TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Maisto kultūros spragos tėvų sąmonėje

2015 10 16 5:59
Danguolė Gasparavičienė. Organizatorių nuotrauka

Įsivaizduokite, kad nuo šiandien kardinaliai pasikeičia jūsų mitybos įpročiai: tris kartus per dieną valgote šviežią tą dieną pagamintą šiltą maistą, jūsų patiekalų porcijos nedidelės, tačiau subalansuotos, kupinos jums reikiamų baltymų, riebalų ir angliavandenių. Be to, jūs valgote ne tik sveikatai palankų maistą, bet tai darote neskubėdami, šnekučiuodamiesi prie stalo kartu su visa šeima, o jūsų pietūs arba vakarienė užtrunka mažiausiai dvi valandas.

Dabar beveik 70 proc. lietuvių tokia maisto kultūra primena mažų mažiausiai ištrauką iš fantastų parašyto romano, tačiau ar nenorėtumėte, kad taip valgytų bent jau jūsų vaikai? Apie subalansuotą mitybą, maisto kultūros spragas tėvų sąmonėje ir tinkamus darželinukų valgymo įpročius kalbamės su VŠĮ „Tikra mityba“ direktore Danguole Gasparavičiene.

– Kaip vertinate šiandieninę situaciją darželiuose? Juk dažnai girdime, kaip tėvai reiškia susirūpinimą vaikų mityba darželiuose?

– Kiekvienas norime, kad mūsų vaikai augtų sveiki, o paklausti, ką daryti, kad taip būtų, tikriausiai daugelis įvardytume sveiką mitybą. Kol vaikas būna namuose tėvai kontroliuoja jo mitybą savo nuožiūra, bet jam pradėjus lankyti darželį, daugeliui kyla klausimas, ar tinkamai bus pasirūpinta vaiko mityba. Dažnu atveju ikimokyklinio ugdymo įstaigoje randama daugiau teigiamų mitybos aspektų nei namuose. Visuomenė dažnai įsivaizduoja, kad darželiuose vaikų maitinimas yra labai prastas, tačiau tai ne visai tiesa. Lietuvos darželiuose vaikai turi galimybę tris kartus per dieną valgyti šviežią šiltą maistą, o kai kuriose kitose Europos valstybėse darželiuose tenkinamasi atsineštais tėvų suteptais sumuštiniais, mikrobangų krosnelėje pašildytu patiekalu ar atšildytais pusfabrikačiais. Be to, mūsų šalyje sudaromi atskiri valgiaraščiai lopšelio ir darželio grupėms, tausojantys patiekalai, t.y. virti vandenyje, troškinti, pagaminti konvekcinėje krosnelėje, sudaro ne mažiau kaip pusę į pietų valgiaraštį įtrauktų karštųjų pietų patiekalų.

– Kaip tėvai įsivaizduoja, ką turėtų ar ko neturėtų valgyti jų vaikai?

– Tėvai nori, kad vaikai darželiuose valgytų kuo įvairesnį maistą, kad patiekalai būtų patraukliai pateikti, juk kartais vaikui tereikia įdomios istorijos apie tą patiekalą ar kad jis būtų gražiai patiektas, žadintų apetitą. Tėvai pageidauja, kad vaikai valgytų daugiau vaisių ir daržovių, o reikiamos kalorijos racione neatsirastų vien tik batono ar duonos riekelių forma, kurios patiekiamos beveik prie kiekvieno patiekalo. Nemažai tėvų net sutiktų daugiau mokėti, kad tik vaikų maitinimas būtų sveikatai palankesnis, subalansuotas.

– Kaip žinoma, maitinimas darželiuose nepriklauso vien tik nuo tėvų norų ar pageidavimų. Kas lemia, kad situacija darželiuose iš esmės nesikeičia?

– Darželinukams trūksta maisto įvairovės, ir tai daugiausia lemia nepakankamas finansavimas, todėl darželiai stengiasi bent jau atitikti privalomus reikalavimus. Tiesa ir ta, kad maitinimo įpročiai darželiuose likę nuo sovietinių laikų, racione vyrauja patiekalai iš bulvių, miltų. Rekomenduojamos maistinės ir energinės paros normos, pagal kurias sudaromi valgiaraščiai, išleistos prieš 16 metų. Tada vaikų antsvoris, nutukimas ir kitos sveikatos problemos nebuvo tokios aktualios kaip dabar, nebuvo tokio gausaus sveikatai nepalankių maisto produktų pasirinkimo, nebuvo taip stipriai pažengusios ir maisto gaminimo technologijos. Dabar padėtis smarkiai pasikeitė, taigi turi keistis ir šiuo metu galiojantys dokumentai, kuriuose aprašytos mitybos normos, taip pat darželių personalo ir tėvų požiūris į sveikatai palankią mitybą.

