TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuvis JAV kūrė naują biomedicinos šaką

2014 01 04 6:00
P.Džėja (trečias iš kairės) su bendradarbiais iš Mėjo klinikų. Asmeninio albumo nuotraukos

Piemenuką iš Iškonių (Biržų r.) kaimo gyvenimo kelias nuvedė į Vilnių, paskui – į Kauną, o galiausiai – į Minesotos universitetą bei garsiąsias Mėjo klinikas (JAV), vieną geriausių gydymo ir medicinos mokslo tyrimo centrų pasaulyje. Biochemikas, asocijuotasis profesorius dr. Petras Džėja yra vienintelis lietuvis šiose klinikose.

Mėjo klinikose įsitvirtinęs ir vadovaujamas pareigas einantis mokslininkas vakar Vilniuje vykusioje konferencijoje "Vita Scientia" skaitė pranešimą „Metabolomika: nuo kamieninių ląstelių iki širdies regeneravimo".

Kaip aiškino LŽ pašnekovas, metabolomika – tai nauja mokslo šaka, tirianti ląstelių, audinių ir organizmo metabolitų pokyčius. Metabolitai atspindi, kas vyksta ląstelėse ir organizme tam tikru momentu, o tai svarbu diagnozuojant ligas ir išsiaiškinant jų mechanizmus.

"Metaboliniai signalai reguliuoja ląstelės branduolyje vykstančius procesus, kurie lemia ląstelės dalijimąsi ir tai, kuria kryptimi diferencijuos kamieninės ląstelės, – į širdies, kepenų ar smegenų ląsteles. Mes nustatėme bendrus šių genetinių metabolinių procesų principus", – pasakojo P.Džėja. Šios srities jo ir kolegų darbai buvo paskelbti prestižiniuose "Nature" ir "Cell" šeimos žurnaluose, taip pat kituose leidiniuose.

Konferencijoje mokslininkas pasakojo apie naujas, taip pat ir savo sukurtas bei ištobulintas metabolomines technologijas, kurios svarbios kuriant naujus diagnostikos ir gydymo metodus, tarp jų – skatinančius audinių atsinaujinimą ir regeneraciją. P.Džėjos teigimu, nauja metabolinė medicina vis labiau skinasi kelią ir gali tapti vyraujančia mokslo kryptimi.

Ieškoma kitų kelių

Kol kas kamieninių ląstelių bumas slūgsta. Nors dėta daug vilčių, kad naudojant šias ląsteles pavyks išgydyti labiausiai paplitusias, daug gyvybių nusinešančias ligas, atlikta nemažai tyrimų. Paaiškėjo, jog gamtą ne taip lengva pergudrauti.

Viena sričių, kur buvo atlikta daug eksperimentų, – miokardo infarkto gydymas kamieninių ląstelių injekcijomis. Tačiau gerų rezultatų čia kol kas nedaug. Embrioninės ar kiek diferencijuotos kamieninės ląstelės, suleistos į širdį, gerai neprigyja ir greitai žūsta, kyla rizika dėl vėžio atsiradimo ir imuninės reakcijos. Pasak P.Džėjos, perspektyvesnis yra audinių pluoštų auginimas ir jų implantacija, bet iki šio metodo praktinio taikymo dar toli.

"Mes kuriame kitokius planus. Domimės, kaip panaudojant metabolinius signalus perkelti širdį ar visą organizmą į mažai energijos vartojančią būseną ir taip apsaugoti organus, kol jie bus atvežti į gydymo įstaigą", – pasakojo P.Džėja.

Deja, suaugusio žmogaus širdis nelinkusi atsigauti po pažeidimo, nors vos pasaulį išvydusių gyvulėlių ir žmogaus širdis dar turi regeneracijos galimybę, bet per keletą savaičių ar mėnesių ją praranda. „Vadinasi, tam tikri mechanizmai vis dėlto egzistuoja, svarbu juos pažinti ir valdyti. Mes nustatėme, kas vyksta, kai širdis praranda regeneracijos galimybę. Taip atsirado hipotezė apie metabolinę-energinę ląstelės ciklo kontrolę, kurią dabar bandome patvirtinti", – pasakojo P.Džėja.

Nauji vožtuvai – biospausdintuvu

Pasak mokslininko, audinių inžinerija, atskirų organo dalių gamyba ir transplantacija yra perspektyvios sritys, tačiau viskas ne taip paprasta. Galima aplipdyti širdies formos karkasą ląstelėmis ir priversti, kad jos susitraukinėtų. Tai ir daroma. Bet iki funkcionuojančios širdies dar toli, nes tai pernelyg sudėtingas organas.

