TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuviški grybai - ne vaistas, o maistas

2010 08 31 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuviškos miškų gėrybės ypač veiksmingomis sveikatai savybėmis nepasižymi, užtat Kinijoje ir Japonijoje augantys grybai nuo seno naudojami gydymui.

Gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės teigimu, bene svarbiausia grybų vertė - geras skonis. Cheminė jų sudėtis panaši į daržovių, tačiau yra bendro ir su gyvuliniu maistu. Grybuose esama 90-94 proc. vandens, 2-3 proc. baltymų, bet jie pasisavinami labai menkai, taip pat 2-4 proc. angliavandenių (glikogeno), daug ląstelienos, šiek tiek vitamino C, D, B grupės vitaminų, folio rūgšties, daug fosforo, kalio, seleno. Seleno junginių gausu baravykuose, o ši medžiaga pasižymi antioksidantiniu poveikiu. Be to, grybai turi labai mažai kalorijų, pavyzdžiui, 100 gramų baravykų - 29 kcal, pievagrybių - 20 kcal. Nereikėtų pamiršti, kad grybai sunkiai virškinami, jų nerekomenduojama vartoti sergant virškinimo organų, kepenų, inkstų ligomis, podagra. Tačiau, tarkime, grybų nuoviras puikiai stimuliuoja virškinimo sulčių išskyrimą ir tai daro geriau nei daržovių nuoviras, ne mažiau gerai kaip mėsos nuoviras.

Azijos dovanos.

Gydymas grybais vadinamas fungoterapija. Klasikinė jos kryptis tiria grybų poveikį žmogui ir aiškinasi, kaip grybų preparatais gydyti ligas, stiprinti organizmą. Kita fungoterapijos kryptis nukreipta į grybus haliucinogenus, jų poveikį psichikai.

Apskritai grybų taikymas medicinoje turi labai senas tradicijas, ypač Azijoje. Dėl savo išskirtinių savybių giriami šiitake, macutake, reiši, hou tou grybai. Tradicinės medicinos atstovai irgi domisi jų veikliųjų medžiagų poveikiu. Nemažai padaryta tiriant šiitake (liet. valgomasis dantenis) grybus. Nors jie kilę iš Kinijos, pasaulyje žinomi kaip japoniški, net vadinami amžinos jaunystės grybais. Šiitake tiriami dėl galimo priešvėžinio, cholesterolį ir kraujospūdį mažinančio poveikio. Šių grybų sudėtyje rasta imunostimulianto betagliukano lentinano. Mokslininkai domisi šios medžiagos poveikiu ir taikymu infekcinėms, vėžinėms ligoms gydyti. Beje, ir Lietuvoje galima įsigyti šiitake grybienos kaiščių, jie auginami įsėjus į medieną. Šios gėrybės dera ir kai kuriuose mūsų krašto medelynuose, vėliau parduodamos džiovintos. Teigiama, jog savo skoniu šiitake panašūs į riešutus ir česnakus, gurmanų vertinami kaip delikatesas.

Lietuvoje dažnesni grybai gluosninės kreivabudės turi kitos biologiškai aktyvios medžiagos - betagliukano pleurano, naudojamos vėžiui gydyti. Anot D.Pipiraitės, be imuninę sistemą stimuliuojančio efekto, aukštesnių rūšių grybuose esantys betagliukanai dalyvauja ir riebalų, angliavandenių apykaitoje, todėl tiriamas cholesterolį ir net svorį mažinantis jų poveikis. Dietų kūrėjai nesnaudžia - jau reklamuoja grybų pagrindu sukurtas liesėjimo programas.

Grybų įvairovė

Betagliukanai didina atsparumą alergijai. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos efektyviausios gluosninėse kreivabudėse, valgomuosiuose danteniuose, paprastosiose alksniabudėse, miškiniuose pievagrybiuose. Kauno medicinos universiteto Farmacinės chemijos ir farmakognozijos katedros docentės Zitos Barsteigienės teiravomės, ar Lietuvoje gaminami kokie nors medicininiai preparatai iš grybų. Jos žiniomis, to nedaroma. Anot farmacijos žinovės, valgomieji grybai negydo. "Nors gliukanų juose yra, norint pajusti poveikį, grybų reikėtų suvalgyti labai daug", - teigė Z.Barsteigienė. Vis dėlto kai kurių rūšių grybai seniai taikomi medicinoje, pavyzdžiui, iš pelėjūnų buvo gauti pirmieji antibiotikai - penicilinas. Iš skalsiagrybių, augančių ant javų, taip pat išgaunami vaistai. Sumalus kviečius kartu su šiais grybais net galima apsinuodyti. O, pavyzdžiui, musmirių ištrauka naudojama homeopatijoje. Kinų medicinoje plačiai taikomi kordicepsai, vertinami kaip imuninės sistemos stimuliatoriai. Jei kas negirdėjo, tai - parazitiniai grybai, išaugantys ant drugių vikšrų kūno. Teigiama, kad šių grybų preparatai didina organizmo atsparumą deguonies trūkumui, toksinėms sąlygoms, dideliam fiziniam krūviui. Kordicepsai - gamtinis antibiotikas, veikiantis patogenines bakterijas. Jie gali būti naudojami gydant nebūdingus uždegimus. Ir Lietuvoje mėgstama gerti arbatos grybo antpilą. Šis grybas atrodo kaip stora sluoksniuota gelsvai rudos spalvos plėvelė, atsirandanti saldžios arbatos paviršiuje, kai ji brandinama. Taip pat geriami kefyro ir ryžių grybų antpilai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"