.

Apklausa taip pat buvo siekta išsiaiškinti, kokiais būdais gyventojai kovoja su stresu. Net 8 iš 10 gyventojų teigė, jog jų artimieji bando stresą įveikti bardamiesi, šaukdami ir pan. ant artimųjų, taip pat nemaža dalis gyventojų stengiasi daugiau dėmesio skirti pomėgiams (35 proc.). Net penktadalis gyventojų stresą malšina alkoholiu – tokia tendencija ryškesnė mažuose miestuose bei kaimuose. Mažose gyvenvietėse alkoholiu problemas sprendžia kone pusė, tuo tarpu sostinėje – 1 iš 10 apklaustųjų artimųjų. Tokie efektyvūs kovos su stresu būdai kaip sportas, magnio preparatų vartojimas, meditacija – lieka nuošalyje. Iš rezultatyvių sprendimų išsiskyrė tik dėmesio mėgstamai veiklai skyrimas. Tiesa, tai labiau būdinga didmiesčio gyventojams.

Stresas skatina sergamumą ir mirtingumą

Europos psichoterapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas doc. Eugenijus Laurinaitis streso mastą Lietuvoje ragina vertinti rimtai. „Laiku nesuvaldytas ir nuolatiniu tampantis stresas sukelia rimtas ligas. Nusilpsta ne tik psichika, bet ir imunitetas, biocheminiai organizmo procesai, todėl išauga tikimybė susirgti širdies, skrandžio ir kitomis ligomis. Atsiranda sunkumų bendraujant, su stresu nesusitvarkantis žmogus yra linkęs atsiskirti, įnikti į svaigalus“, – teigia doc. E.Laurinaitis. Jis atkreipia dėmesį, jog stresas turi itin didelės įtakos sergamumo įvairiomis ligomis, net mirtingumo statistikai.

Doc. E.Laurinaitis patiriantiems stresą pataria ryžtingai imtis problemų sprendimo. „Įtampos nualinti žmonės dažnai vengia problemomis dalintis su artimaisiais, tačiau būtent bendravimas gali padėti rasti išeitį. Lietuvos gyventojų pamėgtas būdas su stresu kovoti vartojant alkoholį nėra veiksmingas, atvirkščiai, problemas gilina dar labiau“, – atkreipia dėmesį doc. E.Laurinaitis. Specialistai pataria mažinti svaigalų vartojimą ir pereiti prie sveikesnės mitybos. Nervų sistemai itin reikalingas magnis. Matant, kad savarankiškai streso įveikti nepavyksta, reikėtų kreiptis pagalbos į gydytoją.

Gyventojai turės galimybę išsimatuoti streso lygį

Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas prof. Valmantas Budrys pirmąkart pristato Lietuvos gyventojų streso lygio matavimui skirtą stresą. Streso testą sukūrė Vengrijos streso valdymo ekspertai, asociacija įvertinto ir patvirtino testo tinkamumą Lietuvos gyventojams. „Užsienio šalyse streso problema keliama valstybiniu lygmeniu – įgyvendinamos įvairios programos, gyventojai šviečiami, kaip efektyviai kovoti su stresu. Streso lygis šiuolaikinėje visuomenėje pasiekė tokį piką, kad be žalos gyventojų sveikatai, visuomenėje juntamos neigiamos socialinės ir ekonominės pasekmės“, – teigia prof. V.Budrys.

Streso testas suteiks galimybę gyventojams paprastu būdu nusistatyti streso lygį bei gauti rekomendacijas, kokiais būdais jiems vertėtų kovoti su stresu. Streso testą sudaro 20 teiginių, pritarimą jiems reikia įvertinti penkiabalėje sistemoje. Testas pirmadienį bus paskelbtas viename Lietuvos naujienų portalų.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“. 2014 m. kovo 5-11 d. atliekant tyrimą buvo apklausta 1013 respondentų iš visos Lietuvos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"