TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Medicinos turizmas: kaip kišame koją sau

2014 04 12 6:00
G.Monkevičius ir A.Vyšniauskienė įsitikinę, kad ėmęsi medicinos turizmo sudarys sąlygas Lietuvos medikams geriau uždirbti ir likti gyventi gimtinėje. Alinos Ožič nuotrauka

Lietuva gali didžiuotis medicinos technologijomis ir gydytojų profesionalumu, tačiau to nepakanka norint konkuruoti medicinos turizmo srityje. Apie tai kalbėjomės su medicinos turizmo tarpininko paslaugas Lietuvoje teikiančios įmonės "EEC Service" komercijos direktoriumi Gintautu Monkevičiumi ir plėtros direktore Aldona Vyšniauskiene.

"EEC Service" įmonė įkurta pernai, pradėjus burtis Lietuvos medicinos turizmo klasteriui. Medicinos tarpininkų tikslas – prikviesti į Lietuvą kuo daugiau pacientų iš užsienio.

– Ar mūsų šalis pajėgi dalyvauti tarptautinėje medicinos turizmo rinkoje?

G.Monkevičius (toliau - G.M.): – Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos dabar jau puikiai apsirūpinusios už Europos Sąjungos lėšas įsigyta modernia įranga, mūsų medicina gali pasigirti vienomis naujausių gydymo technologijų Europoje.

A.Vyšniauskienė (toliau - A.V.): – Lietuvos gydytojai tikrai profesionalūs, turime viską, kad įgytume užsienio pacientų pasitikėjimą.

G.M.: – Iš Lietuvos išvyko apie 0,5 mln. žmonių, o gydymo pajėgumas liko toks pats. Taigi, šiandien mūsų medicina yra perteklinė. Dabartinę jos situaciją pavadinčiau aukso amžiumi: įsigijome geriausios technikos, vis dar išlaikome šalyje geriausius gydytojus, o gydymo pajėgumas yra didžiausias Lietuvos istorijoje.

– Gali kilti abejonių, ar dėl užsieniečių vizitų nepailgės eilės Lietuvos pacientams?

G.M.: – Sveikatos priežiūros įstaigose eilės susidaro ne dėl gydytojų trūkumo, o dėl to, kad stinga lėšų paslaugoms apmokėti. Įstaigoms skiriama tam tikra pinigų suma, kurią reikia panaudoti per metus. Jei ši suma bus išeikvota per greitai, pritrūks finansavimo. Eilės tam ir sudaromos, kad būtų galima tolygiai paskirstyti lėšas. Taigi, jei atvyktų daugiau už savo gydymą mokančių užsieniečių, mūsų žmonėms netektų ilgiau laukti. Užsieniečių operacijos būtų išdėliotos tuomet, kai negydomi Lietuvos pacientai. Be to, turima aparatūra leidžia per tą patį laiką atlikti daugiau operacijų.

Vis dėlto už gydymą susimokėję užsieniečiai neturėtų laukti ilgiau nei 2 savaites. Kad paslaugos jiems būtų suteiktos greičiau, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų numatyti vadinamuosius žaliuosius koridorius. Jeigu šioje srityje nieko nebus nuveikta, gali būti, kad po 3-5 metų patys važiuosime ieškoti medicinos paslaugų kitur, nes dėl menko finansavimo sveikatos priežiūros įstaigos negalės kokybiškai gydyti.

Kitas dalykas, kad užsieniečiai nesiveržia į Lietuvą gydytis. Norint paskatinti šį procesą, reikia ne tik SAM, bet ir kitų institucijų sutelktų pastangų. Visų pirma – kuriant šalies įvaizdį.

Kaip piratų laivas

– Aplankėte daug medicinos turizmo parodų užsienyje, galite įvertinti, kaip atrodo Lietuva, palyginti su kitomis valstybėmis?

G.M.: – Deja, atrodome labai kukliai. Iš Lietuvos privačių medicinos įstaigų didžiausią patirtį turi "Kardiolita", jau 15 metų teikianti užsienio piliečiams paslaugas ir turinti atstovybių svetur. Kitos Lietuvos klinikos šiuo metu dar tik kuria savo medicinos turizmo skyrius. Gerai, kad ligoninėse ir poliklinikose jau atsiranda angliškų bei rusiškų užrašų. Mat net sutartys ir sutikimas gydytis užsieniečiui būdavo pateikiamas lietuviškai. Ir ne vienas, o kokie 6-7 dokumentai.

A.V.: – Gydymasis apskritai kelia stresą, juolab užsienyje. Kai žmogus negauna informacijos suprantama kalba, streso patiria dar daugiau.

G.M.: - Mūsų šalies sveikatos apsauga orientuota į vidaus rinką. Jei gydytis atvyksta emigrantai arba piliečiai, kaip nors susiję su Lietuvos tradicijomis ir kultūra, jie nepatiria čia šoko. Vis dėlto net Rusijos piliečiai pastebi, jog nesame pasiruošę teikti paslaugas užsieniečiams. Šiuo požiūriu tikrai negalime lygintis su Vokietija, kuri rusams yra pirmoje vietoje.

