TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Metas varyti nemigą iš miegamojo

2011 03 01 0:00
Vartai į sapnų karalystę - tinkamai įrengtas miegamasis.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Nemigos kamuojamiems žmonėms patariama nusukti į kitą pusę žadintuvo ciferblatą. Kad neskatintų nerimo nuolat skaičiuodami, kiek laiko nebemiega.

Miego sutrikimų yra net 84 rūšių. Bene 90 proc. mūsų bent kartą gyvenime kentėjo dėl kurio nors iš jų. 30 proc. žmonių patys gydosi nemigą - vartoja nereceptinius preparatus, arbatas ar alkoholį, beveik 3 proc. geria vaistus.

"Krizės laikotarpiu miego problemų dar padaugėjo. Pasunkėjo gyvenimas, pagausėjo psichologinių bėdų, o jos yra viena iš miego sutrikimo priežasčių", - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) neurologė, dr. Rūta Mameniškienė. Ji konsultuoja Miego sutrikimų laboratorijoje, kuri pradėjo veikti praėjusių metų gruodį.

Vyresniųjų galvosūkiai

Anot R.Mameniškienės, miego poreikis labai individualus: vienam gali užtekti 5, kitam būtinai reikia 9 valandų. Negerai ir per ilgai miegoti. Tų, kurie sapnų karalystėje užsibūna daugiau nei 10 valandų per parą, mirtingumas yra didesnis. Kaip ir snaudžiančiųjų vos 5 valandas. Miegančiųjų per trumpai mirtingumui turi įtakos miego sutrikimai ir patiriamas nuovargis, o miegalių - kitos priežastys, kurios ir lemia padidėjusį mieguistumą.

Bėgant metams žmogus gali vis mažiau norėti miegoti. Vidutinio amžiaus suaugusiajam reikia 8 valandų, o vyresniam žmogui užtenka ir 6-7. Tai natūralūs pokyčiai. Žinoma, su sąlyga, kad rytą žmogus atsikelia gerai pailsėjęs, žvalus ir darbingas. Yra ir tokių, kurie puikiai jaučiasi tik 5 ar net 4 valandas pamiegoję.

R.Mameniškienė pažymi, kad su amžiumi keičiasi miego struktūra: vyresnis žmogus gali automatiškai prabusti kelis kartus per naktį ir vėl užmigti. Tai normalu, jei jaučiamasi pailsėjus. Blogai, kai vargina priverstiniai prabudimai. Pavyzdžiui, jei dėl savų bėdų vyrams tenka bėgioti į tualetą.

Pasitaiko ir pseudonemigos. Štai žmonės skundžiasi, kad prabunda antrą valandą nakties, nesumerkia akių iki pat ryto ir tik jam atėjus vėl nori miegoti. Taip neretai nutinka dėl to, jog per anksti keliaujama į lovą. "Pacientai pasakoja, kad nebegali vakaroti, jau 19-20 valandą eina gultis. Suskaičiuokime: jie išmiega 6-7 valandas, tad natūralu, jei naktį būdrauja. Norint pabusti vėliau reikėtų keisti gyvenseną: pamažu, vis po puse valandos, vėliau eiti miegoti", - pataria R.Mameniškienė.

Dar viena priežastis, kodėl vyresni žmonės skundžiasi nemiga: jų įprotis pasnausti dieną. Tokiu atveju neurologė siūlo vengti įprasto "popietuko". "Visiems, kurie neužmiega vakare, blogai miega naktį, dažnai prabunda, būtina sutvarkyti miego higieną. Tai yra: nemiegoti dieną, vakare nevalgyti sunkaus maisto, nevartoti alkoholio, išvėdinti kambarį, nežiūrėti prieš miegą televizoriaus, ypač siaubo filmų, neskaityti detektyvinių romanų. Gultis reikia eiti visada tuo pačiu metu - dėl kaitaliojamos miego pradžios ir atsiranda problemų. Savo dieną dera sutvarkyti taip, kad būtent tą valandą galėtumėt atsigulti. Svarbu išsiugdyti tam tikrą kasdienį ritualą: štai dabar nusiprausiu, išgersiu arbatos, o tada eisiu miegoti", - aiškina R.Mameniškienė.

Vengti maisto ir gėrimų

Daugelis žmonių teigia, jog nepavalgę negali užmigti. Pasak R.Mameniškienės, indelį jogurto ar sausainėlį iš tiesų galima suvalgyti. Tokie naktipiečiai gali būti ritualo prieš einant miegoti dalis. Bet sunkaus maisto nereikėtų valgyti maždaug nuo 18 valandos.