Arčiau tikslo yra biologinių širdies vožtuvų gamyba. Mėjo klinikos neseniai nusipirko vieną pirmųjų 3D biospausdintuvų, kurį galima naudoti širdies vožtuvams gaminti, ant karkaso tiksliai išdėstant kamienines ir kitas ląsteles.

Nors susiduriama su sunkumais ir nesėkmėmis, ląstelių technologijos sparčiai plėtojamos. Ypač tos, kur naudojamos suaugusio organizmo kamieninės ar pirmtakinės ląstelės.

"Tikėtina, kad naudojant pirmtakines ląsteles ir 3D biospausdintuvus bus galima regeneruoti akies tinklainę ir sugrąžinti regėjimą. Bandau šią idėją įpiršti dukrai, kuri yra oftalmologė, tinklainės specialistė", – teigė P.Džėja.

Naujų mokslo krypčių ir technologijų kūrėjas P.Džėja pabrėžė, kad mokslininkui reikia kantrybės ir geros vaizduotės.

Daug ką galima pagerinti

JAV dirbančio mokslininko teigimu, Lietuvoje taip pat yra nemažai gerų laboratorijų, kuriose atliekami gana aukšto lygio tyrimai. Tačiau reikėtų mažinti menkaverčius tyrimus, labiau lygiuotis į tarptautinį lygį, skatinti bendradarbiavimą ir bendrus projektus.

"Manyčiau, kad kiekvienas Lietuvos mokslo darbuotojas privalėtų gauti mokslų daktaro laipsnį ar bent porą metų stažuotis Europos ir Amerikos universitetuose. Be to, reikėtų mažiau niurzgėti ir siūlyti, kaip keisti esamą sistemą. Žinau, tai nėra lengva, bet per tam tikrą laiką ir pasistengus galima daug ką pagerinti. Man prireikė apie dešimt metų, kol įtikinau, jog Mėjo klinikose reikia plėtoti metabolomiką ir gauti Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) finansavimą", – pabrėžė P.Džėja.

Piemenukas iš Biržų

Keletą dešimtmečių JAV gyvenantis mokslininkas gimė ir užaugo Biržų rajono Iškonių kaime, prie Apaščios krantų. Beje, Džėja – labai sena baltų pavardė, paplitusi aplink Biržus ir Latvijos pusėje (latviškai "dzeja" – poezija, poema). Gyvenantieji Latvijoje turėdavo pavardę Dzeja, o įsikūrusieji Lietuvoje – Džėja.

P.Džėjos šeimoje buvo 8 vaikai – šeši broliai ir dvi seserys. Su jais vaikystėje Petras ganydavo karves, padėdavo tėvams ūkyje. Įdomu, kad prie Iškonių plytėjo didžiuliai laukai, vietinių vadinami Amerika. Kaimo žmonės sakydavo: "Ar galėsi paganyti karves Amerikoje?" ir panašiai. Taip jau susiklostė, kad P.Džėjos kelias vėliau nuvedė į tikrąją Ameriką, kur praėjusio šimtmečio pradžioje jau buvo iškeliavę du jo mamos dėdės.

Biržuose baigęs mokyklą, P.Džėja įstojo studijuoti biochemiją Vilniaus universitete, tais laikais tai buvo labai pažangi specialybė. Po studijų pradėjo dirbti tuometiniame Kauno medicinos institute su prof. Adolfu Toleikiu, netrukus apgynė mokslų daktaro disertaciją. Kartu su kolegomis atliko daug tyrimų, pradėjo spausdinti straipsnius tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose, o 1987 metais tyrėjai buvo apdovanoti Lietuvos valstybine mokslo premija.

Naujo mokslo pagrindai

Dar dirbdamas Kaune P.Džėja su kolegomis atrado naują energijos perdavimo širdies audinyje kelią – pradedant nuo mitochondrijų, pagrindinių ląstelės energijos transformatorių, baigiant šios energijos panaudojimo vietomis raumenyse. Kiek vėliau šia tema lietuvis pradėjo susirašinėti su Minesotos (JAV) universiteto profesoriumi Nelsonu Goldbergu, vienu žymiausių šios šalies biochemikų, kuris, naudodamas pažangiausią technologiją, priėjo prie tos pačios išvados kaip ir kauniečiai.

