TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ligos negydo naujausiais vaistais

2012 12 11 4:00
LŽ archyvo nuotrauka/ Negydoma arba neefektyviai gydoma išsėtinė sklerozė per trumpą laiką jauną, darbingą žmogų paverčia neįgaliuoju.

Pacientai, sergantys išsėtine skleroze, vis dar nesulaukia efektyvių vaistų, kuriuos gauna kitų Europos valstybių gyventojai. 

Manoma, kad Lietuvoje yra apie 2600 žmoniŲ, sergančių išsėtine skleroze, liga, pažeidžiančia galvos ir nugaros smegenis. Tačiau šis skaičius gali būti didesnis, nes neatpažindami ligos požymių žmonės nesikreipia į medikus.

"Išsėtine skleroze dažniausiai suserga 20-40 metų žmonės. Liga užklumpa netikėtai, nes atpažinti ją labai sunku. Šiandien jauni žmonės patiria daug streso, jų labai spartus gyvenimo tempas, todėl pasireiškiantys ligos simptomai dažnai priskiriami įtempto gyvenimo būdo pasekmėms", - pažymėjo Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos (LISS) generalinė sekretorė Aldona Droseikienė.

Simptomai skiriasi priklausomai nuo ligos eigos, bet dažniausiai pasireiškia greitai silpnėjančia ar visai išnykstančia rega, skausmu akyje ar už jos, pusiausvyros sutrikimais, galvos svaigimu, nuovargiu, galūnių tirpimu ar dilgčiojimu, daliniu paralyžiumi, šlapinimosi, tuštinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimais, skausmu. Simptomai tokie įvairūs, kad dažnai jie ne iš karto priskiriami išsėtinei sklerozei.

Gresia negalia

Susergama dėl to, kad pati organizmo imuninė sistema atakuoja mieliną - apsauginį nervinių skaidulų dangalą smegenyse. Kodėl tai vyksta, nėra gerai žinoma, tad medikai negali patarti, kaip išvengti ligos. Susirgus gali būti pažeidžiami milijonai nervinių skaidulų, susidaro uždegimų židiniai, o pasibaigus uždegimui atsiradę randai vadinami skleroze. Centrinėje nervų sistemoje šie židiniai išsidėsto atsitiktine tvarka daugelyje vietų, todėl liga ir vadinama išsėtine skleroze.

Liga paprastai pasireiškia priepuoliais arba paūmėjimais, kai ligonis tampa ne tik nedarbingas, bet ir beveik neįgalus, jį būtina gydyti ligoninėje. Išsėtinei sklerozei progresuojant vystosi smegenų atrofija (tūrio mažėjimas), lemianti fizinę negalią.

Liga nustatoma atlikus magnetinio rezonanso, smegenų skysčio ir kitus tyrimus. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovo prof. Valmanto Budrio, Lietuvoje išsėtinės sklerozės diagnostinės galimybės tikrai geros. Didžiausia problema šiuo metu - ribotas efektyvaus naujosios kartos gydymo prieinamumas.

Kai liga ypač agresyvi

Išsėtinė sklerozė nepagydoma, bet ją galima kontroliuoti. Tinkamas gydymas sulėtina ligos progresavimą, smegenų nykimą. Negydoma arba neefektyviai gydoma išsėtinė sklerozė sukelia daug kančių ir per trumpą laiką jauną, darbingą žmogų paverčia visiškai neįgaliu.

Ligos pradžioje beveik visi pacientai gydomi leidžiamais vaistais - beta interferonu arba glatiramero acetatu. Jeigu jie nepadeda, reikia skirti efektyvesnių medikamentų.

Pernai Europos Komisija patvirtino pirmąjį Europos Sąjungoje registruotą geriamąjį vaistą, skirtą ypač aktyviai išsėtinei sklerozei gydyti. Juo jau gydomi 19 Europos valstybių pacientai. Lietuvoje šis naujosios kartos vaistas nekompensuojamas ir sunkiai prieinamas. Gydymas juo šiandien reikalingas 105 pacientams.

"Nesakome, kad naujosios kartos vaistais reikia gydyti visus ligonius. Efektyvesni medikamentai būtini tik labai aktyvios formos išsėtine skleroze sergantiems pacientams, kuriems net vartojant pirmos eilės vaistus liga išlieka ypač agresyvi - atsiranda naujų židinių, kartojasi paūmėjimai, progresuoja smegenų atrofija ir negalia. Tokių pacientų nėra daug", - teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Jos teigimu, viską vertinant tik iš ekonominės pusės, užmirštamos žmogaus kančios, o progresuojanti negalia tarsi bumerangas smogia kitai žinybai - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

LISS atliktos apklausos rodo, kad išsėtinė sklerozė pastaruoju metu gerokai praretino dirbančių žmoniŲ gretas. 2006 metais dirbo 57 proc., 2009 metais - 47 proc., o 2010 metais - jau tik 35 proc. sergančių asmenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"