Atvykę užsieniečiai pamato nušiurusius miestus, prastus kelius, nerenovuotus namus, ne itin patrauklius rajonus, kuriuose įsikūrusios ligoninės, o anksčiau apie mūsų šalį buvo girdėję vien atsiliepimų, jog čia pigus alus ir gražios moterys... Toks Lietuvos įvaizdis neskatina medicinos turizmo. Kai toks kontekstas, užsieniečiams išties sunku suvokti, kad Lietuvoje yra labai aukšto lygio medicina ir kad mūsų gydytojai laukiami geriausiose Šveicarijos ar Anglijos klinikose. Deja, turtingi žmonės gydytis į Lietuvą nevažiuoja.

A.V.: – Kitų šalių medicinos įstaigos tarptautinėse parodose prisistato valstybės lėšomis: tik važiuokite, atstovaukite sau, savo šaliai. Pavyzdžiui, taip elgiasi Turkija. Jos medicinos paslaugos pristatomos tiek Amerikoje, tiek Norvegijoje. Operuotis akių į Turkiją vyksta nemažai Skandinavijos gyventojų. Turkų odontologai labai smarkiai konkuruoja su vengrais.

G.M.: – Mes atrodome prasčiau už kaimynus lenkus ir latvius, jau nekalbu apie turkus ar vokiečius. Jų medicinos turizmo paslaugų katalogai labai dailūs ir aiškūs, lengvai suprantami ne tik medikams. Lietuvoje neturime nieko panašaus. Kitų šalių medicinos įstaigos parodose prisistato drauge, kaip bendra sistema. Mūsiškiai dalyvauja atskirai: Lietuvos stende - ir klinikos, ir SPA centrai, ir medicinos turizmo asociacija, atrodome kaip piratų laivas. Susidomėjusieji net nesupranta, su kuo derėtis dėl sutarties. Katalogas, kuriame aiškiai parašyta, kaip patekti pas Lietuvos medikus, kaip bus pasirūpinta atvykėliais, surašytos tikslios kainos, – mažų mažiausiai, ko mums reikia.

Kainų viražai

– Lietuvoje vienokios kainos šalies gyventojams, kitokios – užsieniečiams. Tai padeda plėtoti medicinos turizmą?

G.M.: – Mūsų krašte sudaromi net ne du, o trys kainininkai. Pirmasis – kai už Lietuvos žmonių gydymą moka šalies ligonių kasos. Šios paslaugos turi konkrečią kainą. Bet vos tik pasirodo užsienietis, iš karto imama kalbėti, kad jo situacija labai sudėtinga ir pan. Tarkim, Lietuvos pilietis gydomas už tūkstantį eurų, o iš užsieniečio už tą patį gydymą galima prašyti 2-5 tūkst. eurų. Taigi, pateikdami gydymo kainas užsieniečiams, niekada negalime žinoti, ar jos nepadidės.

Antras kainininkas taikomas lietuviams, neturintiems mūsų šalies sveikatos draudimo, bet apsidraudusiems užsienio šalyje, taip pat pacientams iš Europos Sąjungos (ES) valstybių. Trečias kainininkas skirtas žmonėms, gyvenantiems ne ES. Siekdami pritraukti medicinos turistų, paslaugų kainas turėtume gretinti su kaimynių valstybių įkainiais ir atsižvelgti į savo šalies įvaizdį.

Viltis – emigrantai

– Ko gero, pagrindiniais mūsų medikų pacientais iš užsienio ir toliau liks svetur gyvenantys lietuviai, taip pat rusai, ukrainiečiai?

G.M.: – Net jei Lietuvoje kainos ir bus kiek didesnės, rusus vis tiek trauks į Lietuvą, nes čia jie gali susikalbėti. Be to, ne visi nori ir dėl sveikatos gali skraidyti lėktuvais, o iš Maskvos, Sankt Peterburgo ar Kijevo galime sulaukti pacientų, patogiai atvykstančių traukiniais. Tikėtini klientai – ir emigrantai, gyvenantys 2-3 valandos skrydžio nuo Lietuvos. Tokių yra apie 300 tūkstančių. Pagal naująją ES pacientų mobilumo direktyvą emigrantų gydymą Lietuvoje gali apmokėti jų šalių sveikatos draudimas ir paslaugos mūsų krašte jiems nekainuos. Dabar emigrantai neteko ankstesnių privilegijų, kai į Lietuvos biudžetą sumokėję nedidelį privalomojo sveikatos draudimo mokestį čia atlikdavo rimtus tyrimus, procedūras už dešimtis tūkstančių litų, nors visus kitus mokesčius mokėdavo kitai valstybei. Sveikatos apsaugos ministrui pakeitus šią tvarką, dabar privaloma turėti 3 mėnesių nepertraukiamą sveikatos draudimo įmokos mokėjimą, būti deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje. Antraip teks atsiskaityti už visą gydymą pagal minėtą antrą kainininką.

