TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lošimų apsėstieji: kas jiems padės

2013 11 23 6:00
Populiarėjantys lošimai internetu - dar vienas priklausomybių šaltinis. LŽ archyvo nuotrauka

Šiuo metu svarstomose Azartinių lošimų įstatymo pataisose numatoma naujovių, turinčių nukreipti internetinių lošimų dalyvius iš kelio į priklausomybę – ludomaniją. Ši problema tampa vis aktualesnė, nes dėl didėjančio lošimų prieinamumo gausėja šio pomėgio apsėstų žmonių, virtualiuose kazino lankosi ir paauglių, ten lošiama dieną naktį.

Kaip pažymi ekspertai, azartiniai lošimai yra viena iš nedaugelio nuolat augančių rinkų. Jų populiarėjimą pastaraisiais metais lėmė keletas esminių veiksnių. Pirmiausia, lošėjų visada daugėja ekonomikos krizių laikotarpiu, nes žmonės tiesiog neturi kito pasirinkimo. Antra, praėjusį dešimtmetį lošimai tapo kur kas prieinamesni: lošti galima sėdint kur nors bare, namie prie kompiuterio ar net dirbant biure. Atsiradus išmaniesiems telefonams, šios galimybės dar plečiasi. Pabrėžiama, kad virtualių lošimų ateitis – būtent išmanieji įrenginiai, kurių turėtojų, kaip prognozuojama, kasmet gerokai gausės.

Priemonių įvairovė

Tuo pat metu teigiama, kad azartinių žaidimų draudimas nėra tinkamas metodas, nes poreikis žaisti, lažintis ir rizikuoti slypi žmogaus prigimtyje, adrenalino poreikio panaikinti neįmanoma, be to, uždraudus lošimus jie vis tiek egzistuos pogrindyje. Manoma, kad nelegalūs lošimai internete šiuo metu net 3-4 kartus viršija legaliuosius. Lošiant nelegaliai nėra jokių apribojimų, o tai dar labiau gausina priklausomų nuo šio pomėgio žmonių skaičių.

Praėjusią savaitę Lietuvoje lankęsi Italijos aplinkos apsaugos ir vartotojų apsaugos asociacijų koordinacinės tarybos (CODACONS) atstovai teigė, esą būtina patį žaidimą išsaugoti, bet taip, kad jis atitiktų pramogos paskirtį ir nebūtų priklausomybės šaltinis. Italų manymu, pritaikius naujus intelektinius sprendimus, būtų apsaugoti lošėjai, o pramogų organizatoriai irgi būtų patenkinti, nes nesijaustų kalti suteikdami paslaugą, dėl kurios atsirado priklausomybė.

CODACONS atstovai tvirtino, jog dabar žaidėjams suteiktos galimybės riboti savo veiksmus vien parašant prašymą neleisti lošti - nepakanka. Mat šiuos prašymus pateikia jau patį dugną pasiekę žmonės. Esą reikėtų veikti ir profilaktiškai: diegti sudėtingas sistemas, kurios laiku įspėtų apie pavojų, primintų, kad pralošti pinigai nebegrįš, ir pan.

Apie būdus išvengti azartinių lošimų priklausomybės Lietuvoje lig šiol kalbėta labai nedaug. Tuo metu vienas iš Europos Sąjungos ekspertų vartotojų klausimais Carlo Pileri išvardijo daugybę įmanomų priemonių. Jis įsitikinęs, jog reikia nustatyti "lubas" prizams, uždrausti reklamuoti lošimus. Be to, dalį iš lošimų gautų pinigų valstybė turėtų skirti visuomenei informuoti apie galimą pavojų, dalį lėšų skirti paremti šeimoms, kurių nariai jau priklausomi nuo azartinių žaidimų, taip pat specialiai sistemai, nustatančiai potencialų ligonį, ir uždraustų jam žaisti. "Labiausiai reikėtų saugoti nepilnamečius, nes jie pernelyg lengvai prieina prie lošimų", – teigė C.Pileri.

Manoma, kad Italijoje yra maždaug 3 mln. ludomanija sergančių žmonių. Italijos ir Kanados mokslininkų tyrimais nustatyta, kad lošimo namuose lankosi apie 30 proc. asmenų, turinčių ludomanijos riziką. Teigiama, kad lošiant kazino kiek mažesnė tikimybė įgyti priklausomybę, nes juose tobulesnė kontrolės sistema. O lošiant online ligos atsiradimo rizika yra gerokai didesnė. Juk virtualiuose kazino nėra žaidimų tvarkaraščių, galima lošti dieną naktį.

Pasirinks apribojimus

Internetiniai lošimai – viena greičiausiai populiarėjančių paslaugų ES. Metinis jų augimo tempas siekia apie 15 procentų. Daugelis šalių yra priėmusios sprendimus lošimus reglamentuoti ir taip mažinti jų žalą. Jau nuspręsta legalizuoti internetinius lošimus ir Lietuvoje.

Šiuo metu Seime svarstomomis Azartinių lošimų įstatymo pataisomis numatoma, kad įteisinus internetinius lošimus jų dalyviai turės teisę organizatoriui pateikti rašytinį prašymą, kuriame bus nurodyti tam tikri apribojimai. Lošėjas galės pageidauti riboti didžiausią pinigų sumą, kurią jis gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba per vieną nenutraukiamą lošimą, taip pat riboti didžiausią vieno statymo sumą. Be to, jis galės pageidauti nustatyti vieno nepertraukiamo lošimo laiko limitą, taip pat laikinai riboti jo galimybę iš viso dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.

Numatoma, kad nuotolinių lošimų dalyviams per visą lošimą privalės būti aiškiai pateikiama informacija, kiek laiko jie jau dalyvauja lošime, nurodoma bendra jo atliktų statymų suma ir aktualus rezultatas (laimėjimas).

Prašymų – per 3 tūkstančius

Lietuvoje šiuo metu yra išduotos 4 licencijos organizuoti lošimus kazino, 8 licencijos – automatų salonuose, 4 licencijos – organizuoti lažybas.

Lošimų priežiūros tarnybos direktorės Editos Bishop duomenimis, iki 2013-ųjų lapkričio 22 dienos tarnyba buvo gavusi 3079 lošėjų prašymus riboti patekimą į lošimų organizavimo vietas. Pakartotinai su prašymu neleisti lošti kreipėsi 463 asmenys. Daugiausia prašymų pateikė vyrai, bet yra ir moterų. Liūto dalis šių kreipimųsi – iš Vilniaus, daugumos juos pateikusiųjų amžius – 21-39 metai, galima sakyti, darbingiausi asmenys, kurie energiją galėtų eikvoti kitur. Duomenys rodo, kad dauguma pateikusiųjų prašymus lankydavosi visų rūšių lošimų organizavimo vietose.

Specialistai išskiria tris pagrindines į priklausomybę nuo azartinių lošimų linkusių asmenų grupes. Pirma, tai iškreiptai suvokiantys realybę žmonės, nesugebantys statistiškai įvertinti žaidimo, tad nesiliaujantys žaisti. Kitus lošti skatina depresija, taip bandoma atsikratyti juos kamuojančių dalykų. Šiai grupei daugiausia priklauso moterys. Trečia grupė – asmenys, polinkį į priklausomybę paveldėję genetiškai.

Lošimų priežiūros tarnyboje šiuo metu dirba du psichologai, konsultuojantys asmenis, pateikusius prašymus neleisti jiems patekti į lošimų vietas. Šie specialistai teikia informaciją ir apie gydymo įstaigas, galinčias padėti į priklausomybės gniaužtus patekusiems žmonėms.

Remiantis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių valstybinių psichikos sveikatos centrų duomenimis, nuo 2001 iki 2011 metų rugsėjo į šias įstaigas dėl patologinio potraukio į azartinius lošimus kreipėsi ir gavo gydymą 392 asmenys. Informacija, kiek žmonių kreipėsi į privačias įstaigas, neskelbiama. Kaip teigia specialistai, priklausomybę nuo azartinių lošimų dažnai lydi ir alkoholio, narkotikų priklausomybė.

Trūksta žinių

Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai priklausančio psichologo Egidijaus Meiženio teigimu, problemos mastą rodo prašymų riboti lankymąsi lošimo vietose daugėjimas. Štai 2004-aisiais, kai ši praktika pradėta taikyti, gauta 11, 2005 metais – 68, 2006 metais – 171 prašymas neleisti lošti.

Vis dėlto, kaip tvirtino E.Meiženis, lošėjai dažnai net nežino apie šią galimybę. Jo nuomone, iškalbingas vien faktas, kad net 9 metus nepavyksta įstatymu įteisinti savanoriško apribojimo lošti. Be to, tokius prašymus pateikę lošėjai pasakoja, kad kai kurios lošimus organizuojančios įstaigos nesilaiko susitarimo neįleisti. Mat lošimo namai didžiausias pajamas gauna būtent iš asmenų, turinčių priklausomybę nuo azartinių lošimų. Psichologo teigimu, turintieji šį liga tapusį potraukį dažniau baigia gyvenimą savižudybe nei asmenys, turintys kitų priklausomybių. Deja, dažnas žaidėjas nė nežino, kad nenumaldomas poreikis lošti yra liga, o ja susirgus galima gauti pagalbą.

"Dėl šių problemų kreiptųsi dar daugiau asmenų, jeigu jie gautų tinkamą informaciją apie lošimų žalą. Lietuvoje esančiose lošimo vietose išdėliotų brošiūrėlių beveik neįmanoma pastebėti. Tarkim, Anglijos, Prancūzijos lošimo vietose ant sienų, prie žaidimo automatų ir net tualetuose yra iškabinti dideli plakatai, žmonės žino, kur skambinti, kad būtų suteikta jiems reikalinga pagalba", – vardijo E.Meiženis.

Kai įsikiša sistema

Sprendžiant pagalbos lošėjams problemas pasaulyje nueita labai toli: sukurtos sudėtingos vartotojų apsaugos sistemos, padedančios nustatyti priklausomybės riziką, siunčiančios žaidėjams perspėjamąsias žinutes. Tokias sistemas yra įsidiegusios dauguma Europos valstybinių operatorių.

Italijos įmonės "Gr System" generalinis direktorius prof. Graziano Bugatti pasakojo, kad kuriant jų sistemą buvo studijuotas lošėjų elgesys realiu laiku, jiems žaidžiant lošimo automatu ar internete, taip bandyta suvokti šių elgesį ir įvertinti ludomanijos simptomus. Net dvidešimtyje lošimo namų salių eksperimentuota su žaidėjais, 400 jų pateiktos specialios anketos, kur žmonių veiksmai vertinti pagal ludomanijos skalę. Kuriant vartotojų apsaugos sistemą panaudoti ir žaidėjų duomenys, registruoti žaidimo platformose, jie gretinti su anketų rezultatais. Pasak G.Bugatti, dabar jų sistema gali diagnozuoti žaidėjams kylančią grėsmę, geba su jais susisiekti, pavyzdžiui, nusiųsdama per lošimo automatą įspėjamąją žinutę ir taip grąžindama žmogų į realybę. Lošėjui įdėjus specialią kortelę į automatą ir prisijungus prie sistemos, jis gali riboti savo žaidimą. Lošimo automatai jau turi galimybę naudoti tas korteles.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"