TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuvos žmonės - farmacijos eksperimentų žaliava

"Mama mirė, nes gydytojai pasinaudojo ja kaip bandomuoju triušiu - ne gydė, o tik bandė naujus vaistus", - sako vilnietė Eglė (vardas pakeistas - LŽ). Tai, ką teko patirti jai su seserimi, vargu ar gali išdilti žmogui iš atminties. Visam gyvenimui įsirėžęs vaizdas - mama, beviltiškai prašanti pagalbos ir jos nesulaukianti. 

Kai likus parai iki mirties ji rėkė iš skausmo Santariškių klinikose, gydytoja priėjo tik tam, kad pasiimtų eksperimentinių vaistų likutį. 

Medikamentų bandymams Lietuvoje farmacijos įmonės skiria milžiniškus pinigus. Jie mokslinių ambicijų turintiems medikams suteikia progą dalyvauti tyrimuose ir užsidirbti, o sunkiai sergantiems ligoniams - kartais paskutinę viltį pasveikti. 

Tačiau vos 59-erių sulaukusi Eglės mama nesirgo jokia mirtina liga - į kapus anksčiau laiko ją nuvarė stulbinamas abejingumas bandant vaistus nuo reumatoidinio artrito. Šis nežmoniškas tyrimas vyko ne kur nors Dievo užmirštame užkampyje, bet sostinės Santariškių klinikų Reumatologijos centre, o tyrėjai Editai Gražulevičiūtei vadovavo šio centro direktorius, reumatologijos korifėjumi tituluojamas profesorius Algirdas Venalis. Medikas, priklausantis šalies įtakingųjų elitui, - Lietuvos reumatologų asociacijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reumatologijos, traumatologijos-ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vedėjas, šio fakulteto tarybos narys ir valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktorius.

Mirus Eglės mamai įtakingo profesoriaus reputaciją bandė gelbėti asmenys, vadovaujantys institucijoms, nuo kurių priklauso pacientų teisių apsauga. Lietuvos bioetikos komiteto direktorius Eugenijus Gefenas rūpinosi, kad jam būtų skirta kuo švelnesnė nuobauda, o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys delsė siųsti inspekciją, net gavęs pranešimą, kad klastojami kitų A.Venalio vykdomų biomedicininių tyrimų dokumentai. 

Dabar patikrinti šių tyrimų jau nebėra kam. Mat nuo šių metų pradžios VVKT liko vienintelė geros klinikinės praktikos inspektorė, o patikrinimas įmanomas tik tada, kai turima bent du tokius pareigūnus. Tačiau tarnyboje, kuriai patikėta prižiūrėti visoje Lietuvoje vykstančius tyrimus, prieš savaitę panaikintas Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyrius (IKTS) bei atleisti kvalifikuoti darbuotojai, galintys atlikti inspekcijas. Principinga jų pozicija dėl klinikinių tyrimų neįtiko labai įtakingiems medikams. 

Tokiems kaip infektologas profesorius Arvydas Ambrozaitis, per kurio koordinuojamą tyrimą 2007-aisiais Panevėžyje buvo eksperimentine vakcina klastojant dokumentus skiepijami nepilnamečiai, senukai ir sunkiai sergantys ligoniai, "popieriuose" paversti sveikais bandomaisiais triušiais. Kad A.Ambrozaičiui būtų sušvelninta nuobauda, Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) net sušauktas specialus posėdis, kuriam dirigavo ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius.  

Jo paties vadovaujamos ligoninės gydytojai Laisvei Dembinskienei VVKT viršininko G.Barcio dėka nebuvo skirta nė menkiausia nuobauda už pacientų teises šiurkščiai pažeidžiantį eksperimentą, kurio metu mirė psichikos ligonis. Šioje gydymo įstaigoje norėta atlikti ir kitų su biomedicininių tyrimų etika sunkiai suderinamų bandymų. Pavyzdžiui, šizofrenija sergantiems žmonėms ūmiai paaštrėjus ligai duoti placebo, t. y. palikti juos be jokio gydymo. To neleido daryti IKTS, nors E.Gefeno vadovaujamas Lietuvos bioetikos komitetas tyrimą jau buvo palaiminęs.

