TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuvos paaugliai labiausiai patenkinti draugais ir savimi

Europos gyvenimo kokybės tyrimų duomenimis, lietuviai yra mažiausiai patenkinti savo gyvenimu. Psichologė dr. Živilė Šarakauskienė pamėgino įvertinti, koks yra paauglių įvairių psichologinės gerovės aspektų lygis, apimant ir pasitenkinimą gyvenimu.

Kaip rodo Europos gyvenimo kokybės tyrimai, lietuvių pasitenkinimo gyvenimu vidurkis 2003 metais buvo 5,4 balo 10 balų skalėje. Lietuvai atiteko 27 vieta tarp 28 tyrime dalyvavusių valstybių. 2007 metais lietuvių pasitenkinimo gyvenimu vidurkis jau siekė 6,3 balo, tačiau vis tiek daugelio valstybių (net 24 iš 31 tyrime dalyvavusios) gyventojų pasitenkinimas gyvenimu buvo didesnis. Per šį tyrimą taip pat buvo nustatyta, kad Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu mažėja sulaukus vyresnio amžiaus: 18-34 metų asmenys yra labiau patenkinti nei 35-64 metų ar 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonės.

"Europos gyvenimo kokybės tyrimas neapėmė jaunesnių kaip 18 metų asmenų, tad stokojama žinių apie paauglių pasitenkinimo gyvenimu lygį, - atkreipė dėmesį Ž.Šarakauskienė. - Vaikų ir paauglių psichikos sveikata yra svarbi, nes būtent šiame amžiuje kuriamas ilgalaikis jos pagrindas."

Neseniai psichologės apginta daktaro disertacija "Mokinių psichologinė gerovė: struktūra ir sociodemografiniai bei asmenybės veiksniai" (darbo vadovas - prof. dr. Albinas Bagdonas) grindžiama duomenimis, gautais atlikus pirmą tokį išsamų ir beveik visą Lietuvą apimantį mokinių tyrimą.

Siekiant daugiau

Vilniaus universiteto (VU) absolventė prisiminė, kad per Bendrosios psichologijos magistro studijas domėjosi patyčių tema. Jau būdama doktorantė ėjo toliau, vadovaudamasi neseniai susiformavusios pozityviosios psichologijos požiūriu, kad reikėtų atsižvelgti ne tik į neigiamus, bet ir teigiamus gyvenimo aspektus. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaikai, kurių psichologinė gerovė yra aukšto lygio, nepatiria patyčių. Žinant, kas lemia mokinių psichologinę gerovę, gal būtų rastas ir patyčių prevencijos raktas - kaip jas stabdyti ir apsaugoti nuo jų vaikus. 

Psichologijos mokslas ilgai akcentavo psichopatologiją, t. y. daugiausia dėmesio skyrė psichikos sutrikimams ir jų gydymui. Vis dėlto buvo pastebėta, jog negalima spręsti, tarkim, apie žmogaus laimingumą vien žinant, kad asmuo nepatiria neigiamų emocijų, neserga depresija. Psichologai, kaip pabrėžė jaunoji mokslininkė, stengiasi paskatinti žmogų siekti daugiau, ne tik neturėti psichinių sutrikimų. Kitaip sakant, pozityvioji psichologija daugiau dėmesio skiria teigiamoms, stipriosioms asmenybės sritims, kurias puoselėdamas žmogus kartu jaustųsi realizuojantis save. Ž.Šarakauskienė ėmėsi nagrinėti mokinių psichologinės gerovės struktūrą ir stengėsi nustatyti, su kokiais sociodemografiniais bei asmenybės veiksniais ji yra susijusi.

"Psichologinės gerovės sąvoka labai plati ir dar nėra nusistovėjusi, - pasakojo tyrėja. - Mano darbe ji nagrinėta vadovaujantis dviem požiūriais: hedonistiniu ir eudemoniniu. Pirmajam svarbu, ar žmogus jaučiasi patenkintas gyvenimu, kiek patiria teigiamų ir neigiamų emocijų. Antrajam - kaip žmogus funkcionuoja, ar jaučia, kad tobulėja kaip asmenybė, ar turi gyvenimo tikslų."

Hedonistiniu požiūriu taip pat vertintas mokinių pasitenkinimas gyvenimu apskritai ir tam tikromis jo sritimis, tarkim, klausta apie mokyklą, draugus, šeimą, pasitenkinimą savimi, gyvenamąja aplinka. Nustačius, kuri sritis kelia mažiau, o kuri - daugiau pasitenkinimo, galima mėginti remiantis tomis stipriosiomis sritimis pagerinti silpnąsias.

