TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuvių perversmas tiriant glaukomą

2014 10 25 6:00
KTU archyvo nuotrauka

Kauno technologijos universiteto (KTU) Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas prof. Arminas Ragauskas įsitikinęs, kad čia sukurta smegenų skysčio spaudimo matavimo technologija padarys pasaulinį perversmą diagnozuojant ir gydant akių šviesą pagrobiančią glaukomą.

Glaukoma yra viena dažniausių suaugusiųjų aklumo priežasčių. 2012-aisiais Europos Sąjungoje (ES) buvo užregistruota 1,6 mln. šios ligos atvejų. Prognozuojama, kad ja sergančių žmonių per artimiausią dešimtmetį padaugės 9 procentais.

Šiuo metu glaukoma nustatoma matuojant vidinį akies obuolio spaudimą, tačiau ši metodika nelabai tiksli. Nėra ir efektyvaus gydymo. Prof. A. Ragausko vadovaujama Sveikatos telematikos mokslo instituto tyrėjų komanda, bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikais, sukūrė neinvazinę glaukomos diagnostikos technologiją, leidžiančią matuoti ne tik akies obuolio vidinį spaudimą, bet ir smegenų skysčio spaudimą kaukolės viduje.

Pasak A. Ragausko, pritaikius naująją technologiją pasitvirtino jau keletą metų keltos hipotezės, kad glaukoma yra dviejų slėgių liga. Šio metodo naudojimas ne tik suteiks naujų galimybių anksti diagnozuoti glaukomą, nustatyti ją tiksliau, bet ir prisidės kuriant efektyvius gydymo metodus. Apie visa tai – LŽ pokalbis su prof. Arminu Ragausku.

– Kuo jūsų sukurta technologija skiriasi nuo to, ką turėjome iki šiol?

– Glaukoma, kaip neurodegeneracinė liga, galinti sukelti aklumą, iki šiol nustatoma matuojant vidinį akies obuolio slėgį. Atsižvelgiant į tai ji ir gydoma mažinant vidinį akies obuolio spaudimą. Tačiau dabar turimos priemonės nesustabdo sergamumo glaukoma didėjimo. Liga plinta kaip epidemija, o gydymas nėra labai efektyvus.

Jau keletą metų tarptautiniuose kongresuose svarstyta, kad atliekant tyrimus dėl glaukomos reikėtų vertinti ne tik spaudimą akies obuolyje, bet ir kaukolės viduje. Remtasi prielaida, jog optinio nervo degeneracija priklauso nuo abiejų minėtų slėgių skirtumo. Hipotezę bandyta pagrįsti invaziniais metodais, nors jie nelabai tinka glaukoma sergantiems pacientams tirti. Eksperimentuota ir su gyvūnais.

Tačiau niekas nesugebėjo sukurti technologijos, kuri leistų be jokios invazijos ir patogiai, nesukeliant nepatogumo pacientui, absoliučiais vienetais išmatuoti slėgį kaukolės viduje. Juk lig šiol buvo vienintelė alternatyva – išgręžti kaukolėje skylę ir implantuoti į smegenis sensorių. Arba tyrimams naudoti stuburą, nors pacientams tai kelia didelį diskomfortą ir labai pavojinga dėl infekcijų grėsmės.

Mums pavyko sukurti neinvazinę galvospūdžio matavimo technologiją, gana nesunkiai laimėjus finansavimą savo projektui. Pagal mūsų pasiūlytą metodą LSMU Akių ligų klinikoje, vadovaujant prof. Ingridai Juknevičienei, buvo išmatuotas smegenų skysčio spaudimas maždaug dviem šimtams glaukoma sergančių pacientų.

Taigi šiandien jau turime viename centre – LSMU Akių ligų klinikoje - atliktos rimtos studijos rezultatus, kurie yra statistiškai patikimi. Ši studija tęsiama, kas savaitę atsiranda apie 10 naujų tiriamųjų. Be to, yra ir daugiau kaip 50 savanorių kontrolinė grupė.

Gautų tyrimų rezultatus jau publikavome keliuose rimtuose Vakarų žurnaluose, pristatėme tarptautiniuose kongresuose. Jais labai greitai susidomėjo rimti pasaulio mokslo centrai, įskaitant Kembridžo (Didžioji Britanija) universitetą, kuris yra geriausias Europoje ir priklauso pirmam pasaulyje universitetų penketukui, turi puikių mokslininkų, tiriančių glaukomą. Prie mūsų iš karto prisidėjo ir geriausi amerikiečių centrai.

Taigi šiandien jau susiformavusi grupė žmonių, kurie puikiai supranta, ką reikia daryti toliau. O toliau yra projektai, kuriuos esame parengę kartu su amerikiečiais, Kembridžo specialistais, kitais rimtais partneriais Suomijoje, Airijoje, Vokietijoje. Pavyzdžiui, bendradarbiaujame su Vokietijos aerokosminės medicinos centru, atidarytu pernai ir turinčiu moderniausią infrastruktūrą. Jame pilna avangardinės aparatūros, sudarytos geriausios sąlygos tyrinėti žmogaus smegenų fiziologines reakcijas, taip pat regos sutrikimus. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra NASA dirba čia, o ne Amerikoje. Minėtame centre dirbame ir mes.

