TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lipidograma - tik pusė informacijos

REKLAMA  •  2013 05 20 10:59
Nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje miršta daugiau kaip pusė žmonių. LŽ archyvo nuotrauka

Širdies ir kraujagyslių ligomis suserga vis jaunesni, darbingo amžiaus žmonės. Tai ypač ryšku lyginant Lietuvą su Švedija, Suomija, Šveicarija ir net su JAV, tai yra šalimis, kuriose sėkmingai vykdomos pirminės ir antrinės šių ligų prevencijos programos.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 metais 85 proc. visų mirties atvejų Lietuvoje lėmė trys pagrindinės priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56 proc., žmonių, nuo piktybinių navikų - 20 proc., dėl išorinių priežasčių - 9 proc. visų mirusiųjų.

Ne naujiena, kad pagal šiuos rodiklius esame paskutinėje vietoje tarp Baltijos kaimynų. Estai, sekdami suomių pavyzdžiu, kaip ir kitose srityse, kur kas labiau rūpinasi savo sveikata ir geriau naudoja širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikos programoms skirtas lėšas.

Lietuvoje jau keletą metų įgyvendinama valstybinė širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ji skirta širdies ir kraujagyslių ligų grėsmei nustatyti: vyrams - nuo 40 iki 55 metų, moterims - nuo 50 iki 65 metų. Beveik pusė tiriamųjų yra nutukę ir pernelyg sūriai valgo. Daugiau kaip 60 proc. programoje dalyvaujančių žmonių nustatyta dislipidemija - per didelė riebalų koncentracija kraujyje. Pagal šiuos rodiklius lietuviai pirmauja Europoje. Nė vienos ES šalies gyventojai tokio lygio nėra pasiekę.

Prieš keletą metų Europos kardiologų draugija inicijavo epidemiologinį EUROASPIRE tyrimą, kuriame dalyvavo daugelis ES valstybių, taip pat Rusija. Lietuva užėmė paskutinę vietą net pagal pastangas tvarkyti kraujo riebalus - lipidus, cholesterolį, trigliceridus ir t. t. Tirtos pacientų grupės cholesterolio kiekio kraujyje vidurkis - 6 mmol/l, o turėtų neviršyti 5 mmol/l. Jeigu žmogui priskiriama daug rizikos veiksnių (antsvoris, stresas, žalingi įpročiai, paveldėtas polinkis) arba jis jau serga išemine širdies liga, šis skaičius turėtų neviršyti 4,5 mmol/l. Specialistų nuomonė vienareikšmiška: dislipidemiją, dėl kurios nemaža dalimi kaltas ir mūsų pomėgis valgyti daug riebių gyvulinės kilmės produktų, būtina kontroliuoti ir gydyti. Kraujo riebalų, kraujospūdžio reguliavimas, žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo) atsisakymas, streso mažinimas gali padėti išvengti tokių sunkių pasekmių kaip infarktas, insultas, neįgalumas ir darbingo amžiaus žmonių mirčių nuo šių ligų.

Kardiologai įspėja - kraujo riebalų, kaip ir kraujospūdžio, norminimas nėra žaidimas su maisto papildais. Tai rimti dalykai. Jeigu į juos bus nekreipiama dėmesio, gresia labai sunkios pasekmės - infarktas, insultas. Bet jų galima ir išvengti: pirmiausia būtina atlikti kraujo tyrimus, o paskui, jei reikia, nuosekliai, kaip rekomenduoja gydytojas vartoti kraujospūdį reguliuojančius, cholesterolio kiekį mažinančius, cukraus kiekį norminančius vaistus, laikytis atitinkamos dietos, aktyvinti gyvenimo būdą, vengti streso ir atsikratyti antsvorio.

Kaskart, kai kalbame apie šiuos dalykus, atrodo, kad kartojame senas tiesas, kurios turėtų būti žinomos visiems. Tačiau tenka nustebti, nes kai kurie žmonės apie tai girdi pirmą kartą...

