TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Maisto papildų vartotojų klystkeliai

2008 12 02 0:00
Prof. R.Stukas pabrėžia - papildai negali pakeisti vaistų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Maisto papildų vartojama vis daugiau, bet dažnai tai daroma chaotiškai, o pasitarti nėra su kuo", - sakė Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius, prof. Rimantas Stukas.

Vakarų Europos šalyse maisto papildus kasdien vartoja apie 60 proc. gyventojų. R.Stuko duomenimis, Lietuvoje juos apskritai vartoja 60 proc. gyventojų, kasdien - apie 15 procentų. Tačiau prieš 10 metų kasdien vartojo tik 5-7 proc., tad akivaizdu, kad šių produktų populiarumas didėja. Maisto papildų pasiūla labai didelė, reklama dažnai hiperbolizuota, mūsų žmonės neretai juos vertina kaip vaistus ir dažnai griebiasi ne to, kas jiems tiktų labiausiai. Tad į ką atsižvelgti, norint nepasukti klystkeliais?

Nėra kas patartų.

"Maisto papildai turėtų būti vartojami įvertinus konkretaus žmogaus sveikatos būklę, gyvenseną, mitybą. Vienas papildas tiks vienam, bet nebūtinai bus veiksmingas kitam. Jei žmogaus mityboje trūksta maistinių skaidulų, papildas, turintis, sakykim, kviečių sėlenų, jam gali padėti. Bet vartojančio daug šviežių daržovių, valgančio rupaus malimo duoną žmogaus sveikatai tas pats papildas neturės reikšmės. Kita vertus, rūkančiam žmogui, gyvenančiam labiau užterštoje aplinkoje antioksidantų poreikis bus didesnis, o įsikūrusiajam šalia pušyno - mažesnis. Bėda ta, kad mūsų žmonės gauna gausybę informacijos iš įvairiausių šaltinių ir dažnai nesugeba teisingai jos pritaikyti. Šiandien beveik nėra papildų vartojimo priežiūros, galimybės dėl to kreiptis į specialistą", - sakė R.Stukas.

"Pavyzdžiui, dietologas, įvertinęs konkretaus žmogaus mitybą, galėtų rekomenduoti konkrečių maisto papildų, kurie derėtų tarp savęs, galėtų sudaryti jų vartojimo planą, patarti, kokia seka vartoti šiuos produktus. Deja, šiandien žmonių pasirinkimą dažniau lemia agresyvesnė reklama, gražesnė pakuotė, pažįstamų rekomendacijos", - pripažino pašnekovas.

Kai kuriose šalyse mitybos konsultantai, dietologai labai populiarūs ir jų paslaugos prieinamos daugeliui. Tačiau Lietuvoje "valdiškų" dietologų konsultacijų beveik nėra, o privačiai konsultuotis sau gali leisti ne kiekvienas. Galima tartis su vaistininku, tačiau ir iš jo ne visada gauname deramos informacijos. "Kai kada net specialiai vaistinėse pasiteirauju to, ko gali paklausti kiekvienas pirkėjas, ir labai liūdna, kad kartais negaunu informacijos arba išgirstu visišką nesąmonę. Jei žinių trūksta net tiems, kurie privalėtų jų turėti, ką kalbėti apie paprastą pirkėją", - apgailestavo R.Stukas.

Rizika perdozuoti

Iš dalies todėl ir klesti neracionalus papildų vartojimas, galintis net pakenkti. Kelete vienu metu vartojamų papildų gali būti tų pačių medžiagų, tad rizikuojama jų perdozuoti. Ne veltui yra nustatomos rekomenduojamos paros normos. "Jei gaunama per daug vandenyje tirpių vitaminų, pernelyg apkraunama organizmo šalinimo sistema, inkstai. Padauginus riebaluose tirpių medžiagų, jos kaupiasi riebaliniame audinyje. Gerai, kad vitaminas E, pasižymintis stipriu antioksidaciniu poveikiu, susieikvoja pats, o vitaminai D ar A gali kauptis. Net aprašyta atvejų, kai dėl ypač didelių vitamino A koncentracijų žmonėms pradėdavo slinkti plaukai. O kitas juk pamanys, kad taip yra dėl to, kad trūksta vitaminų ir dar daugiau pradės jų vartoti. Todėl labai svarbu, kad pirkėjas labai atidžiai išstudijuotų maisto papildo etiketę ir paisytų rekomendacijų. Jei jis vartoja vieną papildą ir nori įsigyti kitą, prieš pirkdamas turėtų tai pasakyti vaistininkui. Pastarajam dažniausiai užteks tik žvilgtelėti ir jis pasakys, ar papildai suderinami", - patarė R.Stukas.