Ar Lietuva, kurioje dalis medikų elito pasižymi itin liberaliu požiūriu į klinikinius tyrimus, o jų kontrolė iš esmės sunaikinta, nevirs pigių eksperimentų rojumi, kuriame žmonėmis bus naudojamasi kaip žaliava vaistams bandyti? Juk Rytų Europos valstybės dėl aukštos medikų kvalifikacijos ir skurdžių atlyginimų jau seniai vadinamos klinikinių tyrimų "magnetu". 2007-aisiais skelbta, kad šiame regione tiriama nuo 50 iki 80 proc. viso pasaulio žmonių, dalyvaujančių biomedicininiuose eksperimentuose. Lietuvoje 2004-2007 metais į vaistų tyrimus leista įtraukti beveik 25 tūkst. asmenų, o šiuo metu daugiau kaip 600 centrų atliekama apie 200 tyrimų. 

"Pati pažįstu puikių gydytojų, kurie daro viską, kad eksperimentiniai vaistai padėtų išplėšti žmogų iš mirties nagų. Bet yra tokių, kuriems tyrimai - tik būdas pasipinigauti", - sako Eglė, palaidojusi mamą 2011-ųjų balandį.

Rūpėjo kaip bandomasis triušis

Maždaug prieš metus Eglės mamai paskambino gydytoja E.Gražulevičiūtė ir pasiūlė dalyvauti klinikiniame preparato tocilizumabo tyrime. Tai biologinis naujos kartos vaistas, jau registruotas Europos Sąjungoje ir sėkmingai vartojamas artritui gydyti. Nors naujovė veiksminga, ji labai brangi ir prieinama nedaugeliui. 

Sąnarių skausmus kentusi Eglės mama tikėjosi, jog pažangus gydymas pristabdys ligos vystymąsi, ir 2010-ųjų pabaigoje pasirašė informuoto asmens sutikimą. Jame buvo nurodyta, kad vartojant šį vaistą gali sumažėti organizmo atsparumas užkratui ir kad gauta pranešimų, jog tiriamieji susirgo sunkia infekcine liga, įskaitant sepsį. 

Balandžio pradžioje po vienos iš injekcijų praėjus porai dienų moteris pajuto stiprų kojos skausmą. Buvo sekmadienis, tad dukterų prašymu ligonę apžiūrėjęs pažįstamas gydytojas traumatologas nustatė stiprų sąnario uždegimą ir skyrė jį gydančių vaistų. Pirmadienio rytą moteris paskambino E.Gražulevičiūtei. Ši pacientei, dalyvaujančiai naujo preparato tyrime, pasiūlė uždėti ant sutinusios kojos kompresą.

Tačiau kitą rytą pamačiusi, kad mama nebegali atsikelti iš lovos, o ant kojos atsirado kraujosruva, Eglė liepė jai vėl paskambinti gydytojai ir paprašyti, jog paguldytų į ligoninės reumatologijos skyrių. E.Gražulevičiūtė atsakė, kad jai reikia pasikonsultuoti su vedėju, nes pati to daryti negalinti. Po pusvalandžio tyrėja pranešė, jog nėra prasmės gultis į ligoninę, nes taip manantis skyriaus vedėjas. 

Nerimo apimta Eglė paskambino šeimos gydytojai. Ši tuoj pat sutiko išrašyti siuntimą į ligoninę, tačiau liepė prieš tai susitarti su tyrėja, kad priimtų į savo skyrių. Iš lovos atsikelti negalinti ligonė dar kartą paskambino E.Gražulevičiūtei, bet ši ir vėl kategoriškai pareiškė, jog į ligoninę jos neguldys. 

"Mama prašė, kad gydytoja pati ją apžiūrėtų, - buvau pasiruošusi atsivežti medikę į namus. Tačiau E.Gražulevičiūtė ir tai daryti atsisakė, pasiūlė jai pačiai važiuoti į Lazdynų ligoninę pas traumatologus. Gydytoja nenorėjo net girdėti, kad mama negali atsikelti. Pasakė, jog laikas priprasti prie skausmo, nes tokia, anot jos, yra liga", - prisimena Eglė.

Trečiadienio rytą moters būklė dar labiau pablogėjo. Tada dukros griežtai pareikalavo, kad E.Gražulevičiūtė paguldytų ją į ligoninę. Atsakiusi, jog jai vėl reikia pasikonsultuoti su vedėju, šį kartą tyrėja vis dėlto leido išsikviesti greitosios pagalbos automobilį ir atvažiuoti į priėmimo skyrių. Tuo metu moteris jau vėmė, skundėsi baisiais pilvo skausmais.

