TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Medicinos turizmas eilių neilgina

2015 09 19 6:00
Užsieniečiai ir emigrantai labai dažnai naudojasi Lietuvos odontologų paslaugomis. idealdentistrynewbraunfels.com nuotrauka

Jau keleri metai gausėja į Lietuvos medikus besikreipiančių užsieniečių srautas. Mūsų šalies sveikatinimo ir sveikatingumo kokybiškos paslaugos patrauklios ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europos gyventojams.

Ką daryti, kad medicinos turizmas taptų sėkminga verslo šaka? Kaip tai prisidėtų prie mūsų krašto prestižo gerinimo? Apie tai kalbamės su Lietuvos medicinos turizmo asociacijos vadovu, Lietuvos medicinos turizmo klasterio „LitCare“ valdybos pirmininku Laimučiu Paškevičiumi.

– Kokios sveikatinimo paslaugos Lietuvoje paklausiausios?

– Rusijos, Baltarusijos ir kitų gretimų šalių gyventojai Lietuvoje vertina kardiologų ir kardiochirurgų, reabilitologų, dirbtinio apvaisinimo, ortopedijos paslaugas. Ne itin pasitikėdami savo valstybių medicina, atvyksta konsultuotis pas autoritetingus įvairių sričių medikus – onkologus, kardiologus, neurochirurgus.

Iš Vakarų Europos daugiau žmonių atvyksta pasitikrinti sveikatos į aukšto lygio klinikas ir centrus, kuriuose diagnostikai taikoma moderni medicinos įranga: magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, genetiniai kraujo tyrimai ir t. t., nes jų savo šalyje reikia labai ilgai laukti, taip pat – kokybiškų ir pigesnių plastinės estetinės chirurgijos, odontologijos, SPA reabilitacijos paslaugų. Tarp Skandinavijos šalių gyventojų populiari lietuvių akių chirurgija, odontologija, plastinė estetinė chirurgija bei medicininės SPA procedūros. Žmonės iš turtingų kraštų šių paslaugų atvyksta pas mus, nes jas gali gauti kokybiškas, greičiau ir neretai – bent perpus mažesnėmis kainomis. Tiesa, vakariečių atvyksta mažiau nei norėtume. Pagrindinė priežastis – Lietuva nepateikia savęs kaip vakarietiška šalis, kurioje teikiamos labai geros kokybės paslaugos. Iš tiesų pas mus aukšto lygio medicina, slauga ir higiena, o su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ligoninėse kur kas mažiau nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Kitur - eilės didesnės

– Laukiame užsieniečių, tačiau juk pas mus ir taip daug skundų dėl didelių eilių pas gydytojus.

– Eilės suvokimas Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse gerokai skiriasi. Lietuvoje žmogus nerimsta, jeigu konsultacijos reikia palaukti 2 – 3 savaites. O Anglijoje, Skandinavijos šalyse pacientas, net jei jam įtariama onkologinė liga, neretai konsultacijos laukia 4 – 6 mėnesius. Todėl suprantama, kad žmonės ieško galimybių atvykti į Lietuvą, kur už palyginti nedidelę kainą galima daug greičiau gauti aukščiausio lygio specialisto konsultaciją, o prireikus – ir operaciją. Privačiose medicinos įstaigose eilių nėra, konsultacijos ir tyrimai tetrunka porą dienų, operacijai pakanka savaitės. Svarbu ir tai, kad su mūsų medikais galima susikalbėti ir rusiškai, ir angliškai, su kai kurias – vokiškai, prancūziškai.

Laimutis Paškevičius: „Aukšta kokybė už mažesnę kainą visoje medicinos turizmo vertės grandinėje – toks galėtų būti Lietuvos išskirtinumas globalioje medicinos turizmo rinkoje.“ /Asmeninio albumbumo nuotrauka

Grįžta visa giminė

– Į Vakarų šalis emigravę lietuviai grįžta gydytis į Lietuvą. Ar jie irgi traktuojami kaip medicinos turistai?

– Labai dažnai mūsų tautiečiai iš Anglijos, Airijos, Norvegijos bei kitų šalių atvyksta gydytis arba stiprinti sveikatos ir atsiveža savo kitataučius šeimos narius, gimines. Tarkime, Medicinos diagnostikos ir gydymo centras jau daugiau kaip dešimtmetį plėtoja medicinos turizmą, ir gydytojai rūpinasi jau kelių kartų lietuvių, sukūrusių mišrias šeimas kitose šalyse, sveikata. Per Kalėdų ir Velykų laikotarpį tokių pacientų būna net 30–40 procentų.

