TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Meningokokinė infekcija panikos nesukėlė

2015 06 20 6:00
Dešimt dienų nuo infekcijos pasireiškimo tiek patys vaikai, tiek ir jų tėvai turėtų atidžiai stebėti sveikatą. kochealth.com nuotrauka

Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos elektroniniame dienyne vienai iš aukštesniųjų klasių išplatinta informacija, kad jų klasės draugė susirgo meningokokine infekcija, šokiravo šios klasės vaikų tėvus – buvo praėjusios dvi paros, kai nustatyta liga.

Vieno Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos moksleivių mama LŽ teigė, kad vieno gegužės trečiadienio vakarą atsivertusi elektroninį dienyną rado įrašą, jog pirmadienį, prieš dvi dienas, jų klasės mergaitė susirgo meningokokine infekcija ir yra paguldyta į reanimaciją. Taip pat apie šį įvykį sužinojo ir paauglės bendraklasiai – perskaitė elektroniniame dienyne.

Kas tokiu atveju turėtų suteikti informacijos moksleiviams ir jų tėvams, ir kaip elgtis? „Kai prieš trejus metus dėl meningokokinės infekcijos mirė mūsų mokyklos aukštesniųjų klasių moksleivė, buvo nutrauktos pamokos, tikrinta vaikų sveikata, net ir mokytojai su tėvais valė kabinetus. Ar dabar nieko nereikia daryti?“ - stebėjosi grigiškietė.

Mokykla nenorėjo panikos

Grigiškių pirminės sveikatos priežiūros centre medikai ramino tėvus - nėra ko panikuoti ar vesti vaikus į polikliniką, esą reikia patiems stebėti vaikų sveikatą dešimt dienų.

LŽ kalbintas „Šviesos“ gimnazijos direktorius Jonas Komičius aiškino, jog apie mokykloje ne pirmą kartą pasireiškusią mirtinai pavojingą infekciją informuoti visą mokyklos bendruomenę esą nebuvo jokio reikalo, nenorėję kelti panikos. Todėl buvo apsiribota pranešimu tik tos klasės, kurioje mokosi susirgusi mergaitė, moksleiviams bei jų tėvams. Apie šį atvejį žinojo ir su šia klase dirbantys pedagogai.

Mokyklos vadovas neneigė, kad apie pavojingos ligos atvejį moksleiviai bei jų tėvai informuoti tik praėjus dviem dienoms, tačiau tikino, kad anksčiau to padaryti negalėjo - patys neturėjo informacijos.

„Vaikas susirgo, bet mes nežinojome, kuo ji serga. Iš tiesų, mergaitę į ligoninę išvežė pirmadienį, bet diagnozę patvirtinantį dokumentą mums atsiuntė tik ketvirtadienį. Negalime vadovautis vien tik žodiniu pranešimu apie ligą“, - kalbėjo J. Komičius. Jis atvirai aiškino, kad vengta skleisti žinią apie meningokokine infekcija sergančią moksleivę. Direktorius pridūrė, jog mokykloje buvo imtasi visų būtinų atsargumo priemonių – patalpos papildomai išvalytos dezinfekuojančiomis priemonėmis.

Visiems žinoti nebūtina

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė LŽ patvirtino, kad pagal šiuo metu nustatytą tvarką apie meningokokinės infekcijos pasireiškimą mokyklai pirmiausia pranešama žodžiu, o tada jai išsiunčiamas pranešimas raštu.

Anot jos, tais atvejais, kai meningokokinė infekcija nustatoma brandesniam vaikui, mokyklų vadovams siūloma apie tai informuoti tik jo klasės moksleivius bei jų tėvus, taip pat mokytojus, kurie dirbo su klase. Jei susirgęs vaikas lanko kokį nors būrelį ar meno mokyklą – ir tos mokyklos konkrečios klasės ar būrelio vaikus ir jų tėvus.