Kava ir kiti energiniai gėrimai veikia labai individualiai. Vienas, po pietų išgėręs kavos, tą vakarą nebegalės užmigti, o kitas išmauks puodelį ir po 20 minučių jau saldžiai snaus.

Tiems, kuriems kyla miego problemų, energinių gėrimų rekomenduojama vengti jau nuo pietų. Užmigti jiems padės puodelis šilto pieno su medumi, valerijono šaknų užpilas, mėtų, melisų arbata. Per daug skysčių nereikėtų gerti, kitaip naktį teks keltis. Vartoti alkoholio tikrai nepatartina, nes jis gali sukelti rikošetinę nemigą. Iš pradžių svaigalai iš tiesų nuramina nervų sistemą, šalina nerimą, padeda atsipalaiduoti, todėl greitai pavyksta užmigti. Bet lazda turi du galus: gresia priklausomybė ir tikros nemigos atsiradimas. Mat keičiasi miego pobūdis, žmogus ima dažnai prabusti naktį.

Tikėjimo reikalas

Ar augalai, miegamojo aurą esą gryninantys akmenys ir kitokie daiktai gali lemti miego kokybę? "Reikia tuo tiesiog tikėti, - atsako R.Mameniškienė ir priduria: - Esu girdėjusi kalbų, kad miegamajame labai tinka laikyti jeronimą. Galbūt, jei žmogus mėgsta šio augalo kvapą. Kaip ir smilkalai: jei kam nors jų kvapas patinka, padeda nusiraminti, viskas puiku. Bet yra žmonių, negalinčių pakęsti šio augalo. Vis dėlto geriausia - išvėdintas kambarys, grynas oras be jokių kvapų", - komentuoja miego specialistė.

Be televizoriaus ir kompiuterio

Prieš užmigdami kai kurie būtinai pažiūri televizorių ar panaršo internete. LŽ pašnekovės nuomonė šiuo klausimu griežta: miegamasis turi būti skirtas poilsiui, be jokių televizorių ir kompiuterių.

"Dabar kiekvienas per gyvenimą bėga šuoliais. Grįžę po darbo namo stengiasi kur nors nukreipti visą dieną lydėjusias mintis. Tam ir skirtas beprasmis TV kanalų ieškojimas atsigulus. Juk pensininkai to nedaro. Tas pats ir kalbant apie kompiuterį. Naršant internete ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus nukreipiamas dėmesys nuo problemų. Tačiau toks būdas nėra geras, ypač - kompiuterinių žaidimų pomėgis. Tai išvargina smegenis. Vaikų, kurie nuolat sėdi prie kompiuterių, išvien žaidžia, mokymosi rezultatai daug prastesni. Tai irgi rodo, kad jie tinkamai nepailsi. Nusiraminti galima kitaip. Jei žmogus susidėlios savo dieną taip, kad laiku grįžtų iš darbo, prieš miegą išeitų pasivaikščioti, pabendrautų su šeima, išgertų šiltos arbatos ar pieno su medumi, išsivėdintų kambarį, nusipraustų ir eitų miegoti, problemos jį nustos kamuoti daug anksčiau", - įsitikinusi pašnekovė.

"Atsimiegojimo" ypatumai

"Labai blogai, kad prie kompiuterio ar televizoriaus užsisėdėję vaikai per vėlai gula. Jie nepailsi, o tada neatsigauna protas, trinka augimo, metabolizmo procesai. Manau, paauglys 22 valandą jau turėtų būti lovoje. Suskaičiuokime. Norint pasiekti mokyklą kartais tenka keltis anksti, 6 valandą. Paaugliui verkiant reikia 8 valandų, o dar geriau - 9 valandų miego. Tad kada jis turi eiti miegoti?" - klausia R.Mameniškienė.

Beje, jauni žmonės dar sugeba "atsimiegoti" už visą savaitę. Vyresniesiems to nepavyksta padaryti. Bet gal ir nereikia?

"Iš tikrųjų tas "atsimiegojimas" nėra gerai. Visą savaitę stokodamas miego žmogus nepailsi. Jaunimo kompensaciniai mechanizmai dar sugeba su tuo susitvarkyti, bet bėgant metams jau nebegali. Tada žmogus visą savaitę būna pavargęs ir savaitgalį - taip pat. Šiuo atveju vėl reikėtų spręsti gyvenimo ritmo problemą: sutvarkyti jį taip, kad savaitgalį nereikėtų ieškoti papildomo miego", - sako neurologė.