Tik papildo gydymą

Profesorius pabrėžė dar vieną papildų vartosenos ydą. "Štai dažnas sakosi perkąs papildą "širdžiai" ar "nervams". Bet juk apie maistą taip nekalbame - esą šis produktas nuo vienos ligos, kitas - nuo kitos. Pavyzdžiui, papildai reklamuojami kaip skirti širdžiai, turi polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tačiau jos tuo pačiu yra naudingos ir kitiems organams. Kita vertus, jei moksliškai neįrodyta, kad maisto papildas turi kažkokį konkretų poveikį, jo ir ženklinti tokiais užrašais negalima. Kol nebuvo atitinkamo reglamentavimo, gamintojai rašė, kad papildas gali padėti nuo to ir ano. Rekomendacijos rėmėsi kažkokiais moksliniais tyrimais, bet klinikinių tyrimų, kokie atliekami vaistams, maisto papildams nebuvo daryta. Tačiau ilgainiui žmonės įsikalė mintį, kad maisto papildas tarsi koks vaistas išspręs jų problemas. Pacientai kartais net atsisako jiems būtinų vaistų ir bando gydytis tik maisto papildais, taip leisdami ligai dar labiau įsisenėti. Reiktų įsidėmėti, kad papildai naudingi, bet tik kaip papildantys gydymą, ne kaip vaistai", - pabrėžė R.Stukas.

Žiūrėti, kiek procentų

Jokia naujiena, kad dažnas savarankiškai nusprendžia, kokių vitaminų ar mineralų jam trūksta. Kai kada manoma, kad konkrečios medžiagos trūkumą tiksliau parodytų kraujo tyrimas. Tačiau R.Stukas teigė, kad to daryti tikrai neverta, nes visų medžiagų koncentracijos šis tyrimas neparodys. "Taip, tokiu būdu galime nustatyti geležies koncentraciją, bet štai vitamino C kiekis tiriamas iš šlapimo, seleno koncentracija organizme nustatoma iš nukirpto kojos nykščio nago ir panašiai", - sakė pašnekovas.

Tad jei žmogus nežino, kokių medžiagų jam trūksta, bet norėtų bendrai pastiprinti organizmą, R.Stukas rekomenduotų daugiakomponentį papildą, kurio sudėtyje esančių vitaminų ir mineralų koncentracija svyruotų 100 proc. rekomenduojamos paros normos ribose. Šie kiekiai yra nurodomi produkto etiketėje. Mat kartais į maisto papildus gamintojai įdeda tiek mažai naudingųjų medžiagų, - 5-10 ar net 2 proc. rekomenduojamos paros normos, kad jie išvis neturi jokio poveikio. Pavalgęs paprasčiausio maisto žmogus gautų keliskart daugiau naudos nei suvartojęs tokį papildą. Tačiau pirkėjas džiaugiasi: štai, kiek visko įdėta, vadinasi, produktas labai geras.

"Bet net jei vitamino ar mineralo papilde yra apie 100 proc. rekomenduojamos paros normos, tai nereiškia, kad su tablete gausime visą mums būtiną medžiagų kiekį. Kadangi klinikiniai tyrimai su papildais neatliekami, medžiagų kiekiai, kuriuos mūsų organizmas gaus iš tos tabletės, yra nežinomi. Tiesa, kad iš maisto naudingosios medžiagos įsisavinamos geriau. Jei iš tabletės organizmas perims bent ketvirtadalį naudingųjų medžiagų - tai bus jau visai nebloga paspirtis", - sakė R.Stukas. Jis priminė, kad papilduose esantys mikroelementai paprastai nenorminami, bet pastarųjų dedama saugiais kiekiais, jų stygius ar perteklius rizikos nekelia.

Ko reikia lietuviams

R.Stukas perspėjo, kad maisto papildus reikia pirkti vaistinėje, o ne turgavietėje ar kur pakliuvę, nes tuomet nesame garantuoti dėl jų saugumo. Profesorius taip pat sakė, kad tardamasis dėl papildo vartojimo žmogus neturėtų aklai paisyti prekinio pavadinimo, o atsižvelgti į sudėtines dalis. Tad ir įdomu, kokios medžiagos labiausiai praverstų Lietuvos gyventojams?

Anot R.Stuko, daugumai mūsų žmonių, ko gero, reikėtų antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių papildų. Kadangi daugelio mityba yra nevisavertė, praverstų multivitaminų bei mineralų kompleksai, taip pat papildai, kuriuose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, pavyzdžiui, omega-3. Šios rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją, kartu - širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, o jomis, kaip žinome, Lietuvoje dažniausia sergama ir nuo jų mirštama. Pavartojus tokių papildų net ir be dietologo konsultacijos bus tik geriau. Vyresniems asmenims papildai gali padėti spręsti atsirandančias sąnarių, regėjimo, nervų sistemos problemas", - sakė R.Stukas.

Kasdien - po apelsiną

Anot pašnekovo, šiuo sezonu vertėtų labiau stiprinti imuninę sistemą - praverstų maisto papildai, pasižymintys antioksidaciniu poveikiu, turintys vitaminų C, E, mikroelemento seleno, betakaroteno, iš kurio gaminasi vitaminas A. "Pakankamai antioksidantų gautume, jei kasdien suvalgytume po apelsiną. Tai gali sau leisti daugelis. Arba kad ir greipfrutą", - pridūrė R.Stukas. Jis pabrėžė, kad didžiausios naudos sveikatai duoda pastangos subalansuoti mitybą, vartoti daugiau vaisių ir daržovių, aktyviau judėti bei sportuoti, daugiau būti gryname ore, laikytis racionalaus darbo ir poilsio režimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"