Eudemoniniu požiūriu nagrinėti tokie klausimai kaip savęs priėmimas (pavyzdžiui, ar mokinys pripažįsta, kad turi ir neigiamų savybių, gali suklysti, kaip suklydęs vertina save), teigiami santykiai su kitais, autonomija (t. y. ar savarankiškai priima sprendimus, ar pasiduoda kitų žmonių spaudimui elgtis vienaip ar kitaip), gyvenimo tikslas, asmeninis augimas ir aplinkos kontrolė, paprasčiau sakant, gebėjimas atlikti kasdienes pareigas ir pritaikyti aplinką sau, kad atitiktų asmeninius troškimus ir poreikius.

Neprarandant informacijos

Siekta, kad tyrimas būtų kuo išsamesnis, todėl geografiškai jis apėmė, galima sakyti, visą Lietuvą: penkis didžiuosius miestus ir po miestelį bei kaimą iš kiekvieno regiono. Buvo apklausti aštuntų, dešimtų ir dvyliktų klasių mokiniai bei šiek tiek mažiau profesinių mokyklų auklėtinių, kurie yra tokio paties amžiaus kaip dvyliktos klasės mokiniai. Pasirinktos trys amžiaus grupės: keturiolikmečiai, šešiolikmečiai ir aštuoniolikmečiai, nes norėta palyginti, ar skiriasi psichologinės gerovės įverčiai. Šios amžiaus grupės skiriasi ne tik patiriamais biologiniais pokyčiais, bet ir daugeliu kitų aspektų. Pavyzdžiui, paauglystėje formuojasi asmens identitetas, mėginama suprasti ir atsakyti sau į klausimą: "Kas aš esu? Ko noriu siekti gyvenime?", keičiasi santykiai su tėvais. Be to, dešimtokų ir dvyliktokų laukia egzaminai. Tyrimo rezultatai grindžiami 655 mokinių iš 21 bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklos anketomis.

"Sociodemografinių kintamųjų buvo daug: amžius, lytis, šeimos sudėtis, gyvenamoji vieta, pažymių vidurkis, popamokinė veikla, kišenpinigiai. Ir kiekvienu aspektu lyginta atskirai. Vienas bendras psichologinės gerovės rodiklis nebuvo skaičiuojamas, - pabrėžė tyrėja. - Jis kaip ir apibendrintų, tačiau neduotų realios naudos. O lyginant pagal kiekvieną aspektą atskirai, galima matyti, kuri sritis stipresnė, o kuri - ne tokia stipri."

Pavyzdžiui, palyginus duomenis pagal gyvenamąją vietą, nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų, išskyrus vieną - dėl pasitenkinimo mokykla. Didmiesčių mokiniai buvo mažiau patenkinti savo mokyklomis nei kaimo vietovėse gyvenantys vaikai. Kaip rodo kiti tyrimai, tai gali būti susiję su mokyklų, klasių dydžiu, labiau asmeniniais, artimesniais ryšiais kaimo mokyklose, kai mokytojai geriau pažįsta mokinius, daugiau bendrauja su jais.

Neskaičiuotas ir bendras laimingumo rodiklis (kai iš patiriamų teigiamų emocijų vidurkio atimamas patiriamų neigiamų emocijų vidurkis), nes tokiu atveju, pasak Ž.Šarakauskienės, taip pat prarandama dalis svarbios informacijos. Pavyzdžiui, atskirai vertinant teigiamą ir neigiamą emocingumą išryškėjo skirtumas lyties požiūriu. Apklausos duomenimis, merginos patiria daugiau neigiamų emocijų nei vaikinai. O lyginant mokinius, kurie lanko popamokinės veiklos būrelius ir kurie - ne, nustatyta, kad juos lankantys vaikai patiria statistiškai reikšmingai daugiau teigiamų emocijų, tačiau jų patiriamų neigiamų emocijų lygis yra panašus. Iš tyrimo metu nustatytų vidurkių paaiškėjo, kad mokiniai labiausiai patenkinti savo draugais ir savimi, mažiausiai - mokykla. 