Pagal moksliškai pagrįstos medicinos reikalavimus, vieno centro (LSMU Akių ligų klinikos) gauti rezultatai turi būti nepriklausomai patvirtinti keliuose centruose. Tam dar reikia atlikti tyrimus kokiems 600 pacientų. Bet jau dabar aišku, kad mūsų rezultatai bus patvirtinti.

Be konkurencijos

– Papasakokite, kaip daroma neinvazinė smegenų skysčio slėgio matavimo procedūra?

– Ji atliekama taikant KTU mokslininkų kartu su verslo partneriais sukurtą ir išbandytą metodą. Mūsų metodas ir aparatūra yra patentuoti JAV, ES, Kanadoje bei Australijoje.

Smegenų skysčio vidinis slėgis matuojamas automatiniu būdu, prie užmerkto akių voko pridėjus maždaug nykščio skersmens ultragarsinį skaitiklį. Pacientui tai nekelia jokio diskomforto, matuojama labai preciziškai, remiantis mūsų sukurtais algoritmais. Gydytojams pateikiami skaičiai, kurių nereikia kalibruoti. Tyrimas trunka maždaug 7 minutes.

Šioje srityje neturime konkurentų pasaulyje. Žinome, kad medicininės diagnostikos ir fiziologinių matavimų srityje išsprendėme problemą, kuri buvo aktuali daugiau kaip 100 metų.

Mūsų sukurta neinvazinė technologija pirmą kartą medicinos istorijoje leido atlikti tyrimus gana didelei grupei pacientų. Bendradarbiaudami su medikais įrodėme, kad glaukoma tikrai yra dviejų slėgių liga. Tai iš esmės keičia požiūrį į ją. Pasikeitus požiūriui bus galima mąstyti, kaip valdyti šiuos abu slėgius, kad optinis nervas nedegeneruotų.

Tikisi efektyvaus gydymo

- Ar kas nors jau nuveikta kuriant efektyvų gydymą?

– Kembridže dirbame su žmonėmis, kurie ieško farmakologinių būdų, kaip suvaldyti šią dviejų slėgių sistemą. Tad minčių yra. Dabar Briuseliui teiksime gana didelį projektą, į kurį bus įtraukta daug centrų. Jo tikslas – logiškai išdėlioti veiksmų seką, kaip pirmą kartą sukurti iš tikrųjų efektyvų glaukomos gydymą. Jei gausime reikiamą finansavimą, manau, po kokių trejų metų toks gydymas jau bus taikomas. Labai tikėtina, jog atsiras ir fizioterapinė metodologija, padėsianti glaukoma sergantiems pacientams pasirinkti tokią gyvenseną, kad nebūtų stimuliuojama optinio nervo degeneracija.

– Jūsų sukurtas metodas leis nustatyti net ankstyvąsias ligos stadijas?

– Masinis žmonių, sergančių labai ankstyva glaukomos stadija, tyrimas niekada nebuvo atliekamas, nes neturėta tokios galimybės. Mes sukūrėme technines priemones, kurios leis atlikti profilaktinius tyrimus ir labai anksti nustatyti, kas žmogui darosi. Šios priemonės padės stebėti ir gydymo eigą, vertinti, ar jis ką nors keičia, ar keičia į gera.

– Ar galima tikėtis, kad pritaikius jūsų sukurtą metodą atsiras ankstyvosios glaukomos diagnostikos programa, panaši į šiuo metu įgyvendinamas vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programas?

– Bandyti prognozuoti šią neurodegeracinę ligą vien matuojant spaudimą akies obuolio viduje tas pats, kas mesti monetą: tyrimo specifiškumas ir jautrumas siekia tik 50 procentų. Labai daug metų buvo jaučiama, kad glaukomos diagnostikai kažko trūksta. Tikimės, jog matuojant du spaudimus - akies obuolio ir smegenų skysčio - diagnostinė procedūra taps tikrai vertinga ligai prognozuoti, tyrimo rodikliai sieks ne 50 proc., o galbūt 80-90 procentų.

– Kaip jums pavyko sukurti tai, ko nepavyko kitiems?

– Turime daugybės metų patirtį, o pastaruoju metu mūsų dėmesys nukreiptas į neinvazinių technologijų taikymą atliekant smegenų fiziologinius matavimus ir diagnostiką – šioje srityje dar daug neišspręstų problemų. Be to, puikiai bendradarbiaujame su LSMU, esame užmezgę ryšius su geriausiais pasaulio tyrimų centrais.

– Gal artimiausiu metu vėl kuo nors nustebinsite medicinos pasaulį?

– Mūsų tikslas – ne nustebinti pasaulį. Čia tik šalutinis reiškinys (juokiasi).

– Bet juk iš tiesų kartais per mažai giriamės...

– Kuklumas, baudžiavinis kuklumas, kuris laikomas vertybe Lietuvoje, kitose valstybėse yra didžiausias trūkumas. Štai, tarkime, Amerikoje visi viską gali.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"