Apie kraujo riebalus reikia žinoti

Kodėl taip svarbu atlikti lipidogramą - išsamų keturių organizmo riebalų tyrimą, kuris parodo bendrą cholesterolio, didelio tankio (DTL), mažo tankio (MTL) cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje? Ir kodėl šis tyrimas atskleidžia tik pusę tiesos apie riziką susirgti širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis?

Laboratorijų tinklo "Medicina practica" direktoriaus pavaduotoja gydytoja Gitana Skendelytė sako, kad tiek didelio, tiek mažo tankio lipoproteinai ir trigliceridai dalyvauja įvairiuose biocheminiuose organizmo procesuose: fermentų, hormonų gamyboje, medžiagų apykaitoje ir t. t. Kol jų koncentracija kraujyje neperžengia tam tikrų ribų, organizmas funkcionuoja normaliai. Tačiau pernelyg dideli nukrypimai nuo normos pirmiausia gresia širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. "Ilgą laiką mokslininkai didžiąją dalį kaltės dėl šių ligų vertė tik cholesteroliui. Jo sankaupos aterosklerotinių plokštelių pavidalu ant vidinių kraujagyslių sienelių - akivaizdžiausia insulto, infarkto priežastis, - pasakoja gydytoja. - Tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai infarktas arba insultas ištinka žmones, kurių cholesterolio kiekis kraujyje niekada nebuvo per didelis. Arba priešingai: yra pacientų, kuriems diagnozuojamas kraujo riebalų perteklius, bet jie šiomis ligomis nesuserga. Analizuojant tokius atvejus paaiškėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti daug reikšmės turi ne tik organizmo riebalai, bet ir kiti faktoriai. Iš jų vienas svarbiausių - lėtinis uždegimas vidinėse kraujagyslių sienelėse, tose vietose, kuriose pradeda kauptis cholesterolis. Kitas labai svarbus faktorius - medžiagų apykaitos pakitimai organizme. Tarkime, žmones, sergančius cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligos užklumpa dažniau negu nesergančius."

Uždegimas vidinėse kraujagyslių sienelėse

Kokios jo priežastys? "Žmogaus organizme negali būti nei tuščios vietos, nei kokio nors svetimkūnio ar nereikalingo produkto. Kai prie vidinių kraujagyslių sienelių ima kauptis riebalai, organizmas į tai reaguoja sistemiškai, - aiškina gydytoja. - Tada aplink tas sankaupas pradeda vykti labai daug procesų. Pirmiausia atsiranda uždegiminių ląstelių, kurios stengiasi riebalus sumažinti, izoliuoti. Be abejo, uždegimas nėra toks stiprus kaip sergant gripu ar peršalimo ligomis, kai į kovą su užkratu įsitraukia visas organizmas. Kraujagyslių endotelyje tuo pačiu metu, kai formuojasi riebalų sankaupos, vyksta mažutis lėtinis mikrouždegimas. Būtent šį uždegimą galime išmatuoti tirdami didelio jautrumo C reaktyvųjį baltymą. Dėl to jis ir vadinamas "didelio jautrumo", kad galima išmatuoti labai menkus šio vyksmo pokyčius."

Paprastas C reaktyviojo baltymo tyrimas atliekamas jau daugiau kaip 15 metų. Tačiau dažniausiai jis skiriamas norint diferencijuoti ūmų infekcinį susirgimą: atskirti bakterinį nuo virusinio, įvertinti jo stiprumą. Tuo metu didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo tyrimas matuoja reikšmes, kurios nesiekia ir 5 mg, taigi gali parodyti labai mažus pokyčius, įvertinti lėtinį mikrouždegimą, vykstantį kraujagyslių endotelyje. Jis jau seniai gana plačiai taikomas stacionaruose tiriant kardiologinius ligonius.

