TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Liguistą chemikalų baimę skatina ir neišmanymas

2016 03 01 18:00
Chemofobai dažniausiai bijo dirbtinių chemikalų, bet ignoruoja grėsmes, kurias sukelia gamtos reiškiniai arba natūraliai gamtoje susiformavusios kenksmingos medžiagos. AFP/Scanpix nuotraukos

Ar žinojote, jog maisto, farmacijos ir statybų pramonės bei kasdienė žmogaus buitis yra glaudžiai susijusios? Chemikalai – štai kas sieja šias sritis. Be chemikalų šiandien neišsiverčiama nė vienoje pramonės šakoje, o kasdien buityje naudojamų valiklių sudėtyje taip pat puikuojasi chemikalų pavadinimai.

Kaskart gerdamas vandenį iš čiaupo pagalvojate, kiek jame yra toksiškų medžiagų ir negalite ramiai eiti gatve, nes vis mąstote apie anglies dioksido kiekį, esantį ore, be to, perkate tik ekologiškas daržoves, kurios užaugintos nenaudojant pesticidų? Galbūt jūs esate vienas iš tų, kurie paniškai bijo chemikalų ir žūtbūt stengiatės jų išvengti?

Pasirodo, chemikalų baimė iš tiesų egzistuoja – tai chemofobija. Jos atsiradimą būtų galima sieti su amerikietės biologės Reičel Karson (Rachel Carson) 1961 metais parašyta knyga „Tylusis pavasaris“. Joje išreikšta biologės nuomonė apie pesticidų grėsmę žmogui ir aplinkai sukėlė daug diskusijų aplinkosaugos srityje ir išprovokavo aplinkosaugos judėjimų susikūrimą ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje.

Bet, pasak Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos rizikos komunikacijos lektoriaus Davido Ropeiko (David Ropeik), dažnai chemikalų fobija yra pagrįsta ne tikslia informacija ar žiniomis, bet tiesiog emocijomis.

Netikriname faktų apie chemiją

Nuo 1961-ųjų buvo sugriežtintas pesticidų naudojimas, atsirado aplinkosaugos institucijos, maisto ir vaistų kontrolės tarnybos, kurios tiria toksiškų medžiagų ir chemikalų riziką sveikatai bei kontroliuoja jų patekimą į žmogaus aplinką. Tačiau žmonės vis tiek linkę manyti, kad chemikalų yra visur ir neįmanoma jų išvengti.

Žiniasklaidoje kone kasdien pasirodo žinių apie dar vieną atliktą mokslinį tyrimą, kuris parodė, jog, pavyzdžiui, mėsoje yra žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų. Blogiausia tai, kad žmonės labai lengvai priima tokią informaciją.

„Juk mes neskaitome viso teksto. Perskaitome tik dalį straipsnio ar atlikto tyrimo iš šaltinių, kuriais pasitikime, o išvadas pasidarome patys. Be to, kuo protingesni jaučiamės, tuo labiau mėgstame iškraipyti faktus. Kokių faktų norime, tokius ir susikuriame“, – teigia rizikos komunikacijos specialistas Davidas Ropeikas.

Pasak jo, mokslininkai turėtų visuomenei ne tik pateikti mokslinius faktus, bet atlikti ir švietėjišką funkciją. „Mokslininkai turėtų mažiau kalbėti kaip advokatai, o daugiau kaip pedagogai, padėti visuomenei atsirinkti teisingus faktus, juos teisingai suprasti. Tuo tarpu toksikologai turėtų atviriau kalbėti apie savo atliekamus tyrimus su visuomene ir suteikti jai prieigą prie tikslių jų duomenų“, – sako Harvardo lektorius.

Jo požiūriu, svarbiausias vaidmuo skelbiant mokslinę informaciją tenka žiniasklaidai. Dažnai žurnalistai, rašydami naujienas apie chemikalų keliamas problemas, jas pateikia tokiu kampu, jog naujiena žmones išgąsdina. Būten tai, pasak rizikos komunikacijos specialisto D. Rapeiko, daro didžiausią įtaką chemofobijos egzistavimui.

„Žiniasklaidos pranešimai turėtų būti aiškūs, konkretūs, parašyti kuo paprastesne kalba, bet jokiu būdu neiškraipantys faktų. Be to žurnalistai turėtų šviestis ir būti mokomi kaip tikslingai perteikti žinias apie rizikas susijusias su cheminėmis medžiagomis“, – teigia britas D. Ropeikas.

Kai kurie žmonės vengia gerti vandenį iš čiaupo dėl jame esančių toksinų, bet dažnas mėgsta paplaukioti baseine, kuriame vanduo stipriai chloruotas.

Bijome net bevielio interneto

Chemofobai dažniausiai bijo dirbtinių chemikalų, bet ignoruoja grėsmes, kurias sukelia gamtos reiškiniai arba natūraliai gamtoje susiformavusios kenksmingos medžiagos.

„Žmonės bijo WI-FI (bevielis internetas – aut. past.) skleidžiamų bangų, bet laimingi deginasi paplūdimyje nenaudodami jokių apsaugos priemonių. Nepaisant to, daugybė tyrimų parodė, jog bevielis internetas neturi jokio ilgalaikio poveikio žmogaus organizmui, tuo tarpu ultravioletiniai spinduliai yra viena iš pagrindinių priežasčių, sukeliančių odos vėžį“, – sako rizikos komunikacijos specialistas D. Ropeik.

Taip pat chomofobai dažnai bijo išorėje esančių kenksmingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, anglies dioksido ir nuolat baiminasi dėl jų poveikio sveikatai. Tuo tarpu visai pamiršta apie nuolat juos supančias dulkes, kurių apstu ne tik lauke, bet ir darbinėje bei namų aplinkoje. Nors buitinės dulkės dažnai sukelia tik alergiją, bet jos negydant ji gali išsivystyti į lėtinę ligą ar alerginę atstmą.

Chemikalų bijantys žmonės linkę kai kuriuos sintetinius chemikalus sureikšminti labiau nei kitus. Pavyzdžiui, jie vengia gerti vandenį iš čiaupo dėl jame esančių toksinų, bet dažnas mėgsta paplaukioti baseine, kuriame vanduo stipriai chloruotas. Greičiausiai jie net nežino, kad chloras ne tik dirgina odą, akis ir burnos gleivinę, bet vandenyje susimaišęs su organinėmis medžiagomis gali būti vienas iš sinusito ar astmos sukėlėjų.

Pasak Harvardo lekoriaus Davido Ropeiko, chemofobai stengdamiesi išvengti chemikalų dažniau ne apsaugo savo sveikatą, o kaip tik jai kenkia. „Žmonės nustojo valgyti jūros gėrybes, sužinoję, jog jose esantis gyvsidabris yra žmogaus smegenims kenkiantis toksinas. Bet jie nežino, kad jo kiekis žuvyse yra per mažas, kad iš ties darytų žalą žmogui. Dėl šios liguistos baimės atsisakę jūros gėrybių žmonės negauna smegenų augimui ir širdies funkcijai reikalingų maistinių medžiagų. Vietoj to, kad ramiai suvalgytų lašišos kepsnį, jie kovoja prieš savo kūno poreikius“, – teigia britų lektorius.

Parengė Rūta LATVĖNAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"