Santariškių klinikų priėmimo skyriuje buvo nustatyta, kad jai - sepsis, todėl reikia vykti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL). Nors moteris iš skausmo jau rėkė, Eglės sesuo veltui bandė surasti padėti galintį mediką - visą pusvalandį, kol atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, niekas ligone nepasirūpino. E.Gražulevičiūtė, atskubėjusi pasiimti tiriamų vaistų likučio, prie jos net nepriėjo. 

Nuvykus į RVUL moteriai buvo konstatuota kritinė būklė - sepsinis šokas. Į reanimaciją paguldyta ligonė po 20 minučių prarado sąmonę. Buvo sušauktas gydytojų konsiliumas ir nuspręsta skubiai amputuoti koją. "Mamą operavę medikai tik iš mūsų sužinojo, kad ji dalyvauja klinikiniame tyrime ir vartoja biologinį vaistą. Siųsdama į kitą ligoninę E.Gražulevičiūtė nepasirūpino perduoti jokios informacijos. Mama jai rūpėjo tiek pat, kiek eksperimentinis triušis", - piktinasi Eglė.

Kitą dieną moteris mirė. Ją operavę medikai dukroms pasakė, kad kojos sąnario jau buvo nebelikę. "Ar gydytoja Santariškėse pusę metų nematė, kad mamos būklė blogėja? Matė. Bet jie bandė vaistus, o žmogaus negydė. Jeigu būtų paguldę mamą į ligoninę, šiandien ji būtų buvusi gyva", - sako dukra.

Mirties liudijime nurodyta priežastis - sepsinis šokas. Būtent ta grėsmė, kuri įrašyta tiriamo preparato dokumentuose.

"Sisteminė problema"

Tačiau pagrindiniam tyrėjui prof. A.Venaliui gydytojos E.Gražulevičiūtės kompetencija jokių abejonių nekelia. "Ji pakankamai patyrusi ir atsakinga reumatologė. Deja, ir gerų gydytojų pacientams pasitaiko vaistų pašalinių poveikių ir komplikacijų", - atsakyme LŽ rašo Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovas.

Eglės mamos mirtį jis priskiria tragiškai statistikai ir primena, kad vien nuo aspirino ir šios grupės vaistų JAV per metus žūva apie 16-17 tūkst. žmonių. "Biologinė terapija yra labai veiklus, bet ir labai pavojingas reumatoidinio artrito gydymo metodas", - aiškina profesorius.

Savo atsakomybę jis taip pat linkęs perleisti sisteminei problemai. "Tuo metu, kai prasidėjo, vystėsi ir mirtimi baigėsi minima komplikacija, buvau išvykęs į tarptautinį kongresą. Deja, nėra būdo, kaip tokiu atveju pagrindinio tyrėjo pareigas perduoti kitam tyrėjui. Tai sisteminė problema. Kai kurie tyrimai tęsiasi po keletą metų. Sunku tikėtis, kad tyrėjas niekada neatostogautų, neišvyktų į kongresus, nesirgtų", - rašo A.Venalis.

Taigi Eglės mama pasirinko netinkamą laiką mirti. Apie tai, kad ji beviltiškai prašė, bet nesulaukė jokios pagalbos, A.Venalio atsakyme LŽ neužsiminta nė žodžiu. 

Leido paslėpti įkalčius?

Po šoko negreitai atsigavusios mirusiosios dukterys rudenį kreipėsi į VVKT ir Lietuvos bioetikos komitetą, prašydamos įvertinti tyrėjų veiksmus.

2011 metų spalio 25-28 dienomis patikrinimą Reumatologijos centre atlikę IKTS geros klinikinės praktikos inspektoriai nustatė itin šiurkščių pažeidimų, galėjusių nulemti tyrime dalyvavusios moters mirtį. Praėjus vos savaitei po šios inspekcijos į VVKT elektroninį paštą atėjo anoniminis pranešimas, kurio autorius prisistatė esąs vienos iš farmacijos kompanijų klinikinių tyrimų monitorius, kol kas nenorįs nurodyti savo tapatybės ir bendrovės, kurioje dirba.