Didelio jautrumo tyrimas

"C reaktyviojo baltymo tyrimas - dar vienas svarbus faktorius, padedantis įvertinti galimą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, - sako gydytoja G.Skendelytė. - Tarkime, pacientas žino, kad jo kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis, yra daug "blogojo" mažo tankio cholesterolio. Atlikęs didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo tyrimą ir sužinojęs, jog jis taip pat padidėjęs, žmogus suvokia: būtina susirūpinti ir imtis rimtesnių priemonių kylančiai grėsmei sustabdyti. Be abejo, gydytojas tokiam pacientui skirs cholesterolį mažinančius vaistus - statinus. Reikia nepamiršti, kad daugelis organizme vykstančių procesų yra ilgalaikiai. Kaip ne per vieną dieną susikaupia pernelyg didelis kiekis cholesterolio, taip ir paskirtus vaistus tenka vartoti ilgai, nuosekliai, o kartais - visą gyvenimą."

Pasidomėkite, kas vyksta jūsų organizme

Šeimos gydytojas į polikliniką atvykusiam pacientui paskiria cholesterolio tyrimą, tačiau didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo tyrimo tarp profilaktinių nėra. Kodėl? "Dėl kelių priežasčių. Jis seniai taikomas kardiologiniams ligoniams, tačiau profilaktiškai nėra plačiai naudojamas, kaip ir daugiau modernių tyrimų. Matyt, dėl lėšų trūkumo. Laboratorijų tinklas "Medicina practica" gegužės ir birželio mėnesį siūlo pacientams didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo tyrimą atlikti už palankią kainą. Pavasaris - tai laikas, kai norisi atsinaujinti. Geriausia dovana sau - pasirūpinti sveikata, - tvirtina gydytoja. - Šį tyrimą rekomenduojame atlikti ne tik tiems, kurie nerimauja dėl lipidogramos rezultatų, bet ir pacientams, turintiems didesnį kraujospūdį, sergantiems diabetu, lėtinėmis infekcijomis, reumatoidiniu artritu, žmonėms, kurių kūno masės indeksas padidėjęs, ir kitiems. Kuo didesnis C reaktyviojo baltymo kiekis, tuo didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Net tuo atveju, jei lipidograma normali. Vadinasi, tirdami vien lipidogramą arba vien didelio aktyvumo C reaktyvųjį baltymą, sužinosime tik pusę informacijos. Tyrimui ypatingo pasirengimo nereikia, svarbiausia, kad tuo metu žmogus nesirgtų ūmia infekcine liga."

***

Tyrimų kainos

- Lipidograma - 12 litų

- Lipidograma + gliukozė - 14 litų

- Lipidograma + hsCRB - 20 litų

- Lipidograma + gliukozė + hsCRB - 22 litai

Tyrimų norminiai dydžiai

Hs-CRB (didelio jautrumo C reaktyvinis baltymas)

Maža rizika - iki 1,0 mg/l

Vidutinė - 1,0-3,0 mg/l

Didelė - daugiau kaip 3,0 mg/l

Didelis hs-CRB kiekis parodo, kad jau reikia vartoti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus.

Kas yra cholesterolis?

Tai į riebalus panaši medžiaga, esanti visose organizmo ląstelėse. Kraujyje cholesterolis turi lipoproteinų pavidalą. Jis būtinas normaliai organizmo veiklai užtikrinti, dalyvauja visų ląstelių "statyboje", vitamino D, tulžies rūgščių sintezėje, yra ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelių veiklai.

DTL (didelio tankio lipoproteinas) - "gerasis" cholesterolis. Jo pagrindinis vaidmuo - paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijose.

MTL (mažo tankio lipoproteinai) - "blogasis" cholesterolis. Jo pagrindinė funkcija - pernešti cholesterolį iš sintezės vietos (kepenyse, žarnų gleivinėje) į periferinius audinius ir jų kraujagysles.

***

Iš kur cholesterolis atsiranda mūsų organizme?

Gaminasi kepenyse, žarnų gleivinėje ir kitose ląstelėse - 75 procentai.

Gaunamas su gyvūninės kilmės maistu - 25 procentai.

***

Lipidogramos normos

Bendras cholesterolis - iki 5,2 mmol/l

DTL

- Vyramas >1,45 mmol/l

- Moterims >1,68 mmol/l

MTL

- Iki 2,59 mmol/l

Trigliceridai

- Iki 2,26 mmol/l

Gliukozė

- 4,1-5,9 mmol/l

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"