TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Mažieji princai gyvena tarp mūsų

2015 04 04 6:00
Raidos sutrikimo spektras svyruoja nuo genialumo iki visiško atsiribojimo nuo aplinkos, kai vaikas dienų dienas leidžia tvarkingai dėliodamas automobiliukus, nemiegodamas naktimis, atsisakydamas valgyti ir žvelgdamas tarsi ateivis. autismepicenter.com nuotrauka

Puikiai žinome prancūzų rašytojo Antoine de Saint-Exupery kūrinį "Mažasis princas" – pasakojimą apie paslaptingą berniuką, gyvenantį mažoje planetoje, kurioje, norint stebėti taip mėgstamus saulėlydžius, pakanka tik porą žingsnių perkelti kėdę... Manoma, jog rašytojas pažinojo autizmo spektro sutrikimų turintį berniuką, kuris ir tapo pagrindiniu kūrinio veikėju.

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro direktorė dr. Jovita Petrulytė sako, jog autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų daugėja. „Pasaulyje jų yra nuo 1 iki 5 proc., 2001 metais Lietuvoje gyveno 312, o 2013-aisiais - per tūkstantį. Ir tai – ne vien dėl gerėjančios diagnostikos. Vadinasi, mums reikia juos geriau pažinti ir pasistengti, kad jiems tarp mūsų būtų gera", - pabrėžė medikė.

Auginti tokį vaiką nelengva. Juo labiau kad ir šio sutrikimo spektras svyruoja nuo genialumo (tarkime, trimetis gali domėtis astronomija, mintinai atlikti daugybę sudėtingų matematikos veiksmų) iki visiško atsiribojimo nuo aplinkos, kai vaikas dienų dienas leidžia tvarkingai dėliodamas automobiliukus, nemiegodamas naktimis, atsisakydamas valgyti ir žvelgdamas tarsi ateivis...

Norėdami pasiremti vieni kitų patirtimi, prieš keletą metų tėvai susibūrė į Lietuvos autizmo asociaciją „Lietaus vaikai“, kuriai vadovauja Lina Sasnauskienė. Jos teigimu, diagnozė iš pradžių pribloškia ne tik tėvus, bet ir aplinkinius. Kurį laiką visi tikisi, kad situacija pasikeis. "Pirmieji autizmo spektro sutrikimo požymiai: mažylis nustoja daręs tai, ką iki tol mokėjo, lyg ir ėmęs tarti skiemenis, liaujasi kalbėti. Kai imi viską dėlioti, ryškėja ir kitų dalykų, kurių dėl patirties stokos nepastebėjome. Tarkim, netgi kūdikystėje jis nenurimdavo glaudžiamas. Vaikas vengia žiūrėti į akis, nemėgsta būti myluojamas, neatbėga parodyti jį sudominusio daikto, nenori žaisti su kitais vaikais", - sako L. Sasnauskienė.

Kuo anksčiau diagnozuoti

„Ankstyvai diagnostikai kliudo ne vien tėvų, bet ir šeimos gydytojų patirties stoka, vėliau – ilgas kelias iki specialistų. Visiems tėvams norisi universitetinės ligoninės specialistų konsultacijos, jie viliasi, jog šeimos gydytojo įtarimai bus klaidingi. Tačiau norint patekti į Vaiko raidos centrą, tenka ilgai laukti. O laikas labai svarbus, nes nuo ugdymo priklauso, kaip vaikui seksis integruotis į visuomenę", - sako „Lietaus vaikų“ valdybos pirmininkė Laura Kanapienienė. Ji pabrėžia, jog daugelis tėvų jaučia nuoskaudą, kad sutrikimas, kurio neįmanoma gydyti vaistais, lieka tarsi nuošalėje: stinga ne tik kompensuojamųjų paslaugų, bet ir pasirengusių jas teikti specialistų - psichologų, elgesio terapeutų ir kt. Laura vardija daugelį problemų, kurias jai teko patirti iš arti: didžiuosiuose miestuose prie poliklinikų yra ankstyvosios korekcijos centrai, tačiau reikia, kad šeimos gydytojas laiku pastebėtų sutrikimą ir ten nukreiptų. Be to, paslaugų paketas ir specialistų kompetencija dažnai nepakankama. „Vaiko raidos centre tėvai mokomi standartinių metodų, tačiau paskui patys turi ieškoti pagalbos ir sukti galvą, kaip tuos metodus pritaikyti savo vaiko poreikiams. Norėtųsi, kad vaikas būtų nukreipiamas tikslingai, jo ugdymas būtų nuolat stebimas kompetentingų specialistų ir perduodamas iš rankų į rankas. Ypač tai svarbu pereinant iš sveikatos į švietimo sistemą, - teigia mama Laura. – Mes apklausėme savo asociacijos narius. Bene trečdalio asociacijos narių vaikai neturi autizmo spektro sutrikimų diagnozės, neretai rašoma: „Pastebimi autizmo požymiai.“ Tėvų nuomone, tiksli diagnozė yra labai svarbi, nes kiekvienam vaikui turi būti pritaikytas individualus ugdymo kompleksas, su juo turėtų dirbti specialistų komanda, kurioje būtų psichologas, logopedas, ergoterapeutas ir elgesio terapeutas. Juk autizmas - įvairiapusis raidos sutrikimas.