"Neturiu galimybės atsisakyti vykdyti mano vadovo nurodymus, bet galvoju, kad jūs galėtumėte viską sustabdyti, todėl noriu jums pranešti apie faktus, susijusius su klinikiniais tyrimais. Po jūsų atliktos inspekcijos Santariškių Reumatologijos centre mane ir nemažai mano kolegų iš kitų CRO (pagal kontraktą klinikinius tyrimus atliekančių organizacijų - LŽ) bei farmacinių kompanijų iškvietė į šį centrą "tvarkyti" klinikinių tyrimų dokumentų, nes iš VVKT buvo gautas skambutis apie numatomas kitas gydytojų A.Venalio ir E.Gražulevičiūtės atliekamų tyrimų inspekcijas. Manau, kad tai, ką mes šiuo metu esame priversti daryti, neatitinka geros klinikinės praktikos, Helsinkio deklaracijos principų ir daugelio teisės normų", - 2011 metų gruodžio 5-ąją rašė monitoriumi prisistatęs asmuo.

Mat be tyrimo, per kurį mirė Eglės mama, Reumatologijos centre vadovaujant A.Venaliui šiuo metu yra atliekama neįprastai daug - net 10 - kitų biomedicininių tyrimų. Kaip galima spręsti iš anonimo laiško, po įspėjimo iš VVKT buvo klastojami jų dokumentai.

Tą pačią dieną, kai gavo šį pranešimą, IKTS vedėjas Donatas Stakišaitis parengė įsakymo projektą, pagal kurį pavedė gruodžio 7 dieną atlikti neplaninę inspekciją, kad būtų galima patikrinti skandalingus teiginius. Šį įsakymą turėjo pasirašyti VVKT viršininkas G.Barcys.

Bet patikrinimas, per kurį tikėtasi užklupti klastotojus nusikaltimo vietoje, buvo sužlugdytas. Užuot nusiuntęs inspektorius į Santariškių klinikas, G.Barcys nurodė toliau susirašinėti su anonimu, nes esą dar reikia "patikslinti" informaciją.

Gruodžio 7-ąją, kai inspektoriai jau būtų galėję aiškintis baisius įtarimus, tarnybos vadovo nusiteikimą niekur neskubėti įformino VVKT Teisės skyrius. "Gautas anoniminis skundas ne pats savaime yra pagrindas atlikti neplaninę inspekciją. Pagal gautus anoniminius skundus dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekama tik tuo atveju, jei yra motyvuotas tarnybos viršininko sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo atliekant inspekciją. Iš įsakymo preambulės negalima spręsti, ar toks motyvuotas sprendimas yra", - rašė Teisės skyrius, žlugdydamas skubią inspekciją.

"Atsižvelgdamas" į šią ypač didele ištikimybe jam pasižyminčių pavaldinių pastabą, VVKT viršininkas nurodė tikslinti informaciją, nors tarnyba ir pati turi duomenis, kokius tyrimus atlieka laiške aiškiai įvardyti tyrėjai. G.Barcio nustatytas terminas - iki gruodžio 13 dienos, nors per tiek laiko galima "sutvarkyti" ne tik popierius, bet ir lavoną.

Gruodžio 7-ąją IKTS skubiai susisiekus su "monitoriumi", pranešusiu apie vykdomą nusikaltimą, jis paaiškino tai, kas ir anksčiau buvo aišku: Reumatologijos centre "keičiamos ar taisomos tyrimų kortelės, keičiami kai kurie pranešimai". Tą pačią dieną rašte VVKT viršininkui D.Stakišaitis nurodė, kad šią informaciją įmanoma patikrinti tik atlikus skubią inspekciją. Gruodžio 8-ąją jis dar kartą priminė savo vadovui, jog tokiais atvejais būtina nedelsiant imtis veiksmų, kitaip įkalčiai bus sunaikinti.

Vis dėlto G.Barcys nusprendė apsieiti be inspekcijos, jis ir taip jau užmarinuotą anoniminį laišką persiuntė prokurorams, nors šie neturi jokios kompetencijos tikrinti biomedicininių tyrimų dokumentus. 

Tačiau šioje istorijoje ne mažiau keistas ir Lietuvos bioetikos komiteto (LBEK) direktoriaus E.Gefeno vaidmuo.

Bandė gelbėti kolegą?

