TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Maisto papildai. Žada, bet ar ištesi?

2010 11 09 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Vaistinių lentynose puikuojasi nesuskaičiuojama daugybė maisto papildų, jų pakuotės žada, kad išnyks sąnarių skausmai, nebekamuos virškinimo nesklandumai, plaukai ir nagai žvilgės, nebevargins antsvoris ir atminties sutrikimai... Tereikia tik nuspręsti, ko pageidaujate, ir atverti piniginę.

Tiesa, kad retas iš mūsų tris kartus per dieną valgome šviežiai paruošto maisto, geriame pakankamai skysčių, valgome daug vaisių ir daržovių. Vadinasi, negauname visų sveikatai reikalingų medžiagų. Todėl nenuostabu, kad pažadai vilioja: norėdami būti gražūs ir sveiki gręžiamės į vaistines, nes tikime, kad jose pirkti preparatai tikrai bus naudingi sveikatai.

Įprasta, bet ar patikima?

Virškinimo sutrikimai - bene dažniausiai pasitaikantys negalavimai. Sergančiųjų virškinimo organų ligomis daugėja visame pasaulyje, ypač - ekonominės gerovės šalyse, kur epidemijos greičiu plinta greitai pagaminamas maistas, konservuoti pusgaminiai, gėrimai ir t.t. Dabar žmogui, kurio virškinimo sistema tiesiog nepajėgia susidoroti su nuolat ją žalojančių patogenų ir toksinų poveikiu, vis dažniau kyla klausimas: ką tokio negero suvalgiau, kad taip prastai jaučiuosi? Gal apsinuodijau, gal padėtų keletas "angliukų"? "Aktyvintosios anglies preparatai Pasaulio sveikatos organizacijos įtraukti į Būtinųjų vaistų sąrašą, registruoti tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse kaip vaistai, naudojami apsinuodijimo atvejais. Jų tikrai pravartu turėti ir namų vaistinėlėse. Tačiau aktyvintosios anglies preparatų yra įteisintų ir kaip maisto papildų, kurie nebūtinai privalo atitikti vaistams keliamus reikalavimus, taigi jie gali ir neabsorbuoti toksinų, neužkirsti kelio jiems patekti į kraują,"- teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė.

Pilvo skausmu, maudimu, pūtimu, vėliau ir dar sunkesniais požymiais pasireiškiančių virškinimo sutrikimų dažniausiai atsiranda tada, kai kasa nebeįstengia pagaminti pakankamo kiekio fermentų, užtikrinančių baltymų, riebalų ir angliavandenių skaidymą. Tokių simptomų neišvengia ne tik tie žmonės, kuriems pašalinta dalis skrandžio, žarnyno ar tulžies pūslė, bet ir neatsispiriantieji norui pernelyg sočiai pavalgyti. Neretai diskusijų objektu tampa priemonės, padedančios išvengti nemalonių virškinimo sutrikimų. Ar gali virškinimo sistemai padėti augalinės kilmės maisto papildas, kurio pagrindinis komponentas - EnzyBlend, gautas iš grybo Aspergilius? Šis pavadinimas įvardija visą pelėsinių grybų šeimą: Aspergilius oryzal, Aspergilius awamori, Aspergilius niger ir t.t. Tiesa, kai kurie jų naudojami maisto pramonėje. Bet ar maisto papildas "Gastroval", kurį rekomenduojama laikyti vaikams neprieinamoje vietoje, tikrai gali padėti išspręsti virškinimo problemas?