Kai šia pavojinga infekcine liga suserga vaikai, lankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigas, informacija apie susirgimą pavojinga liga turi būti paskelbta visai įstaigai. Kaip aiškino specialistė, taip nustatyta todėl, kad mažesni vaikai esą labiau linkę tarpusavyje bendrauti itin artimai, dalytis įvairiais žaislais. Vyresni vaikai mokykloje neva artimai bendrauja tik su keletu žmonių. Todėl ir pasireiškus meningokokinei infekcijai gydytojai profilaktinę antibiotikų dozę (chemioprofilaktiką) skiria tik ligonio artimiesiems bei tiems moksleiviams, su kuriais jis turėjo labai artimą kontaktą, dažniausiai suolo draugams, bet ne visiems klasės draugams. Darželinukams chemioprofilaktika skiriama visai grupei, kurią lankė susirgęs vaikas.

Tik per tiesioginį kontaktą

G. Aleksienės teigimu, profilaktiškai geriami gydytojo išrašyti antibiotikai užkerta kelią plisti meningokoko infekcijai, tačiau jokiu būdu nepatariama pradėti jų gerti savo iniciatyva. Mat užsikrėsti šia liga dažniausiai galima tik per ligonio seiles - bučiuojantis, bendrus indus, dalijantis maisto produktais. Taip pat esant labai arti kosinčiojo, čiaudinčiojo, grasiai šūkaujančio ar besijuokiančio ligonio. Aplinkos oru ši liga neplinta, todėl ir užsikrėsti juo yra itin maža tikimybė.

Vis dėlto 10 dienų nuo infekcijos pradžios tiek patys vaikai, tiek ir jų tėvai turėtų atidžiai stebėti sveikatą ir atsiradus bent kokiems klinikiniams požymiams – galvos skausmui, karščiavimui, ypač jei tai pasireiškia kartu su odos bėrimu, reikia kuo greičiau kreiptis į medikus.

G. Aleksienė teigė, kad nėra prasmės sieti prieš trejetą metų įvykusios nelaimės, kai dėl meningokokinės infekcijos mirė tos pačios gimnazijos moksleivė, su šios ligos pasireiškimu dabar. Mat ligą tyrę mokslininkai linkę manyti, kad jos nešiotojai yra vos ne kas trečias asmuo ir ja sergama ne taip jau retai. Dažnam liga pasireiškia labai lengva forma, pavyzdžiui, sloga, todėl sloguodami net neįtariame, kad galime kitus užkrėsti meningokokine infekcija.

Gali apsaugoti skiepai

„Viskas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Būtent jai stiprinti reikėtų skirti daugiausia dėmesio, o ne antibiotikams“, - tikino G. Aleksienė

Į Lietuvą yra atvežta ir nuo meningokokinės infekcijos galinti apsaugoti vakcina. Tačiau skiepytis esą labiausiai rekomenduojama keliaujantiems į kraštus, kur ši infekcija yra išplitusi. Tačiau ir neišvykstantieji iš Lietuvos tėvai gali savo vaikus paskiepyti ar pasiskiepyti patys. Jiems tereikia kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą. Už vakciną teks susimokėti patiems, nes jos ligonių kasa nekompensuoja.

. . .

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), šiemet fiksuojamas didesnis nei pernai sergamumas meningokokine infekcija. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius registruoti 43 meningokokinės infekcijos atvejai, nuo šios ligos mirė trys asmenys. Pernai per tą patį laikotarpį ši infekcinė liga diagnozuota 36 asmenims. Per visus 2014 metus nuo meningokokinės infekcijos mirė penki asmenys. Kiekvienais metais didžiausią dalį sergančiųjų sudaro vaikai iki ketverių metų amžiaus. Šiais metais 21 meningokokinės infekcijos atvejis registruota būtent šioje amžiaus grupėje.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2012 metų duomenimis, Lietuva pagal sergamumą meningokokine infekcija yra viena pirmaujančių šalių Europoje. Panašus sergamumas registruojamas Švedijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Airijoje.

ULAC specialistai primena, kad pagrindinė šios infekcijos specifinė profilaktikos priemonė – skiepai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"