Kol kas naujoji ES pacientų mobilumo direktyva, pagal kurią šalys apmoka planinį savo piliečių gydymą kitose šalyse, labai lėtai skinasi kelią. ES valstybės neskuba jos vykdyti, dar tik kuria atitinkamas tvarkas.

A.V.: – Kitų Europos šalių gydytojai pacientams žada viską, kad tik jie nevyktų gydytis svetur. Tarkime, Norvegijos pacientui reikia keisti sąnarį, bet jam sako: "Palauk 3-7 mėnesius, viską apmokėsime." Žmogus, žinoma, sutinka. Geriau pakentės, bet už tai jam bus kompensuota. Juolab kad keliauti gydytis kitur nedrąsu. Europos šalių delsimą įgyvendinti direktyvą galima suprasti: jos nenori, kad pinigai iškeliautų.

G.M.: – Vokietijos gydymo įstaigų aljanso atstovai prognozuoja, kad šioje srityje ledai nepajudės dar 2-3 metus. Jie mums patarė: "Pritraukite saviškių, galbūt ir kitų šalių emigrantų, pavyzdžiui, rusų, ukrainiečių ar moldavų, pažįstančių jūsų šalį ir palankiai ją vertinančių." Vokiečių nuomone, jų tautiečiai vis tiek nevažiuos gydytis į Lietuvą. Ne tik vokiečiai, bet ir norvegai. Šios šalys dar neseniai siuntė mums labdarą, o dabar mes kviečiame jų žmones gydytis...

Manyčiau, realiausi pacientai lieka emigrantai. Tik reikia sudaryti jiems sąlygas pagal ES pacientų mobilumo direktyvą perkelti lėšas į Lietuvą, susitvarkyti formalumus.

Galime konkuruoti

– Kokios Lietuvoje teikiamos paslaugos labiausiai galėtų vilioti užsieniečius?

G.M.: – Nors giriamės turį labai geros aparatūros, vis dėlto reikia pripažinti, kad šiandien ji visose šalyse yra vienodai gera. Lenkų, vengrų odontologų paslaugų kainos mažesnės nei mūsų krašte, o kokybė – ne prastesnė. Užsieniečius galėtume vilioti tuo, kad paslaugas Lietuvoje gautų greičiau. Juk kai kuriose šalyse implantavimo ar protezavimo tenka laukti net 10-12 mėnesių ir ilgiau.

Be to, kai kuriose srityse mūsų specialistų laimėjimai iš tiesų išskirtiniai. Pavyzdžiui, Europoje mažiausiai komplikacijų po endoprotezavimo pasitaiko Švedijoje, o Lietuva yra antroje vietoje. Išretėjus kaulams, jiems pradėjus trupėti, galima sakyti, neįmanoma įdėti protezo be komplikacijų, o Lietuvos medikai tai padaro. Jie – vieni iš nedaugelio, sugebančių atlikti tokias unikalias operacijas. Kita vertus, galėtume kurti originalias paslaugas. Tarkime, derindami antsvorio mažinimo operacijas su psichologo konsultacijomis, reabilitacija SPA centruose.

A.V.: – Arba, sakysime, endoprotezavimas ar kokia nors operacija būtų atliekama Vokietijoje, o reabilitacijos žmogus atvyktų į Lietuvą. Jiems atiduotume grietinėlę, bet ir mums užtektų naudos. Juk Lietuvoje teikiamos reabilitacijos paslaugos tikrai aukšto lygio, bet reikia tinkamai jas pristatyti.

Reabilituojantis užsienyje tektų samdytis vertėją, o tai nemenkai kainuoja. Be to, daugelyje šalių vasarą labai karšta, o po ligų, operacijų karštis veikia itin neigiamai. Ne veltui Druskininkai ir Birštonas vasarą pilni klientų iš Izraelio. Pasivaikščiojimai pavėsyje – pats geriausias dalykas, gyjama nuostabiai.

G.M.: – Mūsų šalis puikis - malonus klimatas, grynas oras, puikus maistas... Deja, nesutvarkyta kainų politika. Problema, kad konkuruojame ne su gretimomis šalimis kaip bendra sistema, o tarpusavyje. Klinikų atstovai sako užsienio klientams: "Mes turime tai, kas geriausia, o jie – neturi." Medicinos turizmo srityje yra milžiniška konkurencija, bet dar ir patys sau pakišame koją. O turėtų drauge darbuotis ir SAM, ir Valstybinis turizmo departamentas, ir Užsienio reikalų ministerija, ir medicinos tarpininkai. Be to, būtina turėti 8-10 metų programą, numatančią valstybės politiką šioje srityje. ES direktyva dėl tarpvalstybinių medicinos paslaugų vis tiek per 2-3 metus ims iš tikrųjų veikti ir laimės tos šalys, kurios geriau pasiruoš ją įgyvendinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"