Gydytoja gastroenterologė Roma Uogelienė teigia: "Būtų keista, kad žmogaus kasos gaminamus virškinimo fermentus galėtų pakeisti augaliniai. Maisto papildai gali papildyti mūsų racioną, jei jame nepakanka mums reikalingų medžiagų, tačiau negali padėti pacientui, kurio virškinimo funkcija sutrikusi. Jei atsirado laikinas virškinimo sutrikimas (pasikeitus dietai, persivalgius ar padauginus neįprastų patiekalų) arba pacientas serga kasos uždegimu ar kitomis kasos ligomis, jei jam yra pašalinta tulžies pūslė, dalis kasos, skrandžio ar žarnyno, jei žmogus yra vyresnis ir jo virškinimo sistema dėl amžiaus pakitimų nebeišskiria pakankamai virškinimo fermentų, jis turėtų vartoti natūralius gyvulinės kilmės pakaitinius virškinimo fermentus. Jų yra tik pankreatino preparatuose, pavyzdžiui, "Mezym". Tai - visaverčiai vaistai, kuriuose subalansuotas virškinimo fermentų kiekis. Jie saugūs, prie jų nepriprantama. Maisto papildai negali jų atstoti. Mes negalime priversti dirbti to organo, kurio nėra, arba jis yra susidėvėjęs, arba jo veikla sutrikusi. Galime tik skirti papildomai tų medžiagų, kurių tas organas išskirdavo, ir užtikrinti geresnį virškinimą bei paciento savijautą."

Teisinga ar klaidinga?

VVKT Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė sako, jog didžiausia vartotojų klaida, kad maisto papildus jie neretai laiko vaistais. "Į Lietuvos rinką patenka maisto papildų, kuriuose yra labai dideli vitaminų ir mineralų kiekiai, galintys būti net žalingi sveikatai. Tarkime, vitamino A dozės maisto papilduose yra didesnės nei vaistiniame preparate. Jį vartodama nėščioji gali apnuodyti vaisių, o vyresnio amžiaus moteriai per didelės vitamino A dozės gali paskatinti osteoporozės vystymąsi ir kaulų lūžių riziką."

Ypač verta įsiklausyti į specialistų perspėjimus dėl iš Kinijos atvežtų žolinių preparatų. "Į vieną preparatą paprastai sudėta 10-20 įvairių žolių, vartojamų Rytų (kinų) medicinoje. Tokio komplekso poveikis organizmui visiškai nežinomas, nes nėra moksliškai ištirtas. Tarkime, maisto papilde yra Hu Zhang šaknies, kuri kinų tradicinėje medicinoje naudojama vėžiui, širdies, kepenų ligoms, podagrai gydyti, ekstrakto. Tačiau šio augalo veikimo mechanizmas nežinomas, saugumas neištirtas, taigi poveikis gali būti nenuspėjamas" - sako V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė.

Kaip maisto papildai patenka į rinką?

Maisto papildų notifikavimą šiuo metu atlieka Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT). Notifikavimas - tai pranešimas apie į Lietuvos rinką įvežamus papildus. Informaciją VVSPT įtraukia į maisto papildų duomenų bazę. Notifikuojami tik tie papildai, kurie pagaminti ne Europos Sąjungos (ES) šalyse. Pagal ankstesnę tvarką maisto papildai buvo registruojami prieš tai įvertinant juose esančius vitaminus, mineralus, maisto priedų (konservantų, dažiklių ir kt. ) kiekį, sudedamąsias dalis. Iš ES įvežami maisto papildai taip pat buvo notifikuojami. Valstybinės institucijos turėjo informacijos apie visus Lietuvos rinkoje esančius maisto papildus. Nuo 2010 metų kovo 1 dienos sveikatos ministro įsakymu atsisakyta maisto papildų registracijos. Iki šių metų lapkričio 3 dienos notifikuota 918 pavadinimų maisto papildų, pagal ankstesnę tvarką per metus būdavo registruojama ir notifikuojama per 2000. Taigi, šiuo metu jokia institucija neturi duomenų, kiek ir kokių maisto papildų atvežama į Lietuvą iš ES šalių.

VVSPT Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyr. specialistės Evelinos Venckevič nuomone, didžiausia problema yra besaikis maisto papildų vartojimas, beatodairiškai tikintis efekto, kurio jie dažniausiai negali duoti. Kas pralaimi? Žinoma, tik pacientas, kuris išleidžia nemažai pinigų ir nieko už juos negauna. Tinkamai negydoma liga gali užsitęsti, tapti lėtinė.

Žada, bet neištesi...

"Jeigu žmogaus mityba visavertė, jam nereikalingi jokie maisto papildai ar vitaminai, - sako gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė. - Kai kada vitaminų gali pristigti vaikams, nėščiosioms, vegetarams, senyviems žmonėms, sergantiems ligomis, kai sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas. Pagal higienos normą maisto papildas - tai maisto produktas, skirtas įprastam maisto racionui papildyti, jis vienas arba derinamas su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildams nebūtinos klinikinės studijos, jie nieko negydo, todėl jų poveikio galima tik tikėtis."

