TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Malonus sportavimas stiprina vaikus

2013 09 14 6:00
Mokinių norą sportuoti skatina įdomios, emocingai organizuotos pamokos, geri tarpusavio santykiai, džiugi ir geranoriška atmosfera. LŽ archyvo nuotrauka

Daugiau kaip pusė apklaustų tėvų siūlo per kūno kultūros pamokas nereikalauti iš moksleivių rezultatų ir nevykdyti normatyvų, nes fiziškai silpnesni vaikai nebenori jų lankyti. 75 proc. tėvų ragina didinti sporto būrelių skaičių mokyklose, kad mokiniai galėtų treniruotis po pamokų.

Šie ir kiti tyrimų duomenys pateikiami naujoje Klaipėdos universiteto mokslininkių monografijoje "Vaikų sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ugdymas". Kaip paskatinti moksleivius daugiau judėti, kalbėjomės su viena monografijos autorių, Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros dėstytoja prof. Eugenija Adaškevičiene.

Civilizacijos efektas

Pasak profesorės, aukštas technikos lygis, kompiuterizacija ir informacinės technologijos pagerino mūsų gyvenimo kokybę, bet kartu sukėlė šalutinį efektą: jau ankstyvoje vaikystėje formuojasi pasyvus gyvenimo būdas, sutrinka medžiagų apykaita, atsiranda antsvoris, padidėja kraujospūdis. Dauguma mokinių per mažai juda, jų fizinio aktyvumo trukmė laisvalaikiu neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų (kasdien po 60 minučių ir daugiau vidutinio ar intensyvaus fizinio krūvio). Vaikams trūksta žinių savarankiškai tobulintis fiziškai, jie nesugeba derinti protinio darbo ir aktyvios fizinės veiklos.

Tėvų ir pedagogų pavyzdys

E.Adaškevičienė mano, kad dabartinė fizinio ugdymo mokyklose sistema neužtikrina moksleivių intelektinės ir fizinės dermės bei geros sveikatos, todėl reikėtų permąstyti kūno kultūros pamokų turinį. "Šios pamokos turėtų būti orientuojamos ne tik į fizinių galių lavinimą ir organizmo pajėgumo didinimą. Jos turėtų išmokyti panaudoti fizines pratybas kaip saviraiškos priemonę, padedančią tenkinti aukštesnius poreikius", – pabrėžė E.Adaškevičienė.

Labai svarbu, anot profesorės, kad pedagogai ir tėvai kalbėtųsi su vaikais apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, palaikytų jų pastangas, uždegtų savo pavyzdžiu.

Įdomų tyrimą neseniai atliko Kolorado (JAV) universiteto mokslininkai. Jame dalyvavo 100 vaikų ir tėvų iš 83 šeimų. Tiriamiesiems buvo išdalyti elektroniniai žingsniamačiai, kuriais visą dieną registruotas jų fizinis aktyvumas. Išsiaiškinus pradinį dalyvių fizinio aktyvumo lygį, paprašyta jį padidinti iki 2000 žingsnių per dieną. Tuo atveju, kai vaikai šio tikslo siekė su mama, jie padarė vidutiniškai 2117,6 žingsnio daugiau nei pradžioje ir papildomai 1598 žingsnius per dieną, kai ėjo drauge su tėvu. Priemonė turėjo didesnį efektą šeštadieniais ir sekmadieniais. Taigi tėvų skatinimas didinti vaiko fizinį aktyvumą savaitgaliais efektyvesnis.

"Itin svarbu, kad tėvai savo pavyzdžiu parodytų, kaip reikia mankštintis. Deja, duomenys atskleidžia, jog visai nesimankština 53,7 proc. tėvų. Rytinę mankštą daro tik 25 proc. mamų ir 19,7 proc. tėčių", – vardijo E.Adaškevičienė.

Prof. E.Adaškevičienė pabrėžė, jog labai svarbu, kad pasiryžusius sportuoti vaikus palaikytų tėvai ir draugai./Asmeninio albumo nuotrauka

Judėti ir džiaugtis

"Skatinant sportuoti labai svarbūs geri tėvų ir draugų vertinimai. Tai ypač aktualu paaugliams, juolab – fiziškai silpniems, stokojantiems motyvacijos. Tėvai turėtų nuolat palaikyti savo atžalų pastangas, girti už pasiektus rezultatus, nepanikuoti dėl laikinų dienotvarkės pažeidimų, nesėkmių, taktiškai padėti įveikti sunkumus, neperkrauti vaikų neformalaus ugdymo būreliais, per kuriuos ištisai sėdima, palikti laiko poilsiui, mėgstamiems žaidimams", – patarė profesorė.

Motyvuojant sportuoti reikėtų pabrėžti, kad tai daryti malonu, kad judėjimas teikia pasitenkinimą ir džiaugsmą. Tėvai turėtų ugdyti savo atžalų norą tobulėti, būti sveikiems, stipriems, greitiems, ištvermingiems.

