TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuvos moterys negali pasigirti sveikata

2010 02 23 0:00
Plaučių vėžys pasiglemžia mažiau lietuvių moterų gyvybių nei kitų europiečių. Manoma, todėl, kad jos ne tiek daug rūko.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Europos Komisija neseniai paskelbė ataskaitą apie Senojo žemyno moterų sveikatą. Mūsų krašto gyventojos kol kas neturi kuo pernelyg didžiuotis.

Pagal statistiką vyrų Europos Sąjungos (ES) valstybėse yra šiek tiek mažiau negu moterų. 2007-ųjų duomenimis, 105 moterims teko 100 vyrų, o didžiausias skirtumas užfiksuotas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Visur moterys gyvena ilgiau už vyrus. Tačiau 2006-aisiais

šis skirtumas didžiausias buvo Lietuvoje - net 11,7 metų, o mažiausias Islandijoje - 3,4 metų. "Eurostat" agentūra prognozuoja, kad šiemet Europos moterys gyvens vidutiniškai 76,5-84,5 metų, bet 2050-aisiais - jau 82-89,1 metų. Trumpiausiai 2010-aisiais turėtų gyventi rumunės (76,5 m.), ilgiausiai - ispanės (84,5 m.). Vis dėlto moterų "sveiko gyvenimo" trukmė mažesnė negu vyrų, nes sulaukusios vyresnio amžiaus jos labiau rizikuoja susirgti lėtinėmis ligomis, patiria daugiau psichikos problemų.

Marina infarktas ir vėžys

Europos vyrų mirtingumas gerokai didesnis nei moterų. 2006-aisiais ES jis siekė atitinkamai 827,4 ir 503,6 atvejo 100 tūkst. žmonių. Didžiausi vyrų ir moterų mirtingumo skirtumai Lietuvoje: čia miršta 836 vyrais daugiau negu moterų. Dailiosios lyties atstovių mirtingumas mūsų valstybėje, palyginti su kitomis Europos šalimis, taip pat vienas didžiausių - Lietuvą lenkia tik Bulgarija, Rumunija ir Latvija. Pagrindinė moterų mirties priežastis tebėra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos bei vėžys. Dažniausiai anapilin iškeliaujama nuo širdies infarkto. 2004-aisiais šis rodiklis buvo didžiausias Lietuvoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Mirštamumas nuo infarkto didėja kartu su amžiumi. 2005-aisiais tarp vyresnių kaip 65 metų moterų šis rodiklis buvo didžiausias Latvijoje ir Lietuvoje, mažiausias - Prancūzijoje ir Islandijoje.

Smegenų insultas - antra pagal dažnumą mirties priežastis Europoje. Nuo jo miršta kas aštunta ar daugiau moterų. Dailiosios lyties atstovės dažniausiai serga krūties vėžiu, toliau eina žarnyno, gimdos ir plaučių onkologinės ligos.

2005-aisiais krūties vėžio atvejų mažiau negu Lietuvoje diagnozuota tik Lenkijoje ir Rumunijoje. Tačiau tyrėjai mano, jog taip galbūt yra todėl, kad lietuvės nelinkusios reguliariai tikrintis.

1995-2005 metais gimdos kaklelio vėžio atvejų ES šiek tiek sumažėjo, o Rytų Europoje - Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje - daugėjo. 2004-aisiais Lietuvoje sergamumas šia liga buvo didžiausias, kiek mažesnis - Rumunijoje ir Bulgarijoje. Rečiausiai gimdos kaklelio vėžiu serga maltietės, kiprietės ir suomės. Lietuva neminima tarp valstybių, kurių moterų mirtingumas nuo šio vėžio didėja. Tuo požiūriu nepralenkiama Latvija.

Be to, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje palyginti nedaug moterų miršta nuo plaučių vėžio. Manoma, taip yra dėl to, kad tarp jų esama mažiau rūkalių.

Bene pusė turi antsvorio

Daugumoje Europos valstybių gausėja antsvorio turinčių ir nutukusių moterų. Daugiausia jų yra Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje. Per daug sveriančių ir nutukusių moterų

visose ES šalyse skaičiuojama daugiau kaip trečdalis, o Lietuvoje - beveik pusė. Latvės ir estės už mus lieknesnės, nors Estijoje ir Lietuvoje suaugusių nutukėlių šiek tiek sumažėjo.

Europoje registruojama vis daugiau ŽIV užsikrėtusių moterų. Iki 2008 metų pabaigos Lietuvoje registruota 5 kartus mažiau ŽIV užsikrėtusių moterų nei vyrų, tačiau šis santykis pamažu išsilygina. Vis dėlto Lietuvoje ŽIV paplitimas yra mažiausias tarp visų Rytų Europos kaimynių.

2005-ųjų duomenimis, daugiausia nėštumų buvo nutraukiama Vengrijoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir Estijoje. Bet nuo 1995 metų šiose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje abortų gerokai sumažėjo.

Pavojinga lyderystė

Kaip žinoma, moterys du kartus dažniau mėgina žudytis nei vyrai. Pagrindinis rizikos veiksnys - psichikos sutrikimai. Lietuvės neabejotinai pirmauja ES pagal savižudybes ir sąmoningą savęs žalojimą. Jos lenkia Slovėnijos, Belgijos, Vengrijos ir Suomijos gyventojas. Mūsų valstybei daug palankesni duomenys apie moterų mirtingumą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Geresnė padėtis negu Lietuvoje gal tik Portugalijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje ir Italijoje. ES pagal šį rodiklį pirmauja Estija, ji kitas šalis lenkia daugiau kaip du kartus.

Penkta pagal dažnį ES moterų mirties priežastimi įvardijami sužeidimai ir nelaimingi atsitikimai. Dažniau mirštama tik nuo širdies ir kraujagyslių, vėžio, kvėpavimo sistemos ir virškinamojo trakto ligų. Deja, lietuvės nuo sužeidimų miršta dažniausiai, rečiausiai - graikės. Nuo mūsų nedaug atsilieka latvės ir estės. Visoje ES moterims pavojus žūti yra tris kartus mažesnis nei vyrams. Teigiama, jog moterys dažniausiai žūva per automobilių avarijas ir pargriuvusios.

Parengė Rima Krupenkaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"