Jos kolegė radiologė, stebėjusi, kaip dirba vienos Pietryčių Azijos šalies medikai, LŽ žurnalistei pasakojo apie jų gebėjimą "atsijungti" - vidury įtemptos darbo dienos numigti keletą minučių. R.Mameniškienė pritaria: tai tikrai nėra blogai. Neurologė žino ne vieną vyresnio amžiaus užsienio profesorių, naktį miegantį po 4-5 valandas. Tačiau dieną jie 2-3 kartus po 15 minučių sugeba "atsijungti" ir taip kompensuoti miego trūkumą.

Prisiversti nereikia

Bet ką daryti atsibudus naktį? Neseniai paskelbtose JAV mokslininkų tyrimo išvadose teigiama, jog vienas geriausių kovos su nemiga būdų - prabudus neversti savęs užmigti, o keltis iš lovos.

"Iš tiesų nereikėtų savęs kankinti, geriau imtis kokios nors veiklos. Pavyzdžiui, megzti ar skaityti knygą, pasivaikščioti. Kai pajusite, kad vėl norite miego, taip ir padarykite. Nemigos kamuojamiems žmonėms patariame nusukti į kitą pusę žadintuvą, kad nuolat neskaičiuotų laiko - štai jau nemiegu 15 minučių, jau negaliu užmigti pusę valandos. Toks stebėjimas didina nerimą: dabar liko tik tiek laiko pailsėti, dabar dar mažiau. Tai dar labiau trukdo užmigti", - pabrėžia R.Mameniškienė.

Nerimą keliančios ligos

Jei nemiga kamuoja dvi savaites ar ilgiau, jei žmogus ilgą laiką atsibunda pavargęs, skaudama galva, jam sunku susitelkti, derėtų kreiptis pagalbos į specialistą. Nemigai gydyti skiriami benzodiazepinai, tačiau jų negalima vartoti ilgai - ne daugiau kaip dvi savaites. R.Mameniškienė primena, kad šie vaistai yra tik pirmoji pagalba, bet ji nesprendžia problemos. Jei miego sutrikimas trunka jau trečią savaitę, būtina išsamiau ištirti priežastis. O jos gali būti ne tik psichologinės. Pavyzdžiui, vadinamoji miego apnėja, kai knarkiama su kvėpavimo pauzėmis, arba neramių kojų sindromas. Jis pasitaiko net vienam iš dešimties asmenų. Nemalonūs jutimai galūnėse žmogų kamuoja esant ramybės būsenos, paprastai vakare, bet gali būti ir dieną, nusprendus prigulti. Jausmas toks, tarsi kas nors šliaužiotų ar ropotų oda, lyg nemaloniai dilgčiotų. Tokie pojūčiai verčia judinti galūnes, daryti pratimus, keltis iš lovos, vaikščioti, kišti kojas po šaltu ar karštu vandeniu. Simptomai išnyksta, bet žmogus neišsimiega, rytą pabunda nepailsėjęs.

Manoma, kad neramių kojų sindromas susijęs su neuromediatoriaus dopamino gamybos sutrikimu. Tada padeda specialūs vaistai, gerinantys jo sintezę smegenyse. Jei nemigos priežastis - depresija, būtina parinkti tinkamą antidepresantą. Mat kai kurie iš šių vaistų gali padidinti ar net sukelti neramių kojų sindromą.

Miego apnėjos sindromas taip pat dažnas - pasitaiko vienam iš dešimties žmonių. Nors knarkiantįjį paprastai įsivaizduojame kaip nutukusį vyrą trumpu kaklu, dideliu pagurkliu, šį sindromą gali turėti ir vaikai, ir moterys, liesos ar storos. Šalia miegantis asmuo dažnai įgyja antrinę nemigą, mat knarkikas gąsdina nustodamas kvėpuoti. Tai gali baigtis net labai liūdnai. Tačiau dažniausiai žmogus pradeda gaudyti orą ir prabunda - tai irgi lemia miego sutrikimus.

Negailestinga statistika

* Apklausus 1500 žmonių nustatyta, kad 69 proc. jų bent kartą gyvenime buvo tokie mieguisti, kad sukėlė avarinę situaciją; 20 proc. bent kartą užmigo vairuodami.

* Jei sutrinka miegas, rizika susirgti širdies ligomis padidėja beveik 2,5 karto. Jei žmogus turėjo širdies ritmo sutrikimų, jų pasikartojimo rizika, esant nemigai, pakyla iki 80 procento. Insulto rizika sutrikus miegui padidėja 1,5 karto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"