TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ligoniai varomi elgetauti

2011 01 11 0:00
Neįgaliesiems belieka viena išeitis: zulinti gydymo įstaigų ar namų sienas.
LŽ archyvo nuotrauka

Sergančiuosius išsėtine skleroze vis labiau glumina neįgalumą nustatančių tarnybų siekis sunkius ligonius paversti darbingais, taip mažinant jų gaunamas išmokas.

Lietuvoje paprastai domimasi tik tuo, kiek kainuoja ligos gydymas, bet pamirštamos kitos, pavyzdžiui, netekto darbingumo išmokos.

Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys, 98 proc. atvejų išsėtine skleroze susergama esant 18-50 metų amžiaus. "Nerasime kitos tokios ligos, kuri taip kirstų darbingiausiu ir brandžiausiu žmogaus gyvenimo laikotarpiu", - teigė neurologas.

Užsienyje atlikti vertinimai rodo, kad gydymo medikamentais kaina sudaro tik 30-40 proc. visų išlaidų, susijusių su išsėtinės sklerozės ligonių išlaikymu ir gydymu.

Bet, regis, mūsų valstybei nė nesinori turėti darbingų žmonių. Milžiniški neįgaliųjų integracijai skiriami pinigai išmetami į balą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė pasidomėjusi aptiko įspūdingus skaičius. Štai 2006-2008 metais profesinio reabilitavimo programas baigė 580 neįgaliųjų. Tam išleista net 12,8 mln. litų arba per 22 tūkst. litų kiekvienam. Baigę šias programas 2006-aisiais įsidarbino 23, 2007-aisiais - 157, o 2008-aisiais - 69 neįgalieji. Bet nežinia, ar ir tokie menki skaičiai nėra nurašyti iš lubų.

Šiemet neįgaliųjų profesinio reabilitavimo paslaugoms ketinama skirti 7,4 mln. litų iš Europos socialinio fondo lėšų. Labai įdomu, kiek po šių milijonų panaudojimo rasis tikrų dirbančiųjų. Daug abejonių kelia ir socialinių įmonių "pagalba". Esą toks jų statusas tėra formalus: realiai šiose įmonėse dirba vos vienas kitas neįgalusis, visi kiti - eiliniai tautiečiai, kaip ir bet kur kitur.

Dirba vis mažiau

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos (LISS) generalinė sekretorė Aldona Droseikienė taip pat piktinasi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), įdarbinimo projektams gaunanti milžiniškus pinigus, išleidžia juos nežinia kur, o rezultatų nėra.

Išsėtinės sklerozės ligonių atveju A.Droseikienė regi visiškai priešingas tendencijas: šių žmonių užimtumas kasmet vis mažėja. Anksčiau dirbo 57 proc. jų, pernai - 47 proc., dabar liko 35 procentai. Anot pacientų organizacijos vadovės, tai bene prasčiausia situacija iš visų ligų. Dėl užimtumo blogiau nebent turintiesiems psichikos negalių.

"Tarp mūsų pacientų yra mokytojų, vadybininkų ar pardavėjų, bet paprastai jie dirba ne visą darbo dieną, puse etato. Sergantieji išsėtine skleroze greičiau nuvargsta, tad jiems tinkamiausias - fiksuotas darbo laikas. Tačiau išsakę tokį pageidavimą iš darbdavio išgirsta: verčiau kreipkis dėl neįgalumo nustatymo, gal tau geriau gauti nedarbingumo pašalpą nei dirbti pusę dienos", - pasakoja A.Droseikienė.

Nenuostabu, kad sunkmetis gerokai apretino dirbančių neįgaliųjų gretas. Dėl to skundžiasi visos pacientų organizacijos. Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentės Rasos Kavaliauskaitės teigimu, įsidarbinti trukdo profesinės reabilitacijos sistemos netobulumas. Šiokių tokių siūlymų gausiau yra nebent didžiuosiuose miestuose. Noro dirbti pritrūksta ir patiems neįgaliesiems.

