TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Liūdnos linksmų atostogų romanų pasekmės

2015 08 29 6:00
hdwalpapers.cat nuotrauka

Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) – aktuali sveikatos problema. Daugėja sergančiųjų chlamidioze, kuri neretai tampa nevaisingumo, lėtinio prostatito, moterų reprodukcinių organų uždegimą sukeliančių ligų priežastimi.

Plinta antibiotikams atspari gonorėja, prognozuojama, kad jau po dešimtmečio nebebus vaistų, kuriais būtų galima šią ligą išgydyti. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumas nuo jo Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Ne visi gyventojai turi pakankamai žinių apie LPI profilaktiką.

Dauguma – nesirgę

Kaip parodė neseniai atlikta reprezentatyvi apklausa, daugiau nei pusė (65 proc.) Lietuvos gyventojų žino, kad LPI gali tapti nevaisingumo priežastimi. Tačiau dėl teiginio, kad santykiai su nuolatiniu partneriu apsaugo nuo LPI, sutiko tik 34 proc., o 47 proc. – nesutiko, 16 proc. rinkosi „sunku pasakyti“. Vyrų, manančių, kad nuolatinio partnerio buvimas visiškai apsaugo nuo LPI, buvo šiek tiek daugiau nei moterų. Du trečdaliai gyventojų žino, kad šiomis infekcijomis negalima užsikrėsti baseinuose arba naudojantis bendra vonia. Gyventojų pasiteiravus, ar nuo infekcijų gali užtikrintai apsaugoti prezervatyvai, penktadalis manė teigiamai, 60 proc. dėl šio teiginio nesutiko, 16 proc. atsakė „sunku pasakyti“. Šia apsaugos priemone kiek labiau pasitiki vyrai nei moterys. Nors dauguma gyventojų yra pakankamai informuoti, jog prezervatyvai mažina riziką užsikrėsti, vis dėlto kai kurie klaidingai mano, kad apsaugo tokios priemonės kaip hormoninė kontracepcija, spermicidai, nutrauktas lytinis aktas, vaisingų dienų skaičiavimas ar apsiprausimas po lytinio akto. Du trečdaliai apklausoje dalyvavusių gyventojų žino, kad kartą persirgus lytiškai plintančia infekcija imunitetas nesusidaro, ir ta pačia liga galima užsikrėsti pakartotinai. Tačiau penktadalis respondentų apie tai negirdėję. Ypač šių žinių trūksta asmenims nuo 15 iki 29 metų. 13 proc. apklaustųjų prisipažino, kad yra sirgę LPI, bet dauguma – nesirgę.

Mažiausiai žino tie, kuriems labiausiai reikia

– Kokia lytiškai plintančių infekcijų situacija šiuo metu mūsų šalyje, palyginti su praėjusiais metais? – teiravomės Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. Sauliaus Čaplinsko.

– Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius registruota 10 proc. mažiau susirgimų LPI atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį. Daugiau sergančiųjų tikimasi rugsėjį, sugrįžus po atostogų. Tai patvirtina daugiametė Lietuvos statistika. Pernai, palyginti su 2013 metais, diagnozuota beveik 50 proc. daugiau chlamidiozės atvejų, nors susirgimų kitomis ligomis nustatyta mažiau.

Daugiausia serga jauni, lytiškai aktyviausi 20–34 metų asmenys, beveik pusę užsikrėtusiųjų sudaro 15–29 metų žmonės. Kasmet LPI diagnozuojama apie 30 moksleivių. Per pastaruosius penkerius (2010–2014) metus 63 nepilnamečiams diagnozuoti LPI atvejai, dažniausiai – sifilis.

Saulius Čaplinskas /Romo Jurgaičio nuotrauka

– Parengtos metodinės rekomendacijos „Lytiškai plintančių infekcijų prevencija“. Kiek jos prieinamos visuomenei, kodėl visuomenės švietimas neduoda tokio efekto, kokio norėtume?

– Metodinės rekomendacijos, susijusios su LPI profilaktika, viešai prieinamos ir specialistams, ir visuomenei. Jos yra Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto www.ulac.lt svetainėje. Be to, kaip rodo 2014 metais atlikta gyventojų apklausa, daugiausia informacijos apie šių ligų prevenciją gyventojai gauna iš visuomenės informavimo priemonių, įskaitant internetą. Visuomet pabrėžiame, jog patikimos informacijos reikia ieškoti ne bet kur, o tik valstybinių institucijų svetainėse. Visur kitur informacija gali būti nepatikima arba tai gali būti tik kieno nors nuomonė.

– Kai kam dar tebeatrodo, jog šios ligos liečia tik asocialius žmones.

– Lytiškai plintančios infekcijos perduodamos visų rūšių lytinių santykių metu. Laikantis asmens higienos, buitiniu būdu neužsikrečiama. Kai kurios LPI, tarkim, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), gali būti perduodamos tiesioginio kontakto metu, hepatito B virusas arba ŽIV plinta ne tik per seksualinį kontaktą, bet ir per kraują, pavyzdžiui, vartojant švirkščiamuosius narkotikus, atliekant invazines procedūras nesteriliais instrumentais. Sifilis, hepatito B virusas, ŽIV, gonorėja, chlamidiozė, ŽPV, genitalijų herpeso virusas gali būti motinos perduoti vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Kaip rodo statistika, dauguma užsikrėtusiųjų LPI, išskyrus ŽIV, nepriklauso jokiai rizikos grupei. Užsikrėsti LPI labiau rizikuoja daug lytinių partnerių turintys, dažnai juos keičiantys asmenys, kurie lytiškai santykiaudami nenaudoja apsaugos priemonių, taip pat tie, kurie naudojasi seksualinėmis paslaugomis už atlygį. Nuomonė, kad LPI serga tik asocialūs asmenys – niekuo nepagrįstas mitas.