2011 metų gruodžio 16-ąją, sulaukę atsakymų iš Eglės mamos mirtimi pasibaigusį tyrimą atlikusių medikų ir jį užsakiusios farmacijos įmonės, IKTS pareigūnai pateikė galutines inspekcijos išvadas. Nustatyta, kad dėl tyrėjų kaltės buvo pavojingai pažeistos Geros klinikinės praktikos taisyklės, tyrimo protokolas ir ligonės teisės, o tai galbūt padarė žalą jos sveikatai ir sukėlė mirtį. Inspektoriai parengė VVKT viršininko įsakymą, kuriuo numatyta skirti griežčiausią įmanomą nuobaudą pagrindiniam tyrėjui profesoriui A.Venaliui ir tyrėjai E.Gražulevičiūtei.

Šis projektas, laikantis ministro patvirtintos tvarkos, buvo nusiųstas E.Gefeno vadovaujamam LBEK, kuris turi per 5 dienas arba grąžinti įsakymą, patvirtintą direktoriaus parašu, arba raštu nurodyti nesutikimo motyvus. Netrukus paaiškėjo, kad E.Gefenas pasirinko nepritarti įsakymui. Tiksliau - tai jo daliai, kurioje numatyta griežta nuobauda garsiam profesoriui.

"Pritariame numatytų priemonių taikymui gyd. E.Gražulevičiūtei. Tačiau diskutuotinas tokių pačių priemonių taikymas pagrindiniam tyrėjui prof. A.Venaliui, kadangi patikrinimo (inspekcijos) protokole nėra aiškiai įvardyta pagrindinio tyrėjo atsakomybė. Todėl manytume, jog prieš taikant priemones pagrindiniam tyrėjui ir tyrėjai būtų tikslinga aptarti, ar nereikėtų aiškiau atriboti pagrindinio tyrėjo ir tyrėjos atsakomybės", - siūloma 2011 metų gruodžio 23-iąją E.Gefeno pasirašytame atsakyme VVKT. 

Kas tai - kalėdinė dovanėlė reumatologijos korifėjui, bandant sušvelninti jo atsakomybę? O gal priešingai - E.Gefenas komiteto vardu reikalauja skirti A.Venaliui dar griežtesnę nuobaudą negu numatyta, nes pagrindinio tyrėjo statusas ir įtakingos pareigos ne atleidžia nuo atsakomybės, bet ją didina?

Įdomu, kad nieko apie tai negalėjo paaiškinti profesorius Krescencijus Stoškus, nors yra LBEK veikiančios Biomedicininių tyrimų ekspertų grupės narys. Dar daugiau - jis prisipažino visai negirdėjęs apie tokį E.Gefeno raštą dėl A.Venalio.

Bet prieš savaitę šioje istorijoje įvyko dar keistesnis dalykas. Dėl sankcijų tyrėjams buvo sušauktas bendras VVKT ir LBEK posėdis, vadovaujamas G.Barcio ir E.Gefeno. Tai nėra numatyta jokiame teisės akte, nes abiejų institucijų sprendimai turi būti nepriklausomi ir remtis tik faktais, nustatytais geros klinikinės praktikos inspektorių.

Per šį neįprastą pasisėdėjimą E.Gefenas aiškino, kad pagrindinis tyrėjas nesąs labai atsakingas už eilinės tyrėjos nuodėmes, todėl sprendimas jo atžvilgiu turėtų būti subtilesnis. Galbūt tokį LBEK vadovo susirūpinimą gali paaiškinti tai, kad juodu su A.Venaliu yra kolegos Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (MF)? E.Gefenas - MF Visuomenės sveikatos instituto Medicinos istorijos ir etikos skyriaus vedėjas, o A.Venalis ne tik vadovauja vienai iš MF klinikų, bet ir yra šio fakulteto tarybos narys. 

E.Gefenas nebuvo linkęs aiškinti savo pozicijos dėl nuobaudos skyrimo kolegai. "O iš kur tai žinote? Kas jums tą raštą davė?" - klausė LBEK direktorius. Vėliau jis šį raštą dėl A.Venalio pavadino "darbiniu". Užuot atsakęs į klausimą, ar neturėjo nusišalinti vertinant fakulteto, kuriame dirba, tarybos nario veiksmus, E.Gefenas pažadėjo, kad sprendimas būsiąs griežtas.