Svarbu padėti vaikui patirti situacijų, kai atliekami veiksmai kelia pasitenkinimą, pasididžiavimą įveiktais sunkumais. Mokinių motyvaciją sportuoti skatina įdomiai organizuotos pamokos, sporto renginiai, geri tarpusavio santykiai, džiugi ir geranoriška atmosfera. Taip pat svarbus pedagogo skatinimas, fizinės veiklos laisvė, tvarkingos ir švarios, gerai įrengtos sportavimo patalpos, kokybiškas sporto inventorius, treniruoklių įvairovė, muzikinis fonas ir kiti dalykai.

Reikėtų, kad mankštindamiesi ar sportuodami mokiniai gebėtų suvokti savo kūno reakciją, jausmus, kylančius fizinės veiklos metu, mokytųsi pažinti ir suprasti mankštos poveikį organizmui. Tada aktyvus gyvenimo būdas taps ir reikšmingas, ir patrauklus. Kitaip sakant, tobulės ne tik judesiai, veiksmai, bet ir asmens sąmonė.

Naudingi žaidimai

"Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad dauguma tėvų skatina savo vaikus būti aktyvius. Daugiausia tėvų (31,7 proc.) mano, kad labiausiai tam padeda sporto būreliai, bet juos lankė tik 13,2 proc. tirtų moksleivių. 22,2 proc. tėvų siūlė didinti vaikų fizinį aktyvumą judriaisiais žaidimais. Šiai nuomonei pritarė 54,5 proc. pedagogų", – kalbėjo E.Adaškevičienė.

Žaidimai vaikams yra patrauklus judėjimo būdas, suteikiantis daug teigiamų emocijų, šalinantis psichinę įtampą, protinį nuovargį. Deja, žaidimų aikštelių prie gyvenamųjų namų Lietuvoje mažėja. Mokyklose trūksta sporto salių, įrangos, inventoriaus. O juk galimybė sportuoti gerai įrengtoje patalpoje, specializuotame sporto aikštyne naudojantis patraukliu inventoriumi vaikus labiau motyvuoja imtis fizinės veiklos.

Pamokos – ne rezultatams siekti

Apklausos duomenimis, vaikų buvimui lauke palankiu oru pritarė beveik visi tėvai, kūno kultūros pratybų teigiamą naudą nurodė 95,8 proc. jų. 44,1 proc. apklaustųjų mano, kad sveikai šeimos gyvensenai trukdo laiko stoka, 43,9 proc. – materialinis nepriteklius, 32 proc. – valios stoka, 5 proc. – žinių stygius.

Tėvai norėtų, kad būtų pailgintos pertraukos, padidintas kūno kultūros pamokų skaičius, pagerėtų jų kokybė. Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių siūlė per kūno kultūros pamokas nereikalauti iš moksleivių rezultatų ir nevykdyti normatyvų, nes fiziškai silpnesni vaikai paskui nebenori jų lankyti. 75 proc. tėvų ragino padidinti sporto būrelių skaičių mokyklose, kad mokiniai galėtų treniruotis po pamokų.

Lyderiai tarp nesportuojančiųjų

2010-aisiais Eurobarometro tyrimu buvo nustatyta, kad 22 proc. lietuvių sportuoja dažnai, penktadalis (20 proc.) – retai. Reguliariai tuo užsiima maždaug septintadalis (14 proc.) šalies gyventojų. Lietuviai, kaip ir dauguma europiečių, paprastai sportuoja šalia namų ir parkuose.

"Įdomu, kad mes kartu su graikais, Maltos gyventojais ir vengrais dažniausiai nurodome, jog prasimankštiname pakeliui į darbą, mokyklą ar iš jų. Sporto ir sveikatingumo klubai šios misijos beveik neatlieka – vos 6 proc. apklaustųjų iš Lietuvos teigė lankantys sporto klubą. Su tuo susijęs ir vienas prasčiausių visoje Europoje sporto klubų įvertinimas. Nepatenkintųjų jais daugiau yra tik Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje", – dėstė E.Adaškevičienė.

Lietuvos gyventojai, kaip ir dauguma europiečių, dažniausiai sportuoja dėl sveikatos, gražių kūno formų, poilsio ir pramogos. Įdomu, kad mes skeptiškiausiai ES žvelgiame į sporto galimybę kelti pasitikėjimą savimi, skatinti norą varžytis ar tiesiog susipažinti su kitais žmonėmis.

Eurobarometro duomenys apie sportą ir fizinę veiklą ES šalyse rodo, kad labai daug apklaustųjų niekada nesportuoja ir kaip pagrindinę to priežastį įvardija laiko stoką. Lietuva pagal reguliariai sportuojančiųjų skaičių (14 proc. apklausos dalyvių) užima 9-ąją vietą iš 28 šalių. Tačiau kartu lietuviai yra lyderiai tarp tų, kurie niekada nesportuoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"