Nutylėti ligos nepavyks

– Kokie lytiškai plintančių infekcijų simptomai?

– Ligos požymiai atsiranda ne iš karto. Jie priklauso nuo to, kokia infekcija žmogus užsikrėtė. Kartais simptomai pasireiškia po savaitės, mėnesio ar dar ilgesnio laiko. Tai – klastingos infekcijos, daugelis jų neturi specifinių požymių. Štai daugiau nei 50 proc. moterų ir 10 proc. vyrų, užsikrėtusių gonokokine infekcija, nebūna jokių požymių. Pagrindiniai LPI simptomai – išskyros iš šlapimo takų ar lyties organų, skausmingas, dažnesnis šlapinimasis, vyrams – skausmas kapšelyje, pilvo apačioje, skausmingi lytiniai santykiai ir/ar kraujo pasirodymas jų metu, išbėrimai lyties organų srityje, anogenitalinės karpos, padidėję kirkšnių limfmazgiai ir pan. Pastebėjus kurį nors iš šių požymių būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba dermatovenerologą.

– Ar įmanoma tikėtis, jog tiesą apie ligą pavyks nuslėpti nuo partnerio?

– Asmuo, užsikrėtęs LPI, kitus asmenis gali užkrėsti nuo pat užsikrėtimo momento, netgi nejusdamas jokių ligos požymių. Gydymas gali būti sėkmingas tik kartu gydant ir lytinį partnerį, todėl jam būtina apie tai žinoti. Vadinasi, tiesos nuslėpti nepavyks ir nepatartina to daryti, nes pasveikus imunitetas nesusidaro ir galima pakartotinai užsikrėsti nuo to paties partnerio. Nesigydant abiem kartu, problemos gali trukti iki begalybės.

– Lietuvoje šiemet gimė jau antras sifiliu sergantis kūdikis. Kurį laiką ši infekcija buvo prislopusi, kodėl ji vėl suaktyvėjo?

– Nėščiųjų patikra smarkiai sumažino įgimto sifilio atvejų daugelyje šalių. Pasaulyje siekiama visiškai jų išvengti. Sifiliu serganti nėščioji turi būti gydoma, tik taip galima išvengti jį perduoti naujagimiui. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 20 sifiliu infekuotų nėščiųjų. Daugelis išgydomos ir pagimdo sveikus vaikus. Tačiau tos, kurios nėštumo metu nesilanko moterų konsultacijoje ir nepatikrinamos, gali užkrėsti ir kūdikius.

– Kaip elgtis susirgus? Kokių pasekmių tikėtis?

– Būtina griežtai paisyti gydytojo nurodymų. Kad gydymas būtų efektyvus, svarbu kartu gydyti ir visus lytinius partnerius, vengti bet kokių lytinių santykių, kol užsikrėtęs asmuo ir jo partneris nebaigs viso gydymo kurso ir neišnyks visi ligos simptomai. Jokiu būdu neužsiimti savigyda. Patvirtinti, kad ligonis pasveiko, gali tik išsamūs laboratoriniai tyrimai. Nors nuo daugumos LPI pasveikstama, imunitetas jomis persirgus neatsiranda ir galima užsikrėsti pakartotinai.

– Kokie apsisaugojimo nuo šių infekcijų būdai? Paaiškinkite ir apie vakciną nuo ŽPV.

– Esminis LPI prevencijos principas – susilaikymas nuo lytinių santykių, t. y. abstinencija. Taip pat rekomenduojama atidėti pirmuosius lytinius santykius; patariama būti monogamiškiems; vengti atsitiktinių lytinių partnerių; atsakingai rinktis partnerius; su naujais – visada naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus) arba vengti lytinio kontakto, kai pasikeičiama biologiniais skysčiais. Taip pat svarbu apie šias infekcijas kuo daugiau žinoti ir neprarasti budrumo. Kilus įtarimų, kad per atsitiktinius lytinius santykius galėjote užsikrėsti, skubiai kreipkitės į gydytoją išsitirti, kad liga būtų kuo anksčiau diagnozuota ir pradėta gydyti. Nuo kai kurių LPI – virusinių hepatitų B ir A, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kurie plinta per lytinius santykius, galima pasiskiepyti. ŽPV skiepai apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, ikivėžinių pakitimų ir šio viruso sukeltų išorinių lyties organų karpų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nuo ŽPV skiepyti 9–13 metų mergaites (prieš pirmąjį jų lytinį kontaktą) ir jaunesnio amžiaus moteris (iki 26 metų), dar nesusidūrusias su ŽPV.

– Ką reikėtų žinoti žmonėms, susirūpinusiems savo sveikata po atostogų, per kurias buvo rizikos užsikrėsti lytiškai plintančia infekcija?

– Po rizikingo kontakto su galbūt užsikrėtusiuoju LPI, taip pat atsiradus LPI požymių, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus ir kruopščiai vykdyti jų rekomendacijas. Atminkite, kad jokie apsiplovimai, apsivalymai nepadės. Jeigu užsikrėtėte, būtina rimtai gydytis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"