1991 metais N.Goldbergas pakvietė lietuvį padirbėti jo laboratorijoje. Garsiam JAV mokslininkui patiko P.Džėjos idėjos, tad jos buvo ir toliau plėtojamos. Taip buvo sukurti pagrindai metabolinių tinklų ir signalinių grandinių koncepcijomis paremtai sistemų bioenergetikai ir fosfometabolomikai.

Beje, savo tyrimuose mokslininkai pritaikė mechanizmą, dar 1806 metais atrastą Theodoro Grotthusso, gyvenusio Lietuvoje apie 30 kilometrų nuo P.Džėjos gimtinės. Lietuvis didžiuodamasis pasakojo N.Goldbergui apie šią, daugiau kaip dviejų šimtmečių senumo sąsają.

Tęsti tokio aukšto lygio tyrimus ir pritaikyti žinias Lietuvoje nebuvo galimybių, taigi P.Džėja su šeima liko JAV, tęsė savo darbus, pradėjo dėstyti studentams. Gana greita N.Goldbergo – žymaus mokslininko, kurį daugelis laikė kandidatu gauti Nobelio premiją, mokytojo ir rėmėjo netektis P.Džėjai buvo didelis praradimas.

Tačiau tyrėjas iš Lietuvos jau buvo pradėjęs bendradarbiauti su iš Serbijos kilusiu dr. Andre Terzicu, kuris Mėjo klinikose kūrė naują laboratoriją. Taip P.Džėja atsidūrė šiose klinikose, pradėjo dirbti vienoje širdies tyrimų programų. Lietuvio darbai buvo pripažinti ir nuo 2006 metų finansuojami JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH).

Kad geriau įsivaizduotume Mėjo klinikas, derėtų paminėti, kad jose dirba per 40 tūkst. darbuotojų, metinis šios institucijos biudžetas siekia apie 8 mlrd. dolerių. Klinikose susibūrę geriausi pasaulio gydytojai ir mokslininkai, atliekami pažangiausi medicinos ir biologijos tyrimai. Dirbti čia yra didelė garbė. P.Džėja Mėjo klinikose yra vienintelis lietuvis. Tiesa, anksčiau čia lankėsi ir stažavosi ne vienas gydytojas ar mokslininkas iš Lietuvos.

Įgyvendino savo idėjas

Ilgainiui P.Džėja užsitarnavo asocijuotojo profesoriaus vardą, tapo Mėjo klinikų Regeneracinės medicinos centro ir Metabolomikos komiteto nariu, taip pat Metabolomikos centro vieno padalinių vadovu. Jis yra dviejų NIH projektų vadovas ir pagrindinis tyrėjas, taip pat dėsto doktorantams, vadovauja jų ir rezidentų moksliniams projektams.

"Mano kelias nuo Iškonių kaimo iki Amerikos – natūralus progreso kelias. Buvau smalsus, norėjau daugiau išmokti ir sužinoti, turėjau idėjų ir siekiau jas įgyvendinti. Ėjau ten, kur mačiau naujų galimybių, kur dirbama pagal naujas technologijas ir sukurta gera mokslinė aplinka. Nesivaikiau karjeros, labiau norėjau spręsti aktualias mokslines problemas, užsiimti įdomiu darbu, kurti savo ir dalyvauti bendruose projektuose", – pasakojo trumpam į Lietuvą grįžęs mokslininkas.

Sulaiko šeima ir darbai

P.Džėja nėra labai retas svečias gimtinėje, lankosi kas keletą metų. Paprastai su Lietuva susisiekia per "Skype", lietuviškus interneto portalus, "Emigrant TV". Lietuviško maisto (varškės ir kefyro) net ir JAV patys pasigamina namie, o lietuviškos juodos duonos nusiperka rusų parduotuvėse Mineapolyje, kartais ir P.Džėja jos išsikepa.

Daugiau pabūti Lietuvoje Petras ir Janina Džėjos planuoja išėję į pensiją. Dabar Amerikoje laiko ne tik darbai, bet ir vaikai bei anūkai. Mokslininko dukra Aušra, kuri yra Niujorko valstijos Bafalo universiteto gydytoja oftalmologė ir asistentė profesorė, padovanojo P.Džėjai du anūkus – Arūną ir Dainių. Sūnus Karolis dirba interneto kompanijoje, kitas sūnus Justinas – IBM gamykloje, abu gyvena Ročesteryje. P.Džėjos žmona Janina, buvusi lietuvių kalbos mokytoja, dirba Ročesterio vidurinėje mokykloje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"