Gyvybės kaina

Mirusios moters dukros iš VVKT iki šiol nėra gavusios jokio atsakymo apie jų mamai lemtingo tyrimo vertinimą, nors inspektoriai galutinę išvadą pateikė dar prieš mėnesį. Vis dėlto tarnybos tinklalapyje, paprastam piliečiui sunkiai surandamoje vietoje, po LŽ skambučio buvo paskelbtas įsakymas - nuobaudą abiem tyrėjams, kad ir kaip E.Gefenas stengėsi, apsispręsta palikti griežtą.

Tačiau kokias sankcijas VVKT taiko tokiu kraštutiniu atveju, kai bandant vaistus anksčiau laiko numarinamas žmogus? Pasirodo, už gyvybei pavojingus pažeidimus gresia tik laikini nemalonumai.

2010 metų liepos 18 dieną sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio pasirašytu įsakymu numatytas griežčiausias apribojimas - VVKT gali nušalinti tyrėją nuo klinikinio tyrimo ir uždrausti pradėti naują, kol baigs jau atliekamus. Be to, jis turi būti "nedelsiant nušalinamas" nuo kitų jo, kaip pagrindinio tyrėjo, vykdomų tyrimų, kol VVKT juos patikrins, o bendras šių inspekcijų laikas negali būti ilgesnis nei 4 mėnesiai. Tyrėjo nušalinimas baigiasi, jei tyrime nerandama pavojingų pažeidimų arba VVKT per nustatytą laiką neatlieka inspekcijų.  

Iš tiesų tai reiškia tik viena: medikams, dėl kurių kaltės mirė žmogus, nebus leista baigti šio tyrimo, o apribojimas tęsti kitus tyrimus truks vos 4 mėnesius.

Jau dabar aišku, jog VVKT tų popieriuje grėsmingai atrodančių inspekcijų tiesiog nedarys. Pirmiausia dėl to, kad šių metų pradžioje atleidus IKTS pareigūnus tarnyboje liko vienintelis geros klinikinės praktikos inspektorius, o patikrinimui atlikti būtini bent du. Be to, viena inspekcija trunka daugiau kaip mėnesį, tad per trumpą laiką patikrinti 10 tyrimų tiesiog neįmanoma.   

Taigi po 4 mėnesių tyrėjai galės grįžti prie darbų ir pamiršti laikiną diskomfortą. Kaina už tyrimo metu atimtą žmogaus gyvybę Lietuvoje stebėtinai maža - ypač žinant, kad šalis priklauso regionui, kuris vadinamas biomedicininių tyrimų "magnetu" ir traukia milžiniškus farmacijos verslo pinigus.

"Išskalbta" reputacija

Praėjusių metų vasarą ministro pasirašytas įsakymas, kuriuo numatyta "griežta" bausmė primena tik šiek tiek ilgesnes atostogas, pravertė kaip dūmų uždanga leidžiant išvengti atsakomybės ministro patarėjo M.Marcinkevičiaus vadovaujamos ligoninės tyrėjai.

2010-ųjų balandį IKTS pareigūnai Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nustatė, kad padaryta itin šiurkščių pažeidimų atliekant tyrimus su psichikos ligoniais ir kad jie galbūt nulėmė žmogaus mirtį. Liepos 1-ąją VVKT viršininkui G.Barciui buvo pateiktas įsakymo projektas, kuriuo pagrindinei tyrėjai L.Dembinskienei numatyta griežčiausia tuo metu galiojusi sankcija - priimti sprendimą ateityje rekomenduoti užsakovui, kad neskirtų jos tyrėja, nes nustatyta pavojingų ar daugkartinių reikšmingų pažeidimų.    

Tačiau G.Barcys atsisakė skirti šią nuobaudą, nes ji neva neaiški, todėl esą būtina skubiai tobulinti tai reglamentuojantį ministro įsakymą. Kadangi teisės aktai atgaline data negalioja, tobulinant įsakymą L.Dembinskienės veikla nesulaukė jokio VVKT įvertinimo. 