Pagal ES direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą, ES ir Europos ekonominės bendrijos (EEB) šalių piliečiai turi teisę kitoje Bendrijos šalyje gauti sveikatinimo paslaugų ir apmokėjimą už jas iš savos šalies nacionalinių bei privačių sveikatos draudimo bendrovių su sąlyga, jeigu tos paslaugos apmokamos ir jo gyvenamoje šalyje. Tarkime, už plastinės chirurgijos paslaugas žmogui teks mokėti pačiam, bet už tulžies pūslės akmenligės operaciją, nesvarbu, kokioje ES ir EEB šalyje ji būtų atlikta, pacientui bus kompensuojama, jeigu jis yra apsidraudęs sveikatą. Iš esmės ta nuostata reiškia, kad neskiriamos nei privačios, nei valstybinės gydymo įstaigos, medicina Europoje neturi sienų, ją jungia tik Hipokrato priesaika. Mūsų šalies medicinos įstaigos galėtų nemažai laimėti iš medicinos turizmo, siūlydamos tiek išskirtinės kokybės ir kompetencijos centrų (neurologijos, kardiochirurgijos ir pan.), tiek įvairias kitas sveikatos priežiūros paslaugas.

Vyksta ne tik poilsiauti

– Kokia medicinos turizmo verslo patirtis ir koks mastas užsienio šalyse, turinčiose ilgalaikes šio verslo tradicijas?

– Medicinos turizmas tradiciškai plėtojamas Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Turkijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir kt. Tyrimai rodo, kad jau ne vieni metai šios rinkos potencialas ir pajamos auga po 25–30 proc. kasmet. Žmonės vis aktyviau vyksta ne tik į poilsines keliones, bet ir gydytis: iš turtingų šalių į neturtingas – dėl palankesnių kainų, o iš neturtingų į turtingas – dėl pažangesnės medicinos, naujesnių technologijų ir specialistų kompetencijos. Tose Lietuvos įstaigose, kurios jau keletą metų plėtoja medicinos turizmą, vidutiniškai apie 5 proc. pacientų yra medicinos turistai, o kai kuriose klinikose tokių pacientų – net 30 procentų. Pasaulio medicinos turizmo asociacijos prezidentės Renee Marie Stephano nuomone, medicinos įstaigos, teikiančios paslaugas ne tik savo, bet ir kitų šalių pacientams, paprastai užtikrina geresnės kokybės ir saugesnes paslaugas, nes jos turi konkuruoti tarptautiniu lygiu. Todėl jos nuolat investuoja į darbuotojų kvalifikaciją, moderniausias technologijas bei pasaulyje pripažintas akreditacijos sistemas. Pasaulyje yra šalių, turinčių stiprias medicinos turizmo tradicijas. Tarkime, Tailando ligoninėse net 80 proc. pacientų – atvykėliai iš kaimynių šalių, kuriose trūksta sveikatos priežiūros, prieinamų ir kokybiškų paslaugų.

Kuo esame patrauklūs

– Ar Lietuva turi medicinos turizmo viziją? Teko skaityti nuomonę, kad mūsų šalis galėtų būti medicinos turizmo oazė. Ar tai ne pernelyg skambūs žodžiai?

– Esu realistas ir nemanau, kad mes čia greitu laiku aplenksime Šveicariją, Vengriją, Čekiją ar kitas šalis, turinčias senas medicinos turizmo tradicijas. Lietuva, be abejo, turi Druskininkus, Birštoną, Palangą, Neringą, Anykščius, tačiau gal tikrai ne tokio dydžio ir ne tiek išpuoselėtus, kaip minėtų Europos šalių gydyklos ir kurortai, puoselėjantys šimtametes tradicijas. Mes nesame ypač unikalūs, tačiau turime nemažai industrinių Vakarų miestų gyventojų pageidaujamų privalumų: daug žalumos, ramybės, aukštą medicinos lygį, malonų darbuotojų aptarnavimą, o svarbiausia – galimybę ilgai nelaukiant gauti saugias ir kokybiškas medicinos paslaugas už pagrįstą, dažniausiai gerokai mažesnę nei kitose Europos šalyse, kainą. Aukšta kokybė už mažesnę kainą visoje medicinos turizmo vertės grandinėje – toks galėtų būti Lietuvos išskirtinumas globalioje medicinos turizmo rinkoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"