TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Meilės politikos daigeliai

2012 04 21 6:03

Meilė yra šventas jausmas ir niekas - nei tėvai, nei bendruomenė, nei merkantiliniai išskaičiavimai - neturėtų jo varžyti. Todėl minčiai, kad valstybė galėtų/turėtų kištis į įsimylėjusiųjų santykius, sunku pritarti.

Tačiau nederėtų pamiršti - ji tai jau daro: mokyklose siūlo rengimo šeimai ar seksualinio švietimo pamokas, registruoja santuokas ir remia tėvus, auginančius vaikus. 

Todėl laimei, kuri, be abejo, susijusi su meile, šiek tiek dėmesio skyrė ir felicitarinės (lot. "felicitas" - laimė) idėjų šalininkai. Jie vadovaujasi ne vieno tyrimo patvirtintu faktu, kad laimingi žmonės yra vertybė, nes jie paprastai yra sveikesni, pilietiškesni ir gebantys daugiau uždirbti. 

Vedę ir įsimylėję - laimingesni

Laimingi žmonės kuria laimingas šeimas. Laimingoje šeimoje gyvena laimingi sutuoktiniai ir vaikai. Kitokie - ne šeiminiai - vyro ir moters bendro gyvenimo būdai gali teikti jiems nemažai malonumo, tačiau tyrimai patvirtina - susituokusieji yra labiau patenkinti gyvenimu nei vieniši arba išsiskyrę žmonės. 

Tokios išvados buvo padarytos apklausus apie 15 tūkst. atsitiktinai atrinktų suaugusių JAV gyventojų. Per tyrimą žmonių buvo klausiama, ar jie jaučiasi laimingi, ir ko reikėtų, kad būtų laimingi. Daugelis atsakė, kad laimingam gyvenimui jiems būtinas pasitenkinimas šeimos, meilės ir intymiais ryšiais.

Laimingų žmonių šiame tyrime buvo 56 procentai. Teigusiųjų, kad yra nelaimingi, - 16 procentų. Tarp tų, kurie per praėjusius metus neturėjo jokių artimų ryšių, labai laimingi teigė esantys 29 proc., o visai nelaimingi - 11 procentų.

Panašių apklausų įvairiose pasaulio šalyse atliekama gana daug. Jos patvirtina - vienišas žmogus retai kada jaučiasi laimingas.

Pasirengimas mylėti

Laimingų žmonių psichologinės savybės ne kartą tirtos, todėl gana gerai nustatytos. Į jas galima pažvelgti ir naujai, tarsi į valstybinių institucijų veiklos gaires. Psichologui R.Andrewsui pavyko įkalbėti vieną Pensilvanijos (JAV) mokyklą keisti ugdymo orientyrus, daugiau dėmesio skirti ugdyti laimei svarbias savybes. Viena tokių - gebėjimas suprasti save ir kitą, pasirinkti gyvenimo draugą(-ę) ir jį/ją mylėti.

Psichologo planas, kurį parėmė mokyklos bendruomenė, buvo aiškus. Jei laimingesni yra romantikai - reikia mažiau rūpintis seksualiniu švietimu, o daugiau laiko skirti jausminiam vyrų ir moterų bendravimui aptarti, literatūrai meilės tema ir panašiai. Jei laimingesni yra tie, kurie turėjo platesnes galimybes pasirinkti sutuoktinį(-ę), - reikia mokyti vaikus užmegzti įvairesnius socialinius ryšius, įtraukti juos į jaunimo organizacijų veiklą.

Jei meilei svarbus išorinis patrauklumas - reikia moksleivius įtraukti į sporto būrelius, išugdyti poreikį fiziškai tobulėti. Jei šeimos darna susijusi su vyro ir moters psichologijos pažinimu, gebėjimu ugdyti vaikus - reikia suteikti žinių apie šias gyvenimo sritis.

Įdomi ir teikianti džiaugsmo mokyklos aplinka savaime yra pranašumas. Tačiau ne tik ji. Praėjus 20 metų po minėto eksperimento, buvo apklausti buvę "laimės" mokyklos moksleiviai. Paaiškėjo, kad jie pastebimai dažniau nei bendraamžiai džiaugėsi darniomis šeimomis.

Meilės ekonominė vertė

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas Heckmanas teigia, kad visuomenės dėmesys šeimai - pati pelningiausia investicija, užtikrinanti būsimas pensijas, leidžianti sutaupyti lėšų, kurių reikia skirti policijai ir kalėjimams, palaikanti svarbią piliečių gyvenimo kokybei instituciją.

Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, ši investicija neduoda norimų rezultatų: mažėja santuokų, gausėja skyrybų, o gimusiųjų mažiau nei mirusiųjų. 

Tradicinis ekonominis požiūris - daugiau pinigų užtikrina didesnį paslaugų ar prekių kiekį - negali paaiškinti, kiek ir kaip valstybė turėtų remti šeimą. Galbūt perspektyvesnė idėja - investuoti į šeiminę meilę. Juk nėra sunku apklausti sutuoktinius ir išsiaiškinti, kas juos sieja: meilė ar pareiga, įprotis, bendra buitis ar kiti taip pat svarbūs dalykai.

Miuncheno universiteto psichologas T.Gotliebas taip ir padarė. Jo tyrimas patvirtino tai, ką buvo galima nujausti. Teigiantys, kad vienas kitą tvirtai myli, sutuoktiniai labiau domėjosi vienas kitu, dažniau rasdavo laiko romantiškiems vakarams ar savaitgaliams, kuriuos praleisdavo tik dviese, intymiuose santykiuose atsižvelgdavo į vienas kito norus bei svajones, dažniau sakydavo vienas kitam komplimentus ir nustebindavo maloniomis staigmenomis.

Panašių tyrimų yra tikrai daug. Tačiau T.Gotliebas padarė vos daugiau nei kiti tyrėjai. Sudaręs sutuoktinių meilę palaikančių veiksmų ir nuostatų aprašą, jis įkalbėjo stambią prekybos bendrovę rengti savo darbuotojams "meilės mokymus", per kuriuos derino ir paskaitas, ir dovanas, galinčias sustiprinti romantiškus sutuoktinių jausmus. Pavyzdžiui, bendrovė apmokėdavo poros išvyką prie jūros.

Lengva numanyti, kad darbuotojai buvo patenkinti. Galima buvo tikėtis, kad tai pozityviai paveikė jų šeiminius santykius. Tačiau įdomiausia, jog vėl pasitvirtino laimės ekonomikos nuostata - laimingi žmonės našiau dirba ir daugiau uždirba. (Beje, ataskaitoje apie šį tyrimą teigiama, kad dėl sumažėjusios darbuotojų kaitos ir išaugusio darbo našumo bendrovės pajamos išaugo 15 procentų.)

Net jei ir manysime, kad panašiuose tyrimuose ir skaičiavimuose humoro kartais būna daugiau nei mokslinio tikslumo, tiktų susimąstyti, ar jau ne laikas Lietuvoje steigti Meilės reikalų departamentą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"