Ar maistas gali būti vaistas? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrina, ar maisto papildų gamintojai ir platintojai laikosi Reklamos įstatymo. Pažeidimų protokolus ir medžiagą jie perduoda Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo.

VMVT specialistų darbe yra pasitaikę atvejų, kai įmonės pristato savo platinamą maisto papildą kaip vaistą. Tokių produktų kaina siekia kelis šimtus litų, jų reklamoje naudojami teiginiai su nuorodomis į ligą ir gydymą. Už tokią veiklą buvo surašyti Reklamos įstatymo pažeidimo protokolai, skirtos baudos.

2009 metais iš 16 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų 11 buvo surašyta dėl maisto papildų, 2010-aisiais iki lapkričio mėnesio buvo surašyta 17 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų, iš jų 6 dėl maisto papildų, kurie buvo pristatomi, pavyzdžiui, tokiais teiginiais: "Tinka vartoti esant širdies ritmo sutrikimams, esant polinkiui sirgti įvairiomis šlapimo takų infekcijomis, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis"; "Tinkamas sergant infekcinėmis virusinėmis bei bakterinėmis ligomis (gripu, hepatitu ir pan.)"; "Indikacijos ir gydymo kurso trukmė", "Diabeto ligoniams gerina hemoglobino lygį"; "Turi antivirusinių (ŽIV, AIDS, pūslelinės, CMV), antibakterinių, priešvėžinių savybių" ir pan.

Pagal 2006 metų gruodžio 20 dieną patvirtintą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą teiginiai (pvz., "gerina virškinimą", "stiprina imunitetą" ir kt.) leidžiami tik tiems gamintojams, kurie turi savo šalių kompetentingų institucijų patvirtinimus ir yra pateikę paraiškas Europos maisto saugos tarnybai dėl sveikatinimo teiginių įteisinimo.

Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto lektorės dr. Indrės Špokienės komentaras:

"Tiek ES, tiek Lietuvos teisės aktai draudžia nurodyti ar užsiminti, kad maisto papildas turi gydomųjų ar nuo ligų saugančių savybių - taigi maisto papildams negalima priskirti vaistų funkcijos. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus maisto papildai apibrėžiami kaip maisto produktai, skirti įprastam maisto racionui papildyti.

Jei reklamuojant maisto papildą vartotojui sudaromas įspūdis, kad šis preparatas gydo (pvz., nurodant konkrečias ligas, kuriomis sergant rekomenduojama preparatą vartoti, ar gydomąsias dozes, gydymo trukmę, sveikatinimo poveikį), - tai vertintina kaip klaidinanti reklama, o tokios reklamos sklaida yra draudžiama. Beje, remiantis protingumo kriterijumi, nebūtina įrodyti net konkretaus klaidinimo fakto, pakanka nustatyti, kad tokia reklama paskatino asmens suklaidinimo galimybę ir taip galėjo paveikti jo ekonominį elgesį.

Reklamos užsakovo pareiga - skleisti tik teisingą informaciją ir turėti pakankamai jos teisingumą patvirtinančių įrodymų. Praktika rodo, kad tokių įrodymų Konkurencijos tarybai ar Vatotojų teisių apsaugos tarnybai pradėjus tirti skundus dėl skleidžiamos maisto papildų reklamos jų davėjai neretai pristinga (pavyzdžiui, pagal kokias savybes ar požymius reklamuojamas maisto papildas gali būti "Nr. 1 Lietuvoje"; arba kuo remiantis teigiama, kad maisto papildas 3 kartus stipresnis; 3 kartus veiksmingesnis; 3 kartus pigesnis; kaip ir neįtikimais tempais be jokių papildomų pastangų numetamas svoris, nors iš tikrųjų maisto papildų poveikis yra trumpalaikis, o svoris krenta gana lėtai ir tam reikia papildomų pastangų (pvz., reguliari mankšta, racionali mityba ir t.t.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"