Nenori viešumo

Tarp sergančiųjų išsėtine skleroze yra ir ministerijų departamentų, skyrių vadovų, bet aplinkiniai nežino apie jų ligą. Esą jei žmogus prabiltų apie savo negalią, darbo tektų atsisakyti. "Jei žmogus nesiviešina, nedrįsta pasakyti, kad serga, būna atvejų, kai darbdavys pamano, jog žmogus narkomanas ar alkoholikas. Mat šiai ligai būdingi koordinacijos sutrikimai. Pasitaiko, kad ligonį dėl to net atleidžia iš darbo. Anksčiau tokie skundai buvo tikrai dažni", - teigia A.Droseikienė.

Silpdami tampa darbingi

Atleistieji iš darbo ar negalintys įsidarbinti dabar paliekami visiškai likimo valiai. Pastaruoju metu sergantieji išsėtine skleroze vis dažniau skundžiasi, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) stengiasi dirbtinai kilstelėti jų darbingumo lygį, neatsižvelgdamos į neurologų vertinimus.

"Todėl žmonėms gerokai sumažėja netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, o dirbti nėra kur", - pasakoja A.Droseikienė. Naujausias ją pasiekęs skundas - iš Alytaus rajono, kur NDNT kirvis kirto Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos rajono skyriaus pirmininkui. Žmogui, kuris lengviau juda vežimėliu nei su lazdele, NDNT komisija sumažino neįgalumą nuo antros iki trečios grupės. Pagal tokį sprendimą ligonis laikomas darbingu ir gauna perpus mažesnę pensiją. Bet juk žinoma, kad sergančiojo išsėtine skleroze sveikata tik blogėja.

Nepatenkintos NDNT vykdoma darbingumo lygio nustatymo politika septynios pacientų organizacijos praėjusį rudenį jau išsakė savo priekaištus šios tarnybos atstovams.

Beje, gaudamas kiek didesnę prarasto darbingumo pensiją, bedarbio pašalpos žmogus nė nematys. Dar nuo 2003-iųjų galioja tvarka, kai išmokamas tik skirtumas tarp netekto darbingumo ir bedarbio išmokų. Jei žmogus gauna mažiausią - 350 litų - netekto darbingumo išmoką, o jam priklauso 500 litų bedarbio pašalpa, iš pastarosios jam teliks 150 litų. Tad jei nori - elgetauk.

Brangu, bet gelbsti

Lietuva priskiriama didelio ligos paplitimo regionui - šiuo metu serga beveik 3 tūkst. žmonių. Dėl diagnostikos galimybių nesiskundžiama. Krašte veikia net trys išsėtinės sklerozės centrai, turimi metodai leidžia ligą nustatyti laiku ir anksti. Ir gydymo galimybės dabar nepalyginti geresnės nei prieš dešimt metų, išskyrus naujausią agresyvios išsėtinės sklerozės gydymą. "Tokiems pacientams šiandien negalime padėti. Per keletą metų, negaudami reikiamo gydymo, jie tampa priklausomi nuo vežimėlio, o kai kam baigiasi ir dar blogiau", - sakė VUL SK esančio Išsėtinės sklerozės centro vadovė Rasa Kizlaitienė. Jos teigimu, gyvybiškai būtinas preparatas šiuo metu skiriamas tik vienam pacientui. Anot R.Kizlaitienės, brangaus, bet labai svarbaus gydymo reikia Lietuvoje nedaugeliui, tik keletui ligonių.

Nesusėda prie vieno stalo

Gruodį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovams buvo įteikta peticija dėl antrosios pakopos gydymo kompensavimo išsėtine skleroze sergantiems pacientams, kai pirmosios pakopos gydymas nebepadeda. Ją pasirašė per 7 tūkst. žmonių, dar 3 tūkst. tai padarė internetu.

A.Droseikienę stebina, kad dviejų ministerijų - SAM ir SADM - vadovai niekaip negali susėsti prie bendro stalo. SADM skiria didžiulius pinigus rezultatų neduodančioms įdarbinimo programoms, o SAM neturi lėšų gyvybiškai svarbiam gydymui. "Naujausi vaistai mūsų pacientus pasiekia maždaug tik po 7 metų, o tada jau yra dar naujesnių", - piktinosi A.Droseikienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"