Ne tik pinigai

Subjektyviosios gerovės tyrimų duomenimis, pasitenkinimo gyvenimu rodikliai, kaip pasakojo mokslininkė, yra aukštesni pasiturinčiose valstybėse nei skurdžiose. Tačiau pasiekus tam tikrą pragyvenimo lygį ekonominių rodiklių sąsaja su žmonių laimingumu susilpnėja, t. y. žmonių laimingumo lygis pasiturinčiuose kraštuose yra daugiau ar mažiau panašus.

Per mokinių tyrimą Lietuvoje gauti šiuo požiūriu panašūs rezultatai. Vertinant tokį sociodemografinį veiksnį kaip kišenpinigiai, buvo klausiama, kiek vaikas gauna iš tėvų pinigų smulkioms išlaidoms per mėnesį. Sudarytos trys grupės: tie, kurie gauna iki 50 litų, nuo 51 iki 100 litų ir daugiau kaip 101 litą. Paaiškėjo, kad kai kurie pirmosios grupės mokinių psichologinės gerovės rodikliai buvo žemesni nei antrosios, tačiau tarp tų, kurie kišenpinigių gavo nuo 51 iki 100 litų, ir tų, kuriems tėvai duodavo per mėnesį daugiau kaip 101 litą, skirtumų nebeliko. 

"Žinoma, tokie rezultatai gauti pateikus tik vieną klausimą, todėl labai apibendrinančių išvadų negalima daryti, - atkreipė dėmesį tyrėja. - Pavyzdžiui, nesidomėta, kaip tuos pinigus paaugliai panaudoja. Vis dėlto tendencija bet kuriuo atveju akivaizdi. Svarbu paminėti, kad gaunama pinigų suma smulkioms išlaidoms nebuvo susijusi su mūsų išskirtu saviaktualizacijos veiksniu, t. y. pasitenkinimu mokykla, asmeniniu augimu."

Aš ar kiti

Per tyrimą taip pat nagrinėta, kaip su mokinių psichologine gerove susijusios tam tikros jų asmenybės savybės, vadinamojo didžiojo penketo bruožai: ekstraversiškumas, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, sąmoningumas ir sutariamumas. Gautais duomenimis, mokinio psichologinė gerovė tuo aukštesnė, kuo ryškesnis jo ekstraversiškumas ir mažesnis neurotiškumas. Su psichologine gerove susijęs ir sąmoningumas. Kiti asmenybės bruožai nebuvo taip stipriai sietini su psichologine gerove. 

Dar vienas tirtas aspektas - vadinamasis kontrolės lokusas, taip pat priskiriamas prie asmenybės bruožų, tačiau jis yra smulkesnis, konkretesnis. Paprasčiau sakant, kas, žmogaus įsitikinimu, valdo jo gyvenimą: jis pats (tai būtų vidinis kontrolės lokusas) ar, tarkim, likimas, kokios nors aukštesnės jėgos, galingi kiti, pavyzdžiui, politikai, tėvai (išorinis kontrolės lokusas). 

"Pirmuoju atveju žmogus paprastai jaučiasi galintis labiau kontroliuoti tai, kas vyksta jo gyvenime. Pavyzdžiui, vidinį kontrolės lokusą turintys mokiniai labiau stengiasi mokytis, nes mano, kad nuo asmeninių pastangų priklauso rezultatai, - aiškino tyrėja. - Antruoju atveju žmogus mano, kad viską lemia, pavyzdžiui,  atsitiktinumai, tad nėra prasmės stengtis. Išorinį kontrolės lokusą turintis mokinys gali teigti, kad nėra prasmės mokytis, nes, tarkim, mokytojas jo nemėgsta ir vis tiek parašys blogą pažymį." 

Per tyrimą atskleista, kad mokinių, kurių kontrolės lokusas yra vidinis, psichologinė gerovė aukštesnė nei tų, kurių kontrolės lokusas išorinis. Dar didesnis skirtumas atsiranda, kai kalbama apie gyvenimo tikslus, asmeninį augimą. Pasitenkinimo tam tikromis gyvenimo sritimis atvejais jis nėra toks ryškus.

Netikėta ir aktualu

Ž.Šarakauskienės atliktas išsamus mokinių psichologinės gerovės tyrimas, ir dar tokiu plačiu mastu, apimant beveik visą kraštą, - pirmas Lietuvoje. Psichologinės gerovės įvertinimas ir hedonistiniu, ir eudemoniniu požiūriu mokinių imtyje retas net tarptautiniu mastu. Dažniau tiriama suaugusiųjų subjektyvioji, hedonistinė, gerovė. Be to, mokslininkės tyrime hedonistinis požiūris apėmė ne tik pasitenkinimą apskritai gyvenimu, bet ir atskiromis jo sritimis, todėl buvo surinkta, skirtingai nuo kitų tyrimų, dar daugiau svarbios informacijos. 