Netrukus, kai M.Marcinkevičiaus vadovaujamoje ligoninėje buvo nustatyti skandalingi faktai, IKTS atsisakė išduoti leidimą šioje įstaigoje su psichikos ligoniais atlikti tyrimą, keliantį itin daug abejonių biomedicininės etikos požiūriu. Šizofrenija sergantiems asmenims staiga paūmėjus ligai buvo numatyta duoti placebo - t. y. bandant vaistų veiksmingumą palikti pacientus, įtrauktus į kontrolinę grupę, visai be jokio gydymo. 

Nuo tokių eksperimentų žmones gina Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas. Jame nurodyta, kad tiriamasis gali negauti įprastinio gydymo tik tada, kai neįrodytas jo efektyvumas arba kai tai nekelia pavojaus tiriamojo sveikatai. Be to, įstatymas aiškiai nustato, kad biomedicininius tyrimus su pažeidžiamais asmenimis - o psichikos ligoniai yra būtent tokie - leidžiama atlikti tik tuo atveju, kai tai gali tiesiogiai ir realiai jiems padėti. 

Todėl IKTS 2010-ųjų vasarą atmetė paraišką dėl tyrimo, nurodydamas, jog kaip kontrolinis preparatas turėtų būti ne placebas, o tik žinomas vaistas, paprastai skiriamas šios sunkios ligos atveju. IKTS neleido ministro patarėjo vadovaujamoje įstaigoje atlikti ir dar kelių panašių tyrimų, kuriems E.Gefeno vadovaujamas LBEK jau buvo pritaręs.

Tačiau šių metų pradžioje IKTS panaikintas, o nuobauda, kurią iš VVKT neseniai atleisti pareigūnai buvo numatę skirti L.Dembinskienei, iš naujojo ministro įsakymo visai dingo. Bet "nelankstus" požiūris į bandymus su žmonėmis jau seniai kėlė įtakingų medikų pyktį.

Pranašystė

Baudžiamoji byla dėl 2007 metais nustatytų skandalingų faktų apie Panevėžyje vykusį masinį skiepijimą eksperimentine vakcina šiuo metu vis dar nagrinėjama teisme. Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas prof. A.Ambrozaitis tiesiogiai Panevėžio vakcinacijoje nedalyvavo, bet buvo šio tyrimo koordinatorius, prisiėmęs įsipareigojimą, kad keliuose centruose vykdant vakcinos bandymus su žmonėmis bus laikomasi geros klinikinės praktikos. Todėl baudžiamoji atsakomybė jam netaikyta, bet IKTS skyrė griežtą sankciją - rekomendavo užsakovams nesirinkti jo naujiems tyrimams pradėti, kol nebaigs jau atliekamų. 

2008-ųjų pabaigoje įtakingas medikas ėmėsi žygių, kad nuobauda jam būtų sušvelninta. VVKT, kuriai tuo metu laikinai vadovavo Mindaugas Būta, jo prašymą atmetė, bet pagalbos ranką vakcinacijos korifėjui ištiesė pati Sveikatos apsaugos ministerija. 2009 metų rugsėjį įvairių institucijų tarnautojai buvo sušaukti į specialų posėdį, kuriame, vadovaujant M.Marcinkevičiui, aptarti profesoriui kilę nepatogumai. Nors išsiaiškinta, kad sankcija A.Ambrozaičiui jau pasibaigusi, šį ministerijos renginį galima vertinti kaip auklėjamąją priemonę jame dalyvavusiems IKTS pareigūnams.   

Netrukus A.Ambrozaitis IKTS apsilankė ir pats - pasipiktinęs, jog farmacijos įmonei buvo pateikta informacija apie Panevėžio įvykius, todėl ši atsisakė jo paslaugų atliekant naują tyrimą. Beje, į jį A.Ambrozaitis ketino įtraukti kaip tyrėją ir savo pavaldinę iš Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės Ligitą Balčiūnienę, kaltinamą klastojimu Panevėžio byloje. Žymus infektologas tada pareigūnams aiškino, esą jie pateikę informaciją, kurios neturėjo pateikti, todėl viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, bet VVKT viršininkas G.Barcys žadėjęs "ateityje tokios informacijos nepraleisti".

Panaikinus IKTS ir liberalizavus biomedicininių tyrimų kontrolę ši profesoriaus pranašystė pradėjo pildytis. G.Barcys pripažino, kad po reorganizacijos VVKT liko vienintelis geros klinikinės praktikos inspektorius, bet nuramino, kad jam talkins kiti specialistai. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"