SPECIALISTŲ NUOMONĖ

Lietuvoje – 42 įstaigos

Sveikatos apsaugos ministerija subūrė tarpžinybinę darbo grupę, į kurią įtraukti Sveikatos, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijų atstovai. Grupė sprendžia, kaip padėti šeimoms, auginančioms sutrikusios raidos vaikus. Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė teigia: „Mūsų tikslas - pagerinti ankstyvąją autizmo spektro sutrikimų diagnostiką. Jeigu šeimos gydytojui dėl vaiko raidos kyla įtarimų, diagnozę turi patvirtinti arba paneigti specialistai.“

Lietuvoje yra 42 vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos įstaigos, į kurias pirmiausia siunčiami vaikai, dėl kurių raidos esama įtarimų. Vilniuje dienos stacionaro paslaugos teikiamos ne tik sostinės Vaiko raidos centre, bet ir trijose poliklinikose: Centro, Antakalnio ir Karoliniškių. Ankstyvosios reabilitacijos stacionaro paslaugos teikiamos Vaiko raidos centre ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“. Tiesa, kad dėl patalpų stokos paslaugų apimtis Vaiko raidos centre šiuo metu trečdaliu sumažinta.

Naujoji metodika – ankstyvajai diagnostikai

Vaiko raidos centro vadovė dr. Jovita Petrulytė pristato naujovę, turėsiančią labai pagerinti ankstyvąją raidos sutrikimų diagnostiką: „Į Vaikų profilaktinių tikrinimų tvarką įtraukta Lietuvoje sukurta visų raidos sutrikimų ankstyvo išaiškinimo metodika, paremta moksliniais tyrimais. Jų duomenimis vadovaudamiesi šeimos gydytojai gali įvertinti vaiko psichomotorinę raidą nuo 3 mėn. iki pusantrų metų, kai mažyliai kas tris mėnesius lankosi pasitikrinti sveikatą profilaktiškai. Nustatyta keletas kritinių požymių, pagal kuriuos gana anksti galima įtarti autizmo spektro sutrikimą: 12 mėn. vaikas neatsiliepia kviečiamas vardu arba nerodo ranka norimų daiktų, nepaklūsta jokiems tėvų nurodymams. Kuo ankstesnė diagnozė, tuo daugiau galimybių padėti. Tai paremta smegenų plastiškumo fenomenu: iki 3 metų vaiko smegenyse formuojasi asociatyvinės jungtys, todėl tinkamai ugdant galima pasiekti gerų rezultatų, vaikas gali sėkmingai adaptuotis visuomenėje.“

Klausiama, kodėl ikimokyklinio amžiaus vaiko diagnozė gali keistis, dr. J. Petrulytė teigė, kad įvairių raidos sutrikimų turi apie 10 proc. vaikų iki 3 metų. Diagnozė nenustatoma vienąkart pabendravus su vaiku. Pasak centro vadovės, specialistai dirba su vaiku ir stebi, kaip keičiasi jo vystymasis, ar sutrikimo požymiai ryškėja, ar esama ir gretutinių elgesio, emocijų sutrikimų. Todėl pradinė diagnozė tikslinama. Nemaža dalimi tai priklauso ir nuo vaiko tėvų požiūrio bei pastangų. Pašnekovės teigimu, kadangi universitetinio lygio specialistų konsultacijos tenka laukti, norisi, kad šeimos gydytojai išmanytų ir rekomenduotų tėvams, kaip lavinti savo mažylius tuo laukimo laikotarpiu. Nuo 2014 metų birželio 6 dienos du kartus – nuo 20 iki 40 per metus - padaugėjo vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų. Jas teikiant numatytas ir tėvų mokymas, kad jie patys galėtų tęsti terapijos užsiėmimus namie.

Viceministrė L. Vaidelienė akcentuoja, jog Sveikatos apsaugos ministerija pagal Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014 – 2023 metų veiksmų planą yra parengusi tėvystės įgūdžių ugdymo ir tėvų konsultavimo programas, skirtas šeimoms, kuriose vienas iš tėvų serga psichikos liga, auginančioms vaikus su psichikos sutrikimais bei socialinės rizikos šeimoms. Jose daug dėmesio skiriama tėvų mokymams. Bet tie dalykai užtrunka.

Informacija ir pagalba tėvams

Kokios pagalbos gali tikėtis tėvai, auginantys raidos sutrikimų turintį vaiką? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas aiškus: tėvams turi padėti savivaldybės.

Dar 2011 metais socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo ministrai yra pasirašę įsakymą dėl kompleksinės pagalbos, kurios tikslus trumpai būtų galima apibrėžti kaip rūpinimąsi tinkamu vaikų ugdymu. Nepamirštas ir suaugusiųjų tėvystės bei socialinių įgūdžių ugdymas. Viskas šiame dokumente gerai, kol jo neperskaitai iki galo, tai yra iki skyriaus „Kompleksiškai teikiamos pagalbos finansavimas“. Čia juodu ant balto parašyta: „Kompleksiškai teikiama pagalba gali būti finansuojama iš valstybės, savivaldybių biudžetų, vaiko tėvų (globėjų), rėmėjų ir kitomis lėšomis.“ Jeigu „gali būti“, vadinasi, „gali ir nebūti“. Štai ir „Lietaus vaikų“ asociacijos mamos sako, kad tėvų norai dažnai lieka neišgirsti. Tarkime, Vilniuje yra „Čiauškučio“ vaikų darželis ir dienos centras, kurio modelis, tėvų nuomone, yra priartėjęs prie autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų poreikių. Tačiau panašių ikimokyklinio ugdymo įstaigų reikia kur kas daugiau. Kalbant apie sostinę, jų reikėtų bent jau po vieną kiekviename mikrorajone. „Deja, nėra nė vieno valstybinio vaikų darželio, skirto vaikams, kuriems reikia individualaus ugdymo", - sako L. Kanapienienė. - Todėl tėvai bando ieškoti visokių išeičių: samdo specialistus, patys kuria ikimokyklinio ugdymo įstaigas.“

„Mažų vaikų ugdymo užsiėmimus rekomenduojame pritaikyti prie miego, maitinimo režimo, todėl vaikų darželiai jiems tiktų. Tačiau kaip įpareigoti darželio auklėtoją individualiai dirbti su vienu specialių poreikių vaiku, jeigu grupėje – daugiau kaip 20 tokio pat amžiaus mažylių? Daug kas priklauso nuo galimybių, tačiau daug – ir nuo pačių žmonių motyvacijos, - pabrėžia dr. J. Petrulytė. - Vaiko raidos centre rekomenduojame 4 val. trukmės individualius užsiėmimus derinti su grupiniais, nes pagalbos tikslas – išmokyti vaiką bendrauti visuomenėje, o ne su vienu mokytoju. Juo labiau kad psichologų, elgesio terapeutų, specialiųjų pedagogų, logopedų paslaugos labai brangiai kainuoja.“

Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Paulauskienė priduria: „Kad ir kiek dėmesio skirtume individualiam kiekvieno vaiko ugdymui, pirmiausia jam reikia meilės, kurią gali suteikti tėvai, o kai jų šalia nėra, - žmogus, kuriuo jis pasitikėtų, prie kurio prisiglaustų, kai jaučia nerimą, baimę. Manau, jog visos pagalbos, kuri teikiama šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius raidos sutrikimų, esmė – tai tėvų mokymas, o toliau - tėvai, padedami specialistų, turėtų patys ugdyti savo vaikus. Svarstoma ir apie tėvų atokvėpio galimybę bei sąlygas dirbti, neatsisakyti karjeros. Numatomi įsakymo dėl medicininės reabilitacijos pakeitimai: mamoms, vykstančioms su vaiku iki 3 metų į sanatoriją, bus išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, kad nereikėtų aukoti atostogų. Yra vadinamoji atokvėpio paslauga – jeigu tėvai nori išvykti savaitgaliui ar ilgesniam laikui, neįgalų vaiką jie gali laikinai palikti prižiūrėti specialistams. Žinome tėvelių norą, kad specialistai ateitų į namus, tačiau tokios praktikos, deja, nėra ir kitose šalyse. Tarpžinybinėje darbo grupėje dirba ir Kultūros ministerijos, įgyvendinančios programą „Menas sveikatai“ atstovė. Muziejai, teatrai yra pasirengę priimti šeimas su neįgaliais vaikais, dailininkai – atverti jiems savo dirbtuves. Asociacijos „Lietaus vaikai“ mamos pateikė projektą dėl vaikų vasaros poilsio, tikimasi, jog ministerija ras galimybių jį paremti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"