"Mūsų tyrimo duomenys pakoregavo teorinę psichologinės gerovės struktūrą. Ji gauta šiek tiek kitokia, nei būtų galima tikėtis iš mokslinės literatūros, - pasakojo dr. Ž.Šarakauskienė. - Tokių tyrimų, kurie konkrečiai įvertintų, kokia yra šitaip išsamiai ištirtos psichologinės gerovės struktūra, nėra daug. Mūsų gauti duomenys rodo, kad, kaip ir buvo galima tikėtis, kai kuriais atžvilgiais hedonistinis ir eudemoninis požiūriai yra susiję. Netikėta tai, kad kaip atskiras faktorius iškyla pasitenkinimas gyvenimu bei jo kontekstu." 

Viena pagrindinių tyrimo išvadų ir būtų, kad mokinių psichologinės gerovės struktūra susideda iš trijų faktorių: subjektyviosios gerovės, pasitenkinimo gyvenimu ir jo kontekstu, t. y. gyvenamąja aplinka bei šeima, ir vadinamosios saviaktualizacijos, apimančios asmeninį augimą, gyvenimo tikslus ir pasitenkinimą mokykla. 

"Anksčiau apie žmogaus gerovės lygį buvo sprendžiama remiantis vien ekonominiais rodikliais, t. y. iš asmens gyvenamojo ploto dydžio ar gaunamų pajamų buvo daroma išvada, ar jis bus patenkintas gyvenimu, ar ne. Tokie subjektyviosios gerovės tyrimai suteikia galimybę vertinti pačiam asmeniui, - kalbėjo psichologė. - Ypač tai akivaizdu mokinių apklausos atveju. Nėra remiamasi išorinių vertintojų, pavyzdžiui, tėvų ar mokytojų nuomone. Manoma, kad patys mokiniai gali pateikti savo vertinimus, kaip stipriai jie yra patenkinti ar nepatenkinti savo gyvenimu ar tam tikra gyvenimo sritimi ir panašiai." 

Atliktas tyrimas aktualus ir tuo požiūriu, kad didelė jo imtis suteikia informacijos apie bendrą mokinių psichologinės gerovės lygį. Po kurio laiko vėl atlikus tokį tyrimą, jau būtų matomi psichologinės gerovės lygio kitimo dėsningumai. Šis darbas Lietuvoje dirbantiems tyrėjams suteiks pagrindą ir bus kaip atspirties taškas. 

Kita vertus, labai svarbus ir kultūrinis aspektas. Negalima tiesiog iš kitos valstybės paimti tyrimų rezultatų ir pritaikyti Lietuvai.

Vertinimai kinta ir priklauso nuo visuomenės, kurioje gyvenama. Tarkim, Kinija - akivaizdžiai kolektyvinė, JAV - individualistinės visuomenės pavyzdys. Lietuvoje, kur judama nuo akivaizdžiai kolektyvistinės visuomenės buvusioje Sovietų Sąjungoje individualistinės visuomenės link, keičiasi žmonių vertybės, gyvenimo tikslai, psichologinės gerovės tyrimų trūksta.

Iš akies

Lietuvos ir kitų valstybių moksleivių psichologinės gerovės lyginimas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jei panašūs tyrimai, vadovaujantis tais pačiais kriterijais, būtų atlikti maždaug tuo pačiu metu. Dabar padėtį galima vertinti, kaip juokavo tyrėja dr. Ž.Šarakauskienė, nebent iš akies. 

Pavyzdžiui, galima pasakyti, kad ta moksleivių proporcija, kuri buvo nepatenkinta šeima ir gyvenimu Lietuvoje, panaši ir kitose valstybėse, kaip rodo ten atlikti tyrimai. Skiriasi nepasitenkinimo gyvenamąja aplinka duomenys. Lietuvoje ja nepatenkinti beveik 31 proc., o kitose valstybėse - maždaug 20 proc. vaikų. Nagrinėjant Lietuvoje surinktų mokinių pasitenkinimo įvairiomis gyvenimo sritimis duomenis, yra stebima tokia pat tendencija kaip ir užsienyje: iš visų įvertintų gyvenimo sričių paaugliai taip pat yra mažiausiai patenkinti mokykla.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"