TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Medicinos mokslo užkulisiai ir AIDS

2008 06 17 0:00

Vakcinos nuo ŽIV sukurti nepavyksta, gydymas brangiais vaistais nuo viruso neefektyvus, sukelia sunkių šalutinių reakcijų, o virusai netrukus tampa atsparūs medikamentams. Tad gal žengiama ne ta linkme?

ŽIV infekcija žmogui pirmą kartą nustatyta Centrinėje Afrikoje dar praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje. Manoma, kad tada ŽIV virusas pirmą kartą pateko žmogui nuo beždžionės. Po pasaulį infekcija pradėjo plisti 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, o AIDS pirmą kartą buvo nustatytas 1981 metais. Nuo tada ir prasidėjo intensyvūs moksliniai tyrimai ieškant AIDS sukėlėjo.

Bylinėjosi teisme.

JAV virusologas Robertas Gallo pirmasis paskelbė laboratorinėmis sąlygomis išauginęs virusą. Jis pareiškė, kad naujas retrovirusas yra galima įgyto imunodeficito sindromo priežastis. Vėliau žodis "galima" išnyko. Antis pradėjo plisti po pasaulį gąsdindama žmones, taip pat ir akademinių sluoksnių atstovus. Tuo pat metu prof. Luc'as Montagne iš Pastero instituto Prancūzijoje pirmas atrado virusą, kurį įtarė imuninės sistemos slopinimu, ir pavadino jį ŽIV. L.Montagne pasiuntė viruso pavyzdį į Ameriką R.Gallo'ui, kuris, kaip jau minėta, taip pat jį tyrinėjo. Vėliau R.Gallo padavė prašymą užpatentuoti rinkinį, naudojamą virusui nustatyti. Prancūzijos vyriausybė teismui pateikė ieškinį, pareikšdama savo teises į viruso atradimą. Po ilgų teisminių ginčų ir maišaties abi šalys susitarė dėl dalies pelno, gauto pardavus tyrimui reikalingą rinkinį, pasidalijimo. Taip pat jos susitarė, kad dalis pelno bus skiriama tolesniam AIDS tyrinėjimui. Tačiau prancūzai nenusiramino ir toliau tvirtino apie mokslinį nekorektiškumą.

Virusas - ne visagalis

Vis dėlto daugelio šalių virusologams bei imunologams ir toliau kilo abejonių, kad egzistuoja specifinis virusas, sukeliantis AIDS. Prof. J.Jieridalas iš Anglijos pareiškė, kad tokio viruso iš viso nėra. Žymus vokiečių imunologas G.Krameris rašė: T-limfocitų sumažėjimas kraujyje yra imunodeficito simptomas. Bet tai esą susiję ne su mistiniu AIDS virusu kraujyje, o su narkotikų ir alkoholio vartojimu, stresu, lytiniais santykiais, daugeliu lėtinių ligų, nepalankiais ekologiniais ir kitais veiksniais.

Todėl, vartodami AIDS gydyti labai brangius ir toksiškus vaistus, naikiname imunines ląsteles, nors farmacijos pramonei atstovaujantys mokslininkai tvirtina, kad tie vaistai pagerina ligonių gyvenimo kokybę.

Tas pats prof. L.Montagne vėliau pakeitė savo požiūrį, pareikšdamas spaudai, kad virusas nėra pirminė AIDS priežastis. Jis pripažino, kad AIDS gali išsivystyti ir nesant ŽIV, kad AIDS pavadinimu prisidengusi ištisa grupė įvairių ligų. Kai kurie kiti garsūs mokslininkai taip pat pareiškė, kad ŽIV virusas nepajėgus sukelti AIDS.

Galima išgydyti?

1992 metais grupė Europos ir Amerikos mokslininkų, tyrinėjančių AIDS, susirinko Olandijoje, norėdami įkurti judėjimą prieš nusistovėjusį ir visuotinai pripažintą požiūrį į AIDS kaip į virusinę ligą. Tarp jų buvo ir prof. L.Montagne. Beje, dar 1980 metais Pasaulinė sveikatos organizacija tokias ligas kaip virusinis hepatitas, įvairios lėtinės ligos, AIDS ir pan. priskyrė antrinėms imunodeficitinėms būklėms. Sugrąžinus normalią žmogaus imuninės sistemos būklę, šias ir panašias ligas galima išgydyti. 1988 metais Stokholme įvykusiame tarptautiniame kongrese AIDS problemai nagrinėti buvo pranešimų apie antrinio imunodeficito sindromo sėkmingą gydymą apšvitinant paciento kraują ultravioletiniais spinduliais ir vartojant vandenilio peroksidą, kuris yra labai stiprus antioksidantas.

Vakcinos nepavyksta sukurti

AIDS sergantiems žmonėms randama ne vienas, o keletas skirtingų rūšių virusų. Tai labai apsunkina ne tik diagnostiką, bet ir gydymo priemonių kūrimą. Pagrindinė priežastis, sukelianti AIDS, yra nusilpusi organizmo imuninė sistema, kurios gynybinės galios turi būti stipresnės už bet kurį virusą. Kodėl vis dėlto buvo ir yra tvirtinama, kad AIDS sukelia ŽIV virusas? Todėl, kad atliekant ŽIV tyrimus AIDS sergantiems žmonėms dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) ir ribonukleininės rūgšties (RNR) atskiri pavieniai fragmentai arba skeveldros buvo palaikyti virusu. Tai pripažino ir pats prof. L.Montagne. Šis faktas gali paaiškinti, kodėl beveik per 30 metų nesukurta vakcina nuo ŽIV. Net mokslininkai, tvirtinantys, kad būtent ŽIV sukelia AIDS, abejoja galimybe sukurti vakciną.

Kaltininkas - ne virusas

Nors AIDS klausimu dar yra daug neaiškumų, galima tvirtai teigti, kad tai yra ne virusinis, o metabolinis sutrikimas, kurį sukelia šių laikų spartus ir netvarkingas gyvenimas, emocinis ir fizinis stresas, ilgalaikė nepakankama mityba. Moksliškai įrodyta, kad AIDS ligoniai turi ryškų aminorūgščių sudėties nukrypimą nuo normos. Jiems katastrofiškai trūksta metionino, cistino ir cisteino. Be to, pastebimas gerokai padidėjęs gliutamato ir arginino kiekis. Toks aminorūgščių disbalansas trunka tol, kol žmogus suserga. Teigiamas ŽIV testo rezultatas kaip tik ir rodo, kad organizme yra RNR ir DNR skeveldrų, atsiradusių dėl ląstelių branduolių suirimo.

Vieną gausiausių ŽIV nešiotųjų grupių sudaro homoseksualistai. Yra žinoma, kad sperma turi imunosupresinių savybių. Patekusi į žarnyną, ji gali riboti imuninės sistemos funkciją ar net visai ją užblokuoti. Imuninei sistemai silpnėjant įvairūs nekenksmingi virusai ir bakterijos tampa pavojingi sveikatai ir gyvybei. Laikui bėgant organizme įvyksta fiziologinis perversmas. Todėl būtent aminorūgščių disbalansas pražudo žmogų, o ne virusas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"