– Vaikai savo mitybos patys kontroliuoti negali, bet ar visada jų tėvai ir darželio personalas žino, kokia yra sveikatai palanki mityba?

– Reikėtų šviesti tėvus ir darželio personalą, nes žmonėms tikrai trūksta žinių. Gaudami daug informacijos apie mitybą, dažnai nesugeba atsirinkti, kas iš tiesų yra svarbu renkantis produktus, kaip sveikiau gaminti patiekalus. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip organizmas toleruoja tam tikrus maisto produktus. Dažnai vaikydamiesi mados valgyti tik ekologiškus produktus arba nevalgyti mėsos, žuvų, kiaušinių ar kitų produktų, ir rinkdamiesi tuos, kurių netoleruoja mūsų organizmas, sau kenkiame. Taip nutinka, nes nesugebame tinkamai įvertinti organizmo siunčiamų signalų. Pilvo pūtimu, bėrimais įvairiose kūno vietose, sustojusiu skrandžiu mums kūnas sako, kad vienas ar kitas maistas mums netinka, bet ne visi sugebame tuos signalus suprasti. Kiekvienas žmogus turėtų save stebėti.

– Jūsų įkurta viešoji įstaiga „Tikra mityba“ ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendina projektą „Sveikatai palankūs“. Ko siekiate tokia iniciatyva?

– Sveikatai palankaus vaikų maitinimo tikslas – ne tik visuomenei pristatyti maisto produktus, kurie garantuotų, kad vaikai būtų sotūs, ir padėtų formuoti sveikos mitybos įpročius visam gyvenimui. Siekiame supažinti vaikus, jų tėvelius ir darželių vadovybę su sveikos mitybos principais, juos pritaikyti darželių valgiaraštyje, įskiepyti vaikams jų organizmui naudingus valgymo įpročius, paaiškinti apie maisto netoleravimą ir alergijas. Bendradarbiaudami su darželiais norime gauti informacijos ir pagalbos keičiant valgiaraščius ir juos derinant. Taip pat esame numatę pateikti metodinių rekomendacijų vaikų ugdymui (filmukai, dainelės, spalvinimo lapai ir kita populiari metodika). VŠĮ „Tikra mityba“ iniciatyvos skirtos pradėti pokyčius, kad keistųsi ir šiuo metu galiojantys dokumentai, kuriuose aprašytos mitybos normos. Jau dabar esame pradėję kurti naujus patiekalų receptus, kurie būtų ne tik sveikatai palankūs, bet ir patiktų vaikams. Norime šviesti tėvus ir paskatinti juos ir namuose gaminti vaikams naudingus sveikatai patiekalus. Sakoma, kad dabartinė žmogaus išvaizda yra prieš 10 metų valgyto maisto rezultatas. Jei žmogus nori ateityje jaustis geriau, jau dabar turi valgyti tokį maistą, kuris tenkintų jo organizmo poreikius ir būtų sveikatai palankus. Juk ne paslaptis, kad apie 70 proc. tautiečių pakerta širdies ir kraujagyslių ligos.

– Ar į savo projektą įtraukiate maisto pramonės įmones? Kaip jos prisideda?

– Siekiame sveikos mitybos pokyčių viešojo maitinimo sektoriuje, maisto pramonėje, prekybos centruose, kad rinkoje atsirastų daugiau sveikatai palankių produktų ir patiekalų. Jau dabar bendradarbiaujame su AB „Kauno Grūdai“. Ši socialiai atsakinga įmonė plėtoja savo veiklą sveikatai palankių maisto produktų gamybos srityje ir savo ilgalaikius tikslus sieja su sveikatai palankių produktų kūrimu.

Jau rytoj Pasaulinės maisto dienos proga, devyniuose Kauno darželiuose kartu su šia įmone rengiame projektą, skirtą subalansuotai, sveikai mitybai skatinti. Projekte dalyvaujančių darželių vaikai ir į renginį atėję jų tėveliai bus vaišinami sveikatai palankia grikių koše „Activus“, o mūsų įstaigos specialistės papasakos apie sveikos mitybos svarbą, skatins vaikų tėvelius keisti nesveikus užkandžius sveikesniais ir maistingesniais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"