TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Liga, atimanti ne tik sveikatą, bet ir artimųjų ramybę

2015 09 22 11:25
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Brandus amžius - ne liga, tačiau senatvę lydi nemažai įvairių sveikatos sutrikimų. Vienas jų – Alzheimerio liga, skaudžiai paliečianti vis daugiau žmonių, tačiau pakankamai retai diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, kai ligą dar galima veiksmingai suvaldyti, o sergančiojo būklę – palengvinti. 

Sveikatos specialistų teigimu, Tarptautinė Alzheimerio ligos diena (paminėta rugsėjo 21-ąją) yra gera proga atkreipti dėmesį ne tik į šios ligos simptomus, bet ir į prevencines priemones.

Simptomus lengva supainioti

„Alzheimeris - lėtinė smegenų liga, pažeidžianti tam tikras smegenų dalis. Dėl to žmogui sutrinka atmintis, motorika, tampa sunku bendrauti, orientuotis laike ir erdvėje, atlikti įprastus smulkius buities darbus. Ligai progresuojant pacientai nebesugeba patys savimi pasirūpinti ir tampa priklausomi nuo artimųjų slaugos ir pagalbos“, - bendriausius pirmuosius Alzheimerio ligos požymius vardijo „MediCA klinika“ gydytoja Raimonda Lukminė.

Pasak jos, didžiausias pavojus – ligos simptomus laikyti natūraliais senatvės požymiais: „Senatvėje žmogui visiškai nebūtinai turi sutrikti atmintis ir kognityviniai gebėjimai. Tai nėra, tikrąja to žodžio prasme, natūralu. Tad jeigu pastebite, kad senyvo amžiaus žmogus nebeprisimena vardų, įvykių, jam pasidaro sunku naudotis buitiniais prietaisais, užrakinti duris ar užsirišti batus, reikia sunerimti, nes ligai progresuojant situacija tik sunkėja“, – sakė gydytoja.

„Pats sergantysis dažniausiai nesuvokia, kad serga, nes nefiksuoja savo elgesio pasikeitimo. Todėl dažniausiai tai geriausiai matyti artimiesiems, kartu gyvenantiems žmonėms. Tačiau apie tai kalbėti, viešai pripažinti problemą, žmonėms vis dar sunku. Todėl paminėjus tarptautinę Alzheimerio ligos dieną - raginame ne tik atkreipti dėmesį į ligos simptomus, bet ir drąsiai ieškoti pagalbos“, - ragino R. Lukminė.

Sergamumas Alzheimerio liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Apskaičiuota, kad šia liga serga 5-9 proc. vyresnių kaip 65 m., 10-12 proc. - 80 m., 20-25 proc. 80-90 m,. ir daugiau nei 30 proc. virš 90 m. amžiaus žmonių. Specialistų nuomone, po 30 metų daugiau negu pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga.

Padeda ne tik vaistai

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Živilės Bajoriūnaitės teigimu, nors Alzheimeris kol kas neišgydomas, tačiau ankstyva diagnostika bei įvairios papildomos priemonės gali palengvinti ligos sukeliamas pasekmes: „Į vaistininkus kreipiasi žmonės, kurie ieško būdų kaip pagelbėti Alzheimeriu sergantiems artimiesiems. Ankstyvoje stadijoje prie jau vartojamų gydytojo paskirtų kompensuojamų vaistų rekomenduojama vartoti galvos smegenų kraujagysles plečiančius vaistus, atmintį stiprinančius, nerimą mažinančius, cholesterolio kiekį kraujyje reguliuojančius preparatus”, - patarė vaistininkė.

Kadangi sergančiųjų amžius vis jaunėja, vaistininkė ragina daugiau dėmesio skirti ligos prevencijai ir profilaktikai: „Yra įrodymų, kad senatvinę demenciją atitolina fizinis aktyvumas. Teigiamą poveikį turi net paprastas 10 minučių kasdienis pasivaikščiojimas gryname ore. Riziką mažina ir nuolatinis protinės veiklos palaikymas, mąstymo įgūdžių lavinimas. Todėl patartina skirti bent šiek tiek laiko kryžiažodžiams, sudoku, dėlionėms. Vyresniame amžiuje ypač svarbu bendravimas, socialinis aktyvumas, neužsisklendimas savyje“, - pabrėžė „Camelia“ vaistininkė.

Nemažiau nei fizinis ir socialinis aktyvumas svarbūs ir mitybos įpročiai: „Siekiant užkirsti kelią senatvinei demencijai svarbu gauti pakankamai vitaminų E, C, B6 ir folinės rūgšties, erdvinę atmintį taip pat gali pagerinti saikingas kofeino vartojimas”, - patarimais dalijosi Ž. Bajoriūnaitė.

Patarimai sergančiajam ir slaugantiesiems

Alzheimeris tampa sunkiu išbandymu ne tik ligoniui, bet ir jį slaugantiems žmonėms. Ligoniams būdingas ne tik atminties ir motorikos susilpnėjimas, bet ir ūmumas, staigi nuotaikų kaita, kartais agresyvumas ar, priešingai, visiška apatija, apsunkinanti net ir kasdieninius, rutiniškus veiksmus.

Ligonio būklei palengvinti rekomenduojama:

• laikytis dienos higienos ir mitybos režimo (keltis, valgyti, praustis ir t.t. tuo pačiu metu);

• sukurti saugią aplinką ir kaip įmanoma rečiau ją keisti;

• ligonį prižiūrėti turėtų vienas ar du tie patys asmenys;

• kalbėti aiškiais, trumpais sakiniais;

• nekelti sergančiajam didelių reikalavimų, skatinti išlikti savarankišku kuo ilgesnį laiką;

• palengvinti orientacijai laike, naudoti įvairius kalendorius, laikrodžius ir pan.;

• nekeisti dažniausiai naudojamų daiktų vietų;

• naudoti spalvotus skiriamuosius raštelius prilipinti užrašams, pvz., ant durų.

• jei ligonis aktyvus – pasirūpinti, kad išeidamas iš namų su savimi turėtų informaciją apie nuolatinę gyvenamąją vietą.

Slaugantiesiems patariama:

• Nepamiršti savęs: nemenkinti savo poreikių, kiek įmanoma išlaikyti pomėgius, tikslus;

• Drąsiai ieškoti psichologinės pagalbos;

• Burtis ar jungtis prie Alzheimeriu sergančius slaugančių žmonių grupių;

• Skirti dėmesio